„Kavos ūkis - verslas, turintis savų paslapčių, tad pašalinių neįsileidžia“, - patikina tinklaraščio „Diena su kava“ autorė Rima Aukštuolytė, kuriai vis dėlto pavyko nukeliauti į kavos gimtinę ir apsistoti pas kavos augintojus. Toje vietovėje auginama kava šiemet pripažinta geriausia pasaulyje.
Kavos kelionė į Etiopiją
Praėjusiais metais net septyniolika dienų praleidote Etiopijoje, lankėtės ir kavos ūkyje. Man tikrai teko pasistengti, kad ši svajonė taptų realybe. Kavos ūkis - verslas, turintis savų paslapčių, tad kiekvienas jų yra uždaras ir pašalinių neįsileidžia. Beje, norėjau ne tik pamatyti, bet ir pati tai patirti - tapti bendruomenės dalimi, ne tik turiste.
Lankiausi Etiopijos sostinėje, iš kur vėliau išvykau į Sidamo regione esantį žemėlapyje nepažymėtą Bombės kaimelį. Gyvenau ne dvare, o namelyje iš purvo ir šiaudų, kuriame nėra elektros, tualetas - kažkur džiunglėse, trūksta geriamo vandens, muilas yra didžiausia vertybė. Norėdama išsiųsti žinutę telefonu, turėdavau kopti į aukštą kalną. Patį pirmą vakarą leisdamasi nuo jo sugebėjau čiūžtelėti ir išgąsdinti vietinius (juokiasi). Mane priėmė Tariko ir Fanosi šeima, turinti penkis vaikus. Būtent toje „svetainėje“ pirmą naktį aš ir nakvojau, vėliau šeimininkai privertė keltis į jų miegamąjį - nedidukę patalpą.
Su moterimis šalia esančioje bananų giraitėje kirtau šiuos augalus, kurie naudojami tradicinio maisto - wasa - gamyboje. Netyčia traukdama „siūlus“ iš banano koto persipjoviau pirštą. Tada viena moteris paseilėjo savo pirštą, patrynė mano žaizdą, po to uždėjo žemių. Pleistrų ar panašių dalykų buvau pasiėmusi su savimi, išvykdama viską palikau šeimai. Pamenu, sutikau senolį, kuris sakėsi prastai matantis ir tikėjosi, kad aš turiu vaistų, galinčių jam padėti. Nes jie mano, kad baltieji turi vaistų nuo visko.
Gestais, ženklais, galvos linktelėjimais. Buvo tokių, kurie žinojo kažkiek angliškų žodžių. Tiesa, greitai išmokau žodį „fereng“. Taip Etiopijoje vadina baltuosius. Kadangi buvau vienintelė baltaodė kaime, sulaukdavau nemažai dėmesio: mane stebėdavo daugybė vaikų akyčių ir nuolat už nugaros girdėdavau „fereng“, „fereng“. Beje, man kiekvieną vakarą vyrai plaudavo kojas. Vėliau sužinojau, kad tai jų tradicija - taip parodoma pagarba svečiams. Nuo to vandens, beje, man šiek tiek tindavo kojos - jis nebuvo itin švarus, pumpuojamas specialia pompa iš žemės.
Maisto racionas buvo gana ribotas. Pagrindą sudaro wasa - iš netikrų bananų (angl. false banana), arba valgomųjų ensetų, gaminama speciali masė. Antras pagal populiarumą ingredientas - lapiniai kopūstai. Trečias produktas - kiaušiniai, gali būti virti arba kepti. Racioną papildydavo kepti kukurūzai.
Kaip ir minėjau, negalėtume kas rytą mėgautis puodeliu aromatingos kavos, jei ne žmonės, gyvenantys nameliuose be elektros kažkur džiunglėse. Jie kavą renka rankomis, skina kiekvieną uogą. Kadangi ne visi ūkininkai yra išsilavinę, jie skina visas iš eilės: ir prinokusias, ir žalias.
