Kokias žuvis vertėtų dėti ant savo stalo, kad netektų persižegnoti sužinojus tas chemines medžiagas, kurių jose randama?
Pangasijos
Pangasija - tai švelnaus skonio ir švelnios konsistencijos, baltųjų plaušelių žuvis.
Pangasijų pavadinimu vadinamos kelios šamų giminės rūšys. Dėl antibiotikų komerciškai auginamos pangasijų žuvys subręsta žvejybai maždaug po pusės metų, t. y. sparčiau.
Ši žuvis auga greitai, o, naudojant hormonus, jos išauga net iki 2 kg per pusmetį.
Be to pangasijos visiškai nereiklios maistui. Vietname yra sakoma „jei turi skylėtą batą, neišmesk, o sušerk pangasijoms“.
Per 90 proc. šios žuvies išauginama Vietname, o pirmoji didesnė rinka buvo JAV. Tačiau po skandalų dėl pavojingos cheminės taršos pardavimai JAV krito, ir žuvis buvo pradėta pardavinėti kitur, užimant pigiausios žuvies rinkos segmentą.
Prastą reputaciją ši žuvis užsitarnavo pirmiausiai dėl upės, kurioje ji auginama, nešvarumo. Mekongas, dėl nekontroliuojamo atliekų patekimo, yra paskelbtas ekologiškai rizikinga upe.
Tiesa, Vietname, kur ši žuvis yra labai svarbus pajamų šaltinis, net organizuojamos ekskursijos į fermas, siekiant parodyti, kad žuvis auginama atskiruose nuo upės atitvertuose telkiniuose, tačiau Mekongo deltoje tuo pat metu yra ir tradiciškai auginamų pangasijų fermų.
Taigi žuvis iš drumzlino, trąšomis bei pramoninėmis nuotėkomis užteršto Mekongo vandens gali atsidurti jūsų lėkštėje. Gamyklinių žuvų ūkių nuotekos teršia Mekongą.
Kai kurios iš šių žmonėms kenksmingų medžiagų gali kauptis žuvų organizmuose. Kadangi medžiagos naujos, nuotėkų valymų įrenginiai jų neišvalo ar nepakankamai gerai išvalo.
Pastebėjau, kad pangasijų nebeliko prekyboje, o atsirado skorpionžuvių. Matau ir kitų pavadinimų.
Pangasijų atsisakymo priežastys:
- Omega-3 trūkumas. Riešutai yra daug turtingesnis omega-3 šaltinis nei pangasijų žuvis. Tačiau pangasijaus žuvyje šių rūgščių nėra daug.
- Ženklinimo problemos. Sparčiai auganti paklausa ir itin žemos kainos taip pat lėmė neteisingo jūros gėrybių ženklinimo, t. y.
- Pesticidai ir antibiotikai.
Kai kurie prekybos centrai reagavo į kritiką: Prancūzijos prekybos centrų tinklas „Carrefour“ 2017 m. sausio mėn. pašalino iš savo asortimento visų rūšių pangasijas.
Dirbtinai augintos lašišos
Prekybos centruose nesirinkčiau atvežtinių lašišų. Lašišų fermose auginamos šios žuvys yra genetiškai modifikuotos, kad greičiau užaugtų.
Mokslininkai modifikuotas lašišas atpažįsta iš kreivų krūtinės pelekiukų. Pasitaiko, kad dirbtinai įveistos žuvys pabėga į laisvę ir susikryžmina.
Jos auginamos varžose, o venoje varžoje būna nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių lašišų. Ar verta dažnai mėgautis ryškios spalvos kepsniu, pagamintu iš nelaisvėje augintų lašišų, domėjosi amerikiečių leidžiamas žurnalas "Science".
Straipsnio autoriai perspėja, kad reguliariai valgant dirbtinai išaugintas žuvis gali susilpnėti regėjimas, nes į lašišų pašarą įmaišoma kantaksantino. Būtent ši medžiaga ir suteikia ryškią spalvą lašišų mėsai.
