Kai bulvės nesubręsta arba iškasame vos kelias mažytes gumbines, pirmas instinktas - kaltinti orą, žemę ar net sėklas. Tačiau labai dažnai kaltas visai kitas dalykas - viena dažniausiai daromų daržo klaidų. Atrodo, kaip sodinti bulves, turėtų būti visiems aišku. Tačiau ekspertai sako, kad dažnai bulvės sodinamos per tankiai ir per giliai.
Dažnos auginimo klaidos
Nedidelis bulvių kiekis rodo galimas auginimo klaidas. Menkas bulvių derlius dažniausiai atsiranda ne dėl prastų sėklų ar „nepavykusio“ sezono, o dėl kelių pasikartojančių klaidų, kurias daro net ir patyrę daržininkai.
Per tankus sodinimas
Kai bulvės pasodinamos per arti viena kitos, jos ima varžytis dėl vietos, šviesos ir maistinių medžiagų. Menkas bulvių derlius tokiais atvejais - beveik neišvengiamas. Mažesnių veislių atstumus galima šiek tiek sumažinti, o stambesnių - padidinti iki 50 centimetrų tarp augalų.
Per gilus arba per seklus sodinimas
Daug kas mano, kad kuo giliau pasodinsi - tuo geriau. Deja, taip nėra. Kita dažna klaida - bulvės sodinamos per giliai. Tuomet joms sunku išdygti. Per sekliai pasodintos bulvės rizikuoja išlįsti į paviršių. Jos gali būti pažeistos saulės ar išdžiūti dar nepradėjusios formuoti gumbų. Tinkamas gylis dažniausiai būna apie 5-7 centimetrus. Tai leidžia augalui sėkmingai įsišaknyti, o stiebams - greitai pasiekti paviršių ir sugerti saulę.
Netinkamas dirvos paruošimas
Net jei sėklos geros, o sodinimo atstumai ir gylis tikslūs, viskas gali nueiti perniek, jei dirva netinkamai paruošta. Pagrindinė klaida - sodinimas į per sunkią, molingą, blogai aeruojamą žemę. Tokia dirva linkusi sulaikyti per daug drėgmės, o tai veda į puvimą, pelėsį ar nepakankamą deguonies kiekį šaknims. Kita dažna problema - maisto medžiagų trūkumas. Jeigu žemė išsekusi arba niekada nebuvo tręšta, bulvės tiesiog neturi iš ko augti. Tinkamiausia bulvėms - puri, lengva, gerai drenuota dirva su šiek tiek komposto ar perpuvusio mėšlo.
Neteisingas laistymas
Laistymas atrodo paprastas dalykas, bet su bulvėmis - tai viena iš tų sričių, kur labai lengva suklysti. Šios daržovės mėgsta drėgmę, bet neperneša užmirkimo. Per dažnas arba paviršinis laistymas skatina paviršinių šaknų formavimąsi, o tai sumažina gumbų kiekį ir kokybę. Norint išvengti problemų, bulves geriausia laistyti rečiau, bet gausiai - kad vanduo pasiektų bent 15-20 cm gylį. Toks laistymas skatina gilias, stiprias šaknis ir didesnius gumbus.
Šviesos trūkumas
Bulvėms, kaip ir daugeliui daržovių, reikia daug šviesos. Tačiau būtent šviesa lemia, kaip augalas vystysis virš žemės - o nuo to tiesiogiai priklauso ir tai, kas vyksta po žeme. Reikėtų siekti, kad bulvės augtų bent 6-8 valandas per dieną apšviestoje vietoje. Jeigu neturite kitos vietos - verta svarstyti konteinerių perkėlimą į saulėtą plotą ar net išgenėti aplink augančius krūmus, medžius.
Ką daryti, kad bulvių derlius būtų didesnis?