Kai kuriems ūkininkams net ir pačių auginta kava - per didelė prabanga. Mano šeima kavą tikrai geria, kiti kaimo gyventojai taip pat. Įsivaizduokite: vaikai nubėga prie kavamedžio, priskina dubenį kavos uogų, tada saujelę deda į burną, nukramto minkštimą, išspjaudo pupeles ir neša jas mamai. Ji pupeles skrudina ir ruošia kavą. Aš iš pradžių bandžiau pupeles išlukštenti nagais, tačiau tai labai sudėtinga. Etiopijoje kava geriama su cukrumi arba druska. Man, Lietuvoje geriančiai kavą be nieko, tai buvo vienas didesnių iššūkių (juokiasi). Bet pripratau ir supratau, kad tai yra geriausia patirtis. Nors pati šviežia kava, t. y.
Svajonės dažnai siejasi su tam tikra romantika, tačiau panašu, kad tai, ką pamatėte ne visai panašu į svajonę - gyvenimas be patogumų ir sunkiai besiverčiantys ūkininkai. Mes galime žiūrėti filmus, skaityti knygas, klausyti pasakojimų apie tai, kaip žmonės kažkur sunkiai gyvena, bet tai niekada neprilygs savo paties patirčiai. Neslėpsiu, man tikrai buvo šokas. Sunku suvokti tą materialinį skurdą, kur tiesiog nieko nėra. Nėra net šiukšlių, nes jos jau didelio vartojimo ženklas. Nėra veidrodžio. Nėra rankšluosčio ar kokio skudurėlio. Bet yra žmonės - priimantys tave, visiškai svetimą, atvažiavusį pažiūrėti, kaip auga kava. Tie žmonės dalijasi su tavimi viskuo, ką turi patys - jūs valgote iš to paties indo, o kartais net ir maistą gauni iš jų rankų. Mums kava dažnai yra stiliaus detalė, patys jai sukuriame vertę darydami mokslą iš kavos skrudinimo, iš jos pateikimo.
Kavos tinklaraštininkės kelias
Šiandien esate tinklaraščio „Diena su kava“ autorė ir daugybė dalykų jūsų gyvenime sukasi aplink kavą. Visada sakau, kad neturiu kavos verslo, nesu barista, o dar prieš porą metų neturėjau jokio ryšio ir su kava. Na, išskyrus tai, kad jos nemėgau (juokiasi). Man atrodė, kad kava yra karti, nuo jos man dreba rankos ir trinka virškinimas.
Kartą vyko Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) studentų susitikimas, kurį vedė žinoma barista ir šių metų Lietuvos piešimo pieno puta čempionė Ieva Ivonė. Susitikimo pabaigoje ji surengė kavos degustaciją. Smalsumo vedina nutariau paragauti. Iki tol maniau, kad tai tiesiog kartus gėrimas, tačiau atradau visai kitokius poskonius. Tai itin pradžiugino mano vyrą, kuris kasdien mėgaudavosi šiuo gėrimu, neskaičiuodamas išgeriamų puodelių. Pirmiausia su vyru įsigijome „Aeropress“ aparatą. Vasarą, kai leidžia orai, mielai rengiame iškylas gamtoje - puikiausią kavą net ir lauke mokame paruošti vos per dešimt minučių. Kai už lango darosi žvarbu, su savo puodeliais einame į kavines. Taigi mūsų puodeliai kartu su mumis skrido oro balionu virš Trakų, lankėsi Italijoje, Čekijoje, Islandijoje, Albanijoje, Niujorke, Barselonos paplūdimyje ir kitose vietose.
Brangiausia kava pasaulyje - Kopi Luwak
Naujausioje „Orijaus kelionių“ laidoje iš Balio salos pasakoju, kad ryžių laukais garsėjančiame Ubudo mieste turistai, tarp kurių ir lietuviai, labai mėgsta aplankyti čia įsikūrusias kavos plantacijas. Indonezija yra viena pagrindinių kavos augintojų pasaulyje, o štai išskirtinai Balio sala garsėja tuo, kad čia ruošiama pati brangiausia kava pasaulyje „kopi luwak“. Kava žinoma ir tikrai labai brangi, tačiau apaugusi įvairiausiais mitais ir legendomis. Kai žmonės atvyksta jos paragauti - galima prisižiūrėti įvairiausių, dažnai juokingų reakcijų, bei išgirsti iš kojų verčiančių komentarų. Kartais - labai absurdiškų.