Tad kyla klausimas, ar fermose užauginta oranžinės spalvos lašiša yra visavertis produktas? Tiesa, manau, kad ryški lašišų spalva gali būti nebūtinai dėl dirbtinių dažiklių, o dėl kriliaus, kuriuo minta žuvys. Tai - bestuburiai vėžiagyviai.
Didžiausias pavojus kyla net ne dėl toksinų, o dėl dioksinų. Pastarieji sukelia vėžį, mutacijas, neigiamai veikia nėščiųjų vaisių.
Lašišos ir kitos raudonosios žuvys patrauklumo dėlei yra tiesiog dažomos, nes fermose išaugintų žuvų spalva yra pernelyg blyški, kad patrauktų prie ryškių spalvų pripratusio pirkėjo dėmesį.
Kalbant apie pramoniniu būdu ankštuose tinkliniuose aptvaruose auginamas žuvis mes privalome nepamirši - tam, kad žuvys nesirgtų jos yra šeriamos antibiotikais, o kad greičiau augtų -augimo hormonais.
Tilapijos
Jei ieškote skanių ir nebrangių jūros gėrybių, jūsų pasirinkimas gali kristi ant tilapijų žuvies. Tačiau ekspertai ją vadina „šiukšlių žuvimi” ir nerekomenduoja jos pirkti, kad ir kokia pigi ji būtų.
Paprastai ji auginama labai prastomis sąlygomis, nesirūpinama tinkamu apdorojimu po sugavimo. Ekspertas pabrėžė, kad ypač reikėtų vengti Kinijoje auginamų tilapijų, nes ten ši žuvis dažnai šeriama gyvulių išmatomis, siekiant sumažinti išlaidas. Be to, tilapijoms dažnai duodama uždraustų antibiotikų ir pesticidų kovai su galimomis infekcijomis.
Be to, tai invazinė rūšis, todėl žmogaus sukurtuose tvenkiniuose padėtis tik pablogėja. Tačiau pažymima, kad maisto prekių parduotuvėse realu rasti tvariai užaugintų tilapijų.
Kita
Baltijos menkių kepenų iš viso nerekomenduočiau valgyti. Tai prie dugno gyvenančios, giliavandenės žuvys bei riebiosios jūrinės žuvys - kardžuvės, rykliai, tunai.
Pastaruosiuose dažniausiai nustatoma didesni gyvsidabrio kiekiai. Moliuskuose, sepijose, kalmaruose aptinkama kadmio. Aš nepirkčiau ir nevalgyčiau žuvies, kuri yra didelė.
Žiūrėjome, ar nėra randama policiklinių aromatinių angliavandenilių, kurių susidaro rūkymo metu. Tyrėme pangasijas dėl nitrofuranų, kurių kitose šalyse buvo aptikta. Tyrėme ir Lietuvoje auginamas žuvis. Įdomu tai, kad labai didelių pažeidimų nenustatėme.
Žuvų falsifikavimas
2012 m. aplinkosauginė organizacija „Oceana“ (JAV) atliko tyrimus, kurių metu iš 674 parduotuvių, esančių 21 valstijoje, buvo paimti 1215 žuvų mėginiai. Buvo lyginami mėginių DNR su tų žuvų, kurios būdavo nurodytos prekės etiketėje. Rezultatas pritrenkė - 33 proc. JAV parduodamų žuvų yra ne tos, kuriomis yra pavadintos parduotuvėje.
Falsifikatų „rekordininkai“ yra tunas, lašiša, upėtakis. Ir šioji falsifikavimo tendencija būdinga ne tik JAV, bet ir Europai. O gal žuvis, parduodama brangiuose restoranuose, tikrai yra ta, apie kurią rašoma valgiaraštyje? Pasirodo ir čia mus gali laukti staigmena.
JAV atliktas „Sushi” restoranų tyrimas parodė, kad 74 proc. atvejų patiekale buvo ne tos rūšies žuvis, kurios tikėtasi. Ir vėl gi - amerikiečiai nėra unikaliai veikiantys žmonės, savo patiekaluose atrasti ne tai, ką pirkome, galime ir mes.
Svarbu atkreipti dėmesį į žuvies kilmę, ypač po Fukušimos AE įvykusios branduolinės katastrofos.