Ši knyga - tai greitai perskaitomas alegorinis pasakojimas, iš kurio kiekvienas pasiims bent dalelę optimizmo, kuris toks reikalingas sunkiu laikotarpiu. Iš tiesų, ši knyga skirta plačiai auditorijai - kiekvienas supras, kas norima pasakyti, ir pasiims tai, kas jam naudinga. Knyga perskaitoma per valandą, ir, nors pasakojimas paprastas, vietomis pasirodo ir banalokas, tačiau viso to, kas pasakoma, nederėtų suprasti pažodžiui. Dalelė optimizmo dar niekam nepakenkė.
Pagrindinės Knygos Idėjos
Knygos aprašymas „Kas paėmė mano sūrį“. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad knyga, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo skirta vaikams, gali būti tokia naudinga ir po jos kyla tiek daug apmąstymų, susitapatinimų su veikėjais. Man „Ai“ ir „Oi“ atrodo ne žmogučiai, o žmogaus viduje kovojančios dvi skirtingos emocijos, viena iš jų abejoja, tačiau priima sprendimą veikti, o kita negali paleisti praeities ir priimti gyvenime iškilusių naujovių ir atsisako ką nors daryti su viltimi, kad viskas bus kaip anksčiau. Tačiau peliukai „Šniukšt“ ir „Greitai“ labai greitai prisitaikė prie aplinkybių, todėl, kad jie vadovavosi instinktais bei išgyvenimo principu, o ne kaip žmonės kurie galvoja esą pranašesni už kitus ir yra pripratę, kad gerovės užtikrinimas iš aplinkos jiems yra savaime suprantamas dalykas. Būtent jie, to net nežinodami, tapo pavyzdžiu žmogučiui vardu „Oi“.
Įsivaizduokite, kad Sūris - tai viskas, kas Jums svarbu ir ko gyvenime siekiate: karjera, pinigai, sveikata, dvasinė harmonija, meilė. Labirintas - tai vieta, kurioje ieškote savojo sūrio: darbovietė, šeima, visuomenė. Kaip jaučiatės, tvirtai rankose laikydami savo Sūrį? O kas, jei vieną dieną jį iš Jūsų atima? Niekas nestovi vietoje, ir kartais kiekvienam tenka susidurti su pokyčiais. Dažniausiai jie gąsdina. Kaip su netikėtai užklupusiomis permainomis susidorojo keturi išgalvoti knygos veikėjai, panašūs į kiekvieną iš mūsų?
Viršūnės ir Slėniai
Viršūnės - tai akimirkos, kai džiaugiamės savo pasiekimais, o slėniai - kai jaučiamės prislėgti ir nelaimingi. Viršūnes ir slėnius skiria plynaukštės, jose atsiduriame tuomet, kai tarsi nieko nevyksta: nei gero, nei blogo. Ši istorija moko priimti ne visuomet teigiamus pokyčius gyvenime, ir net nesėkmingu laikotarpiu galvoti apie savo asmeninę „viršukalnę“, kurią bus lengviau pasiekti, jei negalvosi apie tai, kad kitas turi daugiau. Viršukalnių ir slėnių pasitaiko kiekvieno žmogaus gyvenime, pakilimai ir nusileidimai - tarsi kreivė, primenanti širdies plakimą, o tai reiškia... kad žmogus gyvas.
Knygoje užrašytos paprastos tiesos, kurias knygos pasakotojas vadina „įgūdžių filosofija“ (išskiriamos vertybės ir dorybės, tokios kaip išmintis, drąsa, kuklumas, saikas: jei nori ilgiau išlikti viršukalnėje, būk kuklus ir vertink tai, ką turi. Daryk tai, kas tau padėjo pasiekti viršūnę. Daryk viską dar geriau. Labiau stenkis dėl kitų. Pasiruošk būsimiems slėniams ateityje, p. 150).
Kiekvieno „viršukalnės“ ir „slėniai“ skiriasi, todėl kiekvienas atras sau reikšmingus patarimus bei pritaikys gyvenime.
Dialogo Forma
Istorija konstruojama dialogo forma: pagrindinis veikėjas - jaunuolis, nepatenkintas savo gyvenimu slėnyje, patraukia į viršukalnę, kur sutinka išmintingą senolį. Šis jam duoda naudingų patarimų, tačiau ne sudiktuoja juos, o bando priversti jį patį atrasti tiesas. Senolis klausinėja jaunuolio, ir pastarasis atsakymus turi rasti pats. Toks knygos konstravimas - tarsi supaprastinta Platono dialogų versija, suprantama kiekvienam skaitytojui.