Daugiausiai apie brangiausią pasaulyje kavą pasaulis sužinojo po 2007-ais metais pasirodžiusio Holivudo filmo „Prieš pakratant kojas“ („The Bucket List“) pasirodymo. Pagrindinis filmo herojus - milijonierius Edvardas Koulas, kurį vaidina garsusis Jackas Nicholsonas vienoje filmo scenoje kitam herojui, kurį vaidina Morganas Freemanas išsamiai papasakoja apie ypatingą, išskirtinio aromato, įdomaus skonio „kopi luwak“ kavą. To ir užteko, kad jos paklausa stipriai šoktelėtų į viršų, o tuo pačiu, padidėjus poreikiui - dar labiau paaugo ir taip didelė kaina. Bet su „brangiausiomis pasaulyje prekėmis“ taip jau yra. Jų kainų augimas - žmonių neatbaido, o kaip tik - tik dar labiau skatina norėti išbandyti, nusipirkti, paragauti. Taip yra ir su kava.
Iš to, kokios eilės stovi prie ją ruošiančių plantacijų, tikrai nepagalvotumėte, kad čia prekiaujama kažkuo brangiu. Veikiau atvirkščiai, atrodo, kad ten kažką dalija nemokamai. Filmų, madingų žurnalų ir socialinių tinklų įžymybių populiariojoje kultūroje išgarsinta kava, šiuo metu rinkoje kainuoja nuo 600 iki 1000 eurų už 1 kilogramą, parduotuvėse. Kavinėse už šios kavos puodelį Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Australijoje gali tekti susimokėti nuo 12 iki 30 Eur. Tuo tarpu Balyje, keliaujant po čia veikiančias kavos plantacijas - kainos gerokai draugiškesnės, kitaip sakant - perkant iš pirmų rankų - gauni pigiau. Pavyzdžiui, kilogramą „kopi luwak“, kai kur galima nusipirkti už 160 - 280 eurų, priklausomai nuo gamintojo ir paruošimo būdo. O štai kavos puodelis vietinėse, plantacijoms priklausančiose kavinėse tekainuoja - 3 Eur. T.y. mažiau, nei įprasta kava kai kuriose Lietuvoje veikiančiose kavinėse.
Tiems, kas nėra girdėjęs apie šią kavą ir kodėl ji tokia brangi - privalau paaiškinti. Nes būtent jos atsiradimo būdas šioje istorijoje ir yra pati svarbiausia dalis. „Kopi luwak“ kava išgaunama surenkant neapvirškintas kavos pupeles iš Indonezijoje gyvenančių palminių musangų išmatų. „Kopi“ išvertus iš indoneziečių kalbos reiškia „kava“, o „luwak“ - tas, daug kam katę primenantis žinduolis, mintantis prinokusiomis kavos uogomis. Vietiniai gyventojai nuo seniausių laikų pastebėjo, kad jų aplinkoje gyvenantys gyvūnai labai mėgsta kavos uogas ir jų suvalgo itin didelius kiekius. Kažkas pastebėjo, kad palminai musangai iškakoja nepažeistas, bent jau pagal formą, vartoti tinkamas kavos pupeles. Galiausiai kažkas nusprendė jas nuplauti, po to paskrudinti ir paragauti, ar perėjusios gyvūnėlio skranduką - šios dar tinkamos vartoti. O paragavęs tas žmogelis nustebo - skonis buvo geresnis, nei įprastų, skrudintų pupelių.
Tada ir paaiškėjo, kad tokiu - virškinimo būdu apdorotų pupelių struktūra pasikeičia, nes skrandyje esantys fermentai veikdami kavos pupeles išskaido jose esančius baltymus ir kava įgauna ypatingai švelnų poskonį. Kavos gurmanai tikina, kad jo nesumaišysi su niekuo kitu. Ir nors su išmatomis, tas skonis - niekaip nesusijęs, daug kas pasaulyje šią prabangią kavą pravardžiuoja būtent kaip „kakaliukų kava“.