Gera žinia - visa tai galima ištaisyti. Pastebėjus šias klaidas ir jas išsprendus, kitas sezonas gali nustebinti visai kitu rezultatu.Jei žemė lygi, darykite negilias vagutes ir sudėkite gumbus. Seklus sodinimas - kai bulvė yra iki 2 cm nuo žemės paviršiaus, optimalus - 2-4 cm, gilus - giliau nei 5cm nuo žemės paviriaus po vagų išlyginimo. Pasirinkite sodinimo gylį pagal veislės savybes ir auginimo rekomendaijas. Jei nėra nurodyta specifinė informacija dėl sodinimo gylio, rinkitės optimalų - 2-4 cm gylį. Rekomenduojame nesodinti bulvių į labai drėgną žemę, laikytis ~70 cm atstumo tarp vagų ir 30-35 cm atstumo tarp gumbų. Stenkitės nepasodinti gumbo per giliai.Išsirinkite tinkamą sertifikuotų sėklinių bulvių veislę, jeigu norite ankstyvo derliaus - bulves sudaiginkite, o tada sodinkite į vagas, nepamiršdami patręšti kompleksinėmis trąšomis ir apkaupti.
Sėklinių bulvių pasirinkimas
Prieš sodinant bulves pirmiausia reikia pasidaryti namų darbus ir išsirinkti tinkamą veislę, sako Rugilė. Vietoje maistinių bulvių rinkitės sertifikuotas sėklines bulves, kurios yra dauginamos ir auginamos specializuotuose ūkiuose, pavyzdžiui, „Vfarm“ Lietuvoje. Sertifikuotos sėklinės bulvės privalo turėti mėlyną etiketę su visa svarbiausia informacija. Jeigu norite bulvių turėti jau po Joninių, tuomet rinkitės pačias ankstyviausias veisles, tokias kaip ‚Colomba‘, ‚Adora‘ ar ‚Primabelle‘.
Bulvių daiginimas
Ar reikia daiginti bulves, priklauso nuo dviejų dalykų: pasirinktos veislės ir derliaus nuėmimo laiko. Jeigu sodinsite ankstyvąsias veisles šviežiam vasaros derliui, tuomet bulves daiginkite. Bulvių daiginimui naudokite dėžes su angomis, kad laisvai galėtų cirkuliuoti oras. Bulvės įprastai sodinamos balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje.
Tręšimas
Trąšas paskleiskite į tarpus tarp bulvių - tiesiog įberkite po gerą saują trąšų. Galite naudoti universalias trąšas, galite specialiai bulvės skirtas, bet svarbu, kad jos būtų be chloro. „Vfarm“ ūkis daug metų naudoja „Baltic agro“ kompleksines trąšas be chloro. Norint dar geresnio derliaus, laistydami į vandenį įpilkite šiek tiek „Humistar“.
Apkaupimas
Kai daigai pasirodys, pasiimkite vagotuvą arba kitą įrankį ir prasieikite su juo tarpuvagiu. Šitaip apkaupti bulves dar naudinga ir dėl to, kad tuomet tarp bulvių nespės užaugti piktžolės ir atkris dar vienas papildomas darbas - ravėjimas.
Tinkamos dirvos parinkimas
Tinka iš esmės visos gerai išdirbtos ir sukultūrintos dirvos. Bulvės laikomos lengvesnių dirvų augalais, tad tinka priesmėlis, priemolis, durpinis dirvožemis. Bulvių šaknys sunaudoja žymiai daugiau dirvoje esančio oro nei kokie kiti augalai. Trūkstant deguonies, gumbai prastai bręsta. Drėgmės balansas itin svarbus augantiems augalams, todėl siūlome vengti smėlėtų vietovių, nes sausros metu dirva tiesiog išdžiūsta. Bulvės taip pat nepakenčia šlapios ir šaltos dirvos. Pasirenkant tinkamą dirvožemį didelę reikšmę turi priešsėliai ir sėjomaina, nes bulvės gali būti sodinamos į tą pačią dirvą tik kas tris arba netgi kas keturis metus. Dirvožemio rūgštingumas (pH) - kitas svarbus faktorius, lemiantis bulvių gumbų kokybę.
Sėklinių bulvių kategorija
Sėklinių bulvių kategorija yra kokybės klasė, nustatoma pagal sėklinių bulvių dauginimo kartas, tai yra reprodukcijas. Populiariausia yra vadinama „pirmo atsėlio” - sertifikuota kategorija A. Antro atsėlio sertifikuotos sėklinės bulvės dauginamos iš pirmo atsėlio ir yra paskutinė žemiausia sėklinių bulvių kategorija B, kuriai taikomi žemiausi kokybiniai reikalavimai. A ir B klasių augalo pasas - etiketė - yra mėlyna. Ją išduoda Valstybinė augalininkystės tarnyba sertifikuojant siuntą kartu su sertifikatu, pagrindžiančiu sėklos kilmę pagal privalomuosius kokybės reikalavimus. Augalo pasas tai - dokumentas, kuris užtikrina reguliariai atliekamą fitosanitariną augalo kontrolę, jog gumbų neužkrėstumą kenksmingais organizmais ir atitinka sėklai keliamus minimalius kokybės reikalavimus.
