Meilės Istorija ir Vestuvės Nambijoje
Andrius Pauliukevičius jautriai pasidalijo savo feisbuko paskyroje žinute apie žmoną Ilką. Sportininkas rašė: „Ilka yra mano gyvenimo meilė ir mano geriausia draugė, palaikanti ir man padedanti visuose mano pasirinkimuose ir veiklose: kultūrizme, knygų rašyme, galiūnuose.“ Jis pabrėžė, kad didžiausi sportiniai ir kūrybiniai laimėjimai atėjo po vestuvių, esant kartu su Ilka. Jos šeima jam tapo tokia pat artima kaip ir savoji, o jos šalis - tokie patys namai kaip ir gimtoji Lietuva.
Andrius Pauliukevičius su Ilka Adams susituokė 2014 m. lapkričio 8 d. Vestuvės vyko nuotakos gimtinėje - Nambijoje, pagal visas vietos tradicijas. A.Pauliukevičius pasakojo: „Kadangi gyvename Lietuvoje, mano tėveliai ir artimieji mus gana dažnai mato. Jeigu dar ir vestuves būtume kėlę Lietuvoje, būtume labai nuskriaudę Ilkos giminę. Todėl pagalvojome, kad teisingiausia vestuves atšokti Namibijoje.“
Po sužadėtuvių pradėjus planuoti šventę, karščiausias vestuvių Afrikoje iniciatorius buvo būtent Andrius: „Todėl, kad labai nenorėjau įprastų lietuviškų vestuvių. Su daug alkoholio, morališkai pasenusiomis tradicijomis, suvaidintu linksmumu, kvailais ir beprasmiškais žaidimais, su reikalavimais, kad jaunikis privalo daryti tai, nuotaka - tai... Viso to norėjosi išvengti.“
Ilka pritarė vyrui: „Afrikoje vestuvės - kitokios. Irgi su savomis tradicijomis, bet čia žmonės mėgsta tiesiog bendrauti per vestuves, šokti, valgyti, linksmintis, o ne žaidimus žaisti.“
Šeimos Gyvenimas ir Ilkos Įtaka
Andrius Pauliukevičius pabrėžia Ilkos svarbą jo gyvenime. Jis sako: „Žmona, galimybė pagyventi Afrikoje, knygų rašymas, keliuose filmuose nusifilmavau, serialuose - visa tai yra tik dėl sporto. Sportui aš dėkingas už viską, ką gyvenime turiu.“
Sportas ir Karjera
Andrius Pauliukevičius sportuoja nuo vaikystės. Pradžioje tai buvo boksas, kikboksas, vėliau mėgėjiškai žaidė krepšinį, futbolą. Atsižvelgiant į amžių, kultūrizmas jam atrodo tinkamiausia sporto šaka, kur mažiausia galimybė patirti traumą. Jam patinka, kad tai susiję su sveiku gyvenimu, atitinkama mityba, režimu. Nors tai nėra lengva, ypač dirbant tokį darbą, tačiau jam visuomet patiko iššūkiai.
Nuo 2017-ųjų metų A.Pauliukevičius pradėjo dalyvauti galiūnų varžybose, o iki 40-ies tikisi savo jėgas išbandyti ir sunkiojoje atletikoje.
„Paprastai žmonės po tiek metų treniruočių ir fizinio krūvio būna sukaupę nemažai traumų ir galvoja apie karjeros pabaigą. Aš esu visiškai sveikas ir dabar, būdamas virš 35-erių, save išbandau dar naujose sporto šakose.
Vis dėlto galiūno Žydrūno Savicko pralenkti Andrius Pauliukevičius nesitiki. „Toks žmogus gimsta kartą per šimtą metų ir tai ne visada. Galbūt esu žinomas, pažįstamas kaip žmogus, populiarinantis sportą, tačiau toks žmogus, kaip Žydrūnas Savickas yra nepralenkiamas.“
Pomėgiai ir Knygos
Be sporto, Andrius Pauliukevičius mėgsta skaityti, tačiau tam vis trūksta laiko. Pastaruoju metu skaito daug knygų apie vadybą, istoriją. Labiausiai patikusios, kurias galėtų parekomenduoti - „Lietuvio kodas“, „Trečiojo reicho triumfas“, „Lemtingi sprendimai“ - jas skaičiau po kelis kartus. Dabar labai noriu perskaityti trečiąją Roberto Petrausko knygą iš knygų serijos apie Antrąjį pasaulinį karą - „Barbarosa“. O kabinete ant stalo rastumėte ir daugiau knygų, kurios vis dar laukia savo eilės.
Andrius Pauliukevičius yra išleidęs knygą „Tobulas kūnas“. Knygoje pasakoja kaip maitintis, treniruotis norint atrodyti geriau, kalbu apie motyvaciją. Nerašiau sportininkams. Knyga skirta labai plačiai auditorijai: vyrams ir moterims. Joje kalbu labai paprasta kalba, kad suprastų visi nuo istorijos mokytojų iki buhalterių. Tikriausiai todėl knyga ir sulaukė sėkmės, nes spausdinti užsakytas jau penktas jos leidimas.