Ilgą laiką kavos industrija naudojo tik laisvėje gyvenančių palminių musangų iškakotas pupeles. Balyje ir kitose Indonezijos vietose žmonės specialiai vaikščiodavo po džiungles, ten, kur gyvena šie gyvūnėliai ir rinkdavo tai, ką jie paliko po savęs. Panašiai kaip Dzūkijoje žmonės renka grybus ir uogas. O tada tai, ką pririnkdavo, nešdavo į supirkimo punktus. Bet augant brangiausios pasaulyje kavos poreikiui, kavos gėrikams reikalaujant dar ir dar „kopi luwak“ gamintojai buvo priversti keisti šios kavos atsiradimo kelią. Apmaudu, bet norėdami susirinkti kuo daugiau pinigų šie ėmė patys narvuose auginti palminius musangus. Panašiai, kaip didžiosios vištidės augina vištas ir surenka jų dedamus kiaušinius. Taip ir Balio kavos plantacijos augina palminius musangus, juos šeria kavos pupelėmis, o tada renka kakučius. Vietinėse kavos plantacijos dirba atskiri, kakučiams surinkti pasamdyti žmonės, kurie čia taip ir vadinami „poo hunter“ (liet. Kakučių medžiotojai). Jie budi prie narvų, nuolat juos tikrina ir laukia, kada gi gyvūnėliai pakakos. Nes kakaliukai - aukso vertės.
Nuo tada, kai palminiai musangai imti auginti privačių plantacijų narvuose - prieš šią kavos rūšį sukilo gamtosaugininkai ir gyvūnų teisių gynėjai. Pasaulyje, tame tarpe ir pačiame Balyje dažnai vyksta visokios akcijos skirtos viešinti, kad tai kavos pupelės atsiradusios nelaisvėje. Kartais protestuotojus galima sutikti net ir prie pačių plantacijų. Žinoma, tai labai nepatinka šiuos verslus valdantiems žmonėms, tad jie bando visais būdais numalšinti gyvūnų teisėmis susirūpinusius aktyvistus.
Norėdami suvaldyti jiems tenkančias kritikos strėles, „kopi luwak“ kavos gamintojai ėmė gerinti palminių musangų auginimo sąlygas. Iš narvų jų neišleido, bet įrengė juos didesnius, sutvarkė. Ir dabar lankantis plantacijose galima rasti pranešimus skirtus turistams „mes gyvūnų nekankiname, auginame juos humaniškai“, arba „palminiai musangai pas mus gyvena geromis sąlygomis“. Kai kurie kavos gamintojai prie narvų su gyvūnėliais net ir įleidžia turistus, kad šie pamatytų „padorias“ sąlygas. Gudresni, norėdami papirkti turistus, net sugalvojo plantacijose leisti patiems turistams rinkti gyvūnėlių kakučius. O po to iš jų išrankioti pupeles ir jas paskrudinti. Žinoma, visą tai vyksta su darbuotojų priežiūra. „Tai suartina mūsų svečius su palminiais musangais“, - sako vieno iš ūkių „Satria Agrowisata“ administratorė. Ir priduria, kad žmonėms, surinkusiems iškakotas pupeles iš narvų - tik dar labiau norisi paragauti, kokio gi skonio tos pupelės.
Lankytis Balio kavos plantacijose nieko nekainuoja. Atvirkščiai, skatindami turizmą, jų vadovai stengiasi turistus pavaišinti nemokama kava ir arbatomis, kurias taip pat patys augina. Degustacijos vyksta dosniai, jeigu tik žmogus nori - gali išgerti ir ne po vieną puodelį. Svarbiausia - niekas nieko neverčiami pirkti, bent jau oficialiai. Tačiau gudrūs prekybininkai moka atvykusiems įsiūlyti savo prekes. Pats tą pajaučiau savo kailiu. „Kuri kava skaniausia? Kuri labiausia patiko? Tai kiek šitos paimsite? Du pakelius? O gal keturis? Būtinai paimkit“, - siūlo. Iš mandagumo, nori nenori - kažką nusiperki.