Bulvių apsauga
Sudygus daigams ir išlindus jiems iš žemės paviršiaus, žemes apkaupkite 3-4 kartus, tačiau nepažeiskite ūglių. Jei kaupsite kauptuku, tuo pačiu pašalinsite ir piktžoles.Smėlingą žemę sausros metu laistykite vakarais arba rytais. Atkreipkite dėmesį į kiekvienos veislės atsparumą marui. Priklausomai nuo kritulių dažnumo, bulves nuo maro purkškite maždaug kas 10-14 dienų, pradedant nuo Joninių (birželio 24 d.). Jei augalus itin puola kenkėjai, vegetacijos pabaigoje nupjaukite virkščias ir jas sunaikinkite.
Kada atnaujinti sėklą?
Kiekvienais metais rekomenduojame įsigyti sertifikuotas sėklines bulves. Užtenka vienerių metų nekokybiškos dirvos ir šalia ligotų pasėlių, kai po metų užaugintas derlius naudojamas sėklai bus nekokybiškas, o dar po metų ar kitų duos ženkliai prastesnį derlių. Kai bulvės „išsigimsta“, gumbai tampa labai jautrūs ligoms, pasireiškia įvairūs defektai, suskilinėjimai ir puviniai, sumažėja derlingumas, keičiasi bulvių skonis, gerokai prasčiau žiemoja ir pūva sandėlyje. Jei norite kokybiško ir gausaus derliaus, patariame atsinaujinti sėklą kiekvienais metais.
Kuo ir kada tręšti bulves?
Gausiam ir sveikam derliui pasiekti rekomenduojame tręšti organinėmis arba neorganinėmis trąšomis (arba 50/50 kombinacija). Bulvėms kompleksiškai būtinos azoto, fosforo ir kalio trąšos (N, P, K) su įvairiais mikroelementais, kuriomis tręšti reikia sodinimo metu, vėliau, esant poreikiui (pažeidus šalnoms, užklupus stichinėms sausros ir pan.), galima naudoti mineralines trąšas. DĖMESIO! Jokiu būdu pavasarį bulvių tręšimui nenaudokite šviežio mėšlo, kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų, nes tai gali sukelti bulvių ligas ar smarkiai pakenkti pasėliui. Kalkes ir šviežią mėšlą rekomenduojama naudoti 2 metai iki sodinat bulves į tą dirvą. Atkreipkite dėmesį į tai, kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui, kokybei ir sandėliavimo savybėms.
Sodinimo gylis pagal dirvožemio tipą
Sode-podzolyje esančiame priesmėlio dirvožemyje, sodinant keteriniu būdu, optimalus sodinimo gylis yra 8-10 cm nuo keteros viršaus iki gumbų. Miško-stepės zonos juodžemių sąlygomis rekomenduojamas gylis yra 6-8 cm. Sodinimo gylį lemia dirvožemio tipas. Jis taip pat priklauso nuo gumbų dydžio: didesni gumbai sodinami giliau nei mažesni. Mažų gumbų (iki 50 g) sodinimo gylis yra 6-9 cm, vidutinių gumbų - 8-12 cm. Sodinant į konteinerius, po kastuvu ar agroplėvele gumbai užkasami 8-10 cm gyliu.
Bulvių sodinimo kalendorius
Geriausias kalendorinis bulvių sodinimo laikas Lietuvoje yra balandžio trečiasis ir gegužės pirmasis dešimtadieniai. Šiaurinėje šalies dalyje bulves gali tekti sodinti ir gegužės viduryje. Pagrindinis sodinimo laiko kriterijus visais atvejais turi būti dirvos temperatūra.
| Regionas | Rekomenduojamas sodinimo laikas |
| Pietų ir Vidurio Lietuva | Balandžio pirmoji arba antroji dekada |
| Šiaurės ir Vakarų Lietuva | Balandžio antroji arba trečioji dekada |
