Nors vasarą šalin vejame skraidžiojančius kraujasiurbius uodus, skuodžiame nuo skausmą galinčių sukelti širšių, kitais sezonais saugomės brieždžių, šernų ar piktų šunų, patikėkite - gyvename pakankamai saugioje gamtinėje zonoje. Už mūsų šalies ribų egzistuoja ir sėkmingai gyvena tokios kraupios gyvūnų rūšys, kurių net baugiausiame sapne nesapnuotum.

Žuvų keliami pavojai

Daugumą infekcinių ligų sukelia patogenai, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai įvairūs gyvūnai perduoda žmonėms. Žinoma daugiau kaip 200 zoonozių, kurios pasireiškia dėl abipusio žmonių ir gyvūnų kontakto. Apie 75 proc. infekcinių ligų, kuriomis serga žmonės, yra gyvūninės kilmės ir apie 60 proc. Globalėjant pasauliui, zoonozės kelia nuolatinę grėsmę visai žmonijai. Nepaisant didelių pastangų, klasikinės infekcinės ligos (pasiutligė, maras, geltonoji karštligė) nėra išnaikintos.

Zoonozių grėsmę didina ir per didelis gyventojų skaičius atitinkamose teritorijose, karai ar stichinės nelaimės ir dėl jų blogėjančios gyvenimo sąlygos, vandens trūkumas ar užteršimas nuotekomis, nepakankamos higienos ir visuomenės sveikatos priemonės, sąlytis su graužikais, benamiais ar laukiniais gyvūnais.

Nuolat didėjančiai žuvininkystės produktų paklausai patenkinti nepakanka vien tik laisvėje (ežeruose, jūrose, vandenynuose) sugautų žuvų, todėl jos labai intensyviai auginamos dirbtinėmis sąlygomis. Žuvininkystės produktų paklausos didėjimas patenkinamas tiktai dėl akvakultūros produkcijos gamybos augimo.

Jūriniame (sūriame) vandenyje gyvenančios bakterijos gali sukelti infekcijas per žaizdas odoje, kai žmonės paprasčiausiai plaukioja ar vaikščioja pajūriu. Bakterijos, priskiriamos Vibrio spp., Shewanella spp., Staphylococcus spp., ir Micrococcus spp. rūšims, buvo išskirtos iš žaizdų žmonių odoje.

Žuvų įkandimai retai kada sukelia infekcijas, tačiau bakterijos Vibrio vulnificus, V. parahaemolyticus, V. carchariae, Halomonas venusta, Photobacterium damsela, Erysipelothrix rhusiopathiae, Aeromonas hydrophila ir Clostridium spp. Daugelio bakterijų, paprastai laikomų žuvų zoonozėmis, dažnai neįmanoma atskirti nuo įprastų infekcijų ir griežtų zoonozių.

Su maistui naudojamomis žaliomis, termiškai neapdorotomis jūrinių vandenų žuvimis (tai silkės, skumbrės, menkės, lašišos, plekšnės ir t. t.) gali būti vartojami ir parazitai.

Dažniausios parazitų sukeliamos ligos:

• Difilibotriozė - tai lėtinė parazitinių plokščiųjų kirmėlių sukeliama liga, kurios sukėlėjas yra žuvinis arba dar kitaip vadinamas platusis kaspinuotis Diphyllobothrium latum. Kaspinuočio kūną sudaro 300-4 000 narelių. Galiniai subrendę nareliai yra pilni kiaušinėlių, kurie iš žmogaus organizmo pasišalina su išmatomis ir plika akimi nematomi. Galutinio šeimininko - žmogaus ar žuvimi mintančio gyvūno - organizme kaspinuotis suauga ir subręsta, todėl jie yra pagrindiniai infekcijos platintojai. Daugeliu atvejų (apie 80 proc.) infekcija išlieka besimptomė. Bendrieji simptomai yra silpnumas ir galvos svaigimas; prasideda pilvo skausmai, žarnyno nepraeinamumas ir viduriavimas. Žuvinių kaspinuočių vystymasis susijęs su gėlo vandens gyvūnais, todėl šios ligos židiniai formuojasi arti upių ir ežerų.
• Opistorchozė paplitusi Rytų ir Pietų Europoje, buvusios Sovietų Sąjungos Azijos šalyse, Sibire, taip pat Pietryčių Azijoje, daugiausia Tailande ir Laose. Sukėlėjai O. felineus ir O. viverrini yra 5-12 x 2-3 mm dydžio, gelsvi, pailgo lapelio formos parazitai. Jie turi du siurbtukus, kuriais tvirtinasi prie gleivinės paviršiaus. Nuo parazitų gebėjimo prisisiurbti prie gleivinės ir kilo siurbikių pavadinimas. Subrendusios siurbikės išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Per parą parazitas išskiria apie 1 000 kiaušinėlių. Siurbikių vystymosi cikle dalyvauja du tarpiniai šeimininkai, o galutinis šeimininkas gali būti žmogus ar įvairūs naminiai ir laukiniai stuburiniai gyvūnai, mintantys žuvimis. Siurbikės žmogaus organizme gali gyventi iki 10 ir daugiau metų. Žmogus užsikrečia vartodamas žalią, džiovintą, silpnai rūkytą ir šaldytą invazinėmis lervomis užkrėstą žuvį. Dvylikapirštėje žarnoje iš cistų išsilaisvinusios lervos migruoja į kepenis, tulžies pūslę ir kasos latakus. Ligos inkubacinis periodas 2-4 savaitės. Iš pradžių gali pakilti temperatūra, atsiranda prakaitavimas, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, odos bėrimai, akių vokų patinimai. Padidėja kepenys, limfmazgiai, rečiau - blužnis.
• Klonorchozė - plokščiųjų kirmėlių Clonorchis sinensis sukeliama liga. Valgant invazinėmis lervomis užkrėstas gėlavandenes žalias, džiovintas, rūkytas ar termiškai nepakankamai apdorotas žuvis (daugiausia priklausančias karpinių šeimai), užsikrečia ir žmonės. Esant intensyviai parazitų invazijai, žmonėms išsivysto kepenų, tulžies veiklos sutrikimai ir nepakankamumas bei su tuo susiję padariniai.
• Kapiliariazė - apvaliųjų kirmėlių sukeliamas susirgimas, kuris, atsižvelgiant į sukėlėjo rūšį, patekęs į žmogaus organizmą gali lokalizuotis skirtingose kūno vietose ar organuose. Capillaria philippinensis lokalizuojasi žarnyne, Capillaria hepatica - kepenyse, Capillaria aerophila - plaučiuose. Susirgus žarnyno kapiliariaze, prasideda pilvo skausmai, vandeningas viduriavimas, pykinimas, vėmimas, krinta kūno svoris. Ligai būdinga autoinfekcija, t. y. Inkubacinis ligos laikotarpis trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Pacientus kamuoja stiprūs epigastriniai skausmai, pykinimas ir vėmimas. Dėl pažeidimų gleivinėje gali pasirodyti kraujo skrandžio sultyse ar išmatose. Taip pat dėl lervų medžiagų apykaitos poveikio gali pasireikšti alerginis jautrumas. Žmonės yra atsitiktiniai parazito vystymosi ciklo šeimininkai. Į žmogaus organizmą patekusios lervos toliau nesivysto ir išgyvena iki vienos savaitės.

Pavojingiausios žuvų rūšys

Kad ir kokie jie žavūs, mieli ar gražūs, geriau gyvai su jais nesusidurti. Šie žavingi gyvūnai, ne tik įdomūs, bet ir nepaprastai pavojingi žmogui.

1. Kad ir kokia miela ši žuvis atrodo, tačiau ji nepaprastai pavojinga žmogui. Suerzinta ji gali išleisti savo spyglius, kurie nors ir įspūdingi, bet viduje esančiais nuodais gali sukelti paralyžių ar sustabdyti žmogaus kvėpavimą, kas, žinoma, gali sukelti mirtį. Visgi tai vienas iš tų retų gyvūnų, kuris net negyvas, gali sukelti mirtį.
2. Ši žuvis pavojinga ne tik dėl to, kad yra nuodingiausia žuvis pasaulyje, bet dar ir dėl to, kad yra labai greita ir sunkiai pastebima. Užpulti ir suvalgyti auką šiai greituolei užtrunka vos 0,015 sekundės.
3. Rykliai - pavojingiausios pasaulio žuvys, tačiau milžinryklis nėra pats plėšriausias. Tai antroji pagal dydį žuvis pasaulyje. Milžinrykliai gali užaugti iki 12 metrų, bet labiausiai išsiskiria ne dydžiu, o milžiniška burna, kuri suteikia jiems kraupią išvaizdą.
4. Kraupiausias pasaulio krokodilas, dar kitaip vadinamas siaurasnukis krokodilas. Tiesa, jis nėra plėšrus, nes minta tik žuvimi. Žuvis jie griebia staigiai, plonais nasrais, tačiau aštriais dantimis.

Patarimai, kaip apsisaugoti nuo žuvų sukeliamų ligų ir traumų:

• Pramoninės žvejybos būdais pasaulio vandenynuose ir jūrose sugautos žuvys labai dažnai yra užšaldomos sugavimo vietose. Giluminis šaldymas yra vienas efektyviausių būdų, neleidžiančių žuvų parazitų sukeliamoms ligoms plisti.
• Nevalgyti žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų žuvų. Ypač tai aktualu būnant šalyse, kuriose registruojami minėti susirgimai.
• Kontaktuojant su žuvimis ar neapdorotais jų produktais, akvariumų ar žuvų laikymo vietų vandeniu, vengti jų sąlyčio su odos pažeidimais.
• Žuvų laikymo vietas ir žuvų priežiūrai naudojamą įrangą laikyti švariai, reguliariai dezinfekuoti.

---