Nemokamai plantacijose negausite tik tos - pačios brangiausios pasaulyje kavos. Jeigu norisi jos paragauti - reikia pirkti. Kaip ir prieš tai minėjau - kainos nėra didelės. „Satria Agrowisata“ plantacijos kavinėje didelis puodelis tekainuoja 3 eurus. Kaip man aiškino vietinės darbuotojos, dauguma čia atvykusių užsieniečių, bent apie 70 procentų, visada užsisako „kopi luwak“ puodelį. Pusė iš jų paragavę nusiperka ir pakelį į namus.
Ragavimo procesas kavos plantacijose atrodo kaip koks atskiras šou. Dauguma žmonių, žinodami šios kavos išgavimo būdą pirmą gurkšnį padaro labai bijodami, juokdamiesi ir visaip kitaip, ryškiai reaguodami, su daug emocijų. „O dieve, aš tuoj tai padarysiu, negaliu patikėti“, - lietuviškai klykė viena moteris. Šalia jos sėdėjusi kita, pritarė: „Kaip baisu, kaip baisu, bet mes turime tai padaryti“. Labai panašiai pirmam gurkšniui ruošėsi ir turistų pora iš Didžiosios Britanijos. „Užsimerksiu ir bandysiu apsimesti, kad nežinau, kokia tai kava“, - prieš ragaudama juokėsi britė moteris. Jos vyras skatino ją gurkštelėti kuo greičiau: „Nėra ko bijoti, tu tikrai nepajausi kakučių skonio, taip neturėtų būti“.
Būtent to blogo kvapo ar išmatų skonio žmonės labiausiai ir bijo. Bet kai paragauja, beveik visi ima plačiai šypsotis. „Kopi luwak“ skonis tikrai geras. Sunkiai aprašomas, bet su kakučiais tikrai neturi nieko bendro. Man pritaria ir kiti, kavos plantacijose sutikti lietuviai, kurie džiūgavo, kad išdrįso atsigerti brangiausios pasaulyje kavos gėrimo. „Tikrai geras, solidus skonis. Švelnus toks, gal šiek tiek vanilė jaučiasi, gal kardamonas. Nors sunku pasakyti, kas tai tiksliai. Matyt musangai palieka savo specifinį prieskonį, bet jis tikrai geras“, - komentavo Vytautas iš Klaipėdos.
Panašiai brangiausią pasaulyje kavą apibūdino ir draugės Laima ir Veronika į Balį atvykusios iš Šiaulių. „Buvo baisu, kad smirdės, tačiau kvapas tikrai geras. Nežinau ar pats geriausias, kokį teko jausti, bet jokių priekaištų negaliu sugalvoti“, - sakė ponia Laima. Skonis ir kvapas šias damas domino žymiai labiau už kainą. „Na, kaina yra kaina. To ir atvažiavome, juk žinojome, kad nebus pigi. Bet tikrai verta paragauti, todėl perkame į namus, norėsime drauges pavaišinti“, - sakė lietuvės.
Kavos pupelių pasirinkimas
Vieniems nesvarbu, kokią kavą gerti, kiti - išrankūs, turi savo mėgstamiausią ir gerai žino, kuri kava yra kokybiška. Tačiau ir vienus, ir kitus kavos mėgėjus jau pasiekė nerami žinia, kad netrukus už kavą gali tekti mokėti daugiau, nei iki šiol. Greičiausiai, kad kavos nepritrūksime, bet, jai pabrangus, teks rinktis atidžiau. Kava, kurią geriame kiekvieną rytą, įveikia nemenką kelią. Kavamedžiai auginami daugiau kaip penkiasdešimtyje pasaulio šalių, kuriuose gali būti skirtingas klimatas, dirvožemis, auginimo sąlygos, kavos pupelių cheminė sudėtis, skonis bei kvapas.
Aukščiausios kokybės kava - rūšinė, viename ūkyje ar regione, išauginta arabica kava, klasifikuojama 100 balų skalėje pagal Rūšinės Kavos Asociacijos sukurtą vertinimo sistemą. Tik ta kava, kuri sertifikuotų profesionalų įvertinama ne mažiau kaip 80 balų, įgauna rūšinės kavos statusą ir laikoma aukščiausios kokybės kava. Kitos kavos laikomos komercinėmis, jos yra daug pigesnės, savo savybėmis negalinčios prilygti rūšinei kavai.
100% arabica bei arabicos kavų mišiniai, tokie, kaip viena geriausių pasaulio kavų tituluojama illy, kainuos daugiau dėl to, jog ji pasižymi nepalyginamai geresniais aromatais ir pojūčiais nei kitos kavos. Renkantis kavą labai svarbu atidžiai atkreipti dėmesį į kavos rūšių mišinius. Būtent tokiuose mišiniuose dažnai naudojama antroji pagal populiarumą kavos pupelių rūšis - robusta. Ši pupelių rūšis yra kartesnė, jai būdingas medžio ir žemės aromatas. Joje yra du kartus daugiau kofeino, o skonių spektras daug kartų siauresnis nei arabica kavos - robusta turi nemalonų poskonį, kurį neretai tenka malšinti cukrumi ar kitais priedais.
Ant kavos pakuočių, esantys užrašai, tokie kaip: gold, silver, platinum, taip pat turi savo reikšmę. Gamintojai bei prekiniai ženklais jais siekia atskirti kavos kokybę. Dažniausiai šie rinkodaros pavadinimai reiškia, jog mišiniai pagaminti iš skirtingų kavos rūšių, kurios lemia kavos kokybę.
Dauguma kavos savybių priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis kavamedžiai augo ir kaip buvo apdorotos nuskintos uogos, tačiau kavos pupelės daugiausiai skonio ir aromato įgauna jas skrudinant. Skrudinant žalias kavos pupeles, jų masė mažėja, pupelės tampa poringesnės bei plečiasi. Dėl karščio kavos pupelėse esantis cukrus ir amino rūgštys skyla į anglies dvideginį. Pirmosiomis dienomis po skrudinimo pupelėse būna susikaupę labai daug šių dujų, kurios palaipsniui išsiskiria į aplinką. Kava - ne bandelė, kavos pupelės turi subręsti.
Kokybišką kavą galima sugretinti su vyno derliumi - jaunas vynas, nors ir puikus šventės gėrimas, tačiau neturi didelės skonių paletės. Kavai taip pat reikia subręsti, jos skoniai turi nusistovėti, neįmanoma geriausio skonio aromato išgauti iš ką tik paskrudintos ir sumaltos kavos, kur mažai brandos ir skonio balanso. Kavos pasaulyje mes jau atrinkome geriausius, jums teliks išsirinkti savo mėgstamiausius.
Kavos pupelių kilmės šalis ir skonio ypatumai
Kavos pupelių kilmės šalis yra vienas svarbiausių faktorių, nusakančių kavos savybes. Kavą auginančias šalis galima skirstyti į keturis pagrindinius regionus: Afriką, Pietų Ameriką, Centrinę Ameriką, Aziją.
- Etiopija - dominuoja gėlių, citrusinių vaisių, uogų natos. Kava labai aromatinga, subtilaus skonio.
- Kenija - juodųjų serbentų, citrusinių vaisių, vyno rūgštumo natų. Pasižymi ryškiu ir kompleksišku skoniu.
- Kolumbija - dominuoja riešutų, šokolado, vaisių natos, lengvas rūgštumas. Subalansuotas, universalus skonis.
- Brazilija - dominuoja šokolado, riešutų, saldžios natos, vidutinis rūgštumas. Švelnus ir saldus skonis.
- Kosta Rika - ryškios vaisių natos, šokoladas, švelnus rūgštumas.
- Gvatemala - primena kakavą, turi prieskonių, rūgščių vaisių natų.
- Jamaika - dominuoja saldžios natos, riešutai, švelnus rūgštumas.
- Indonezija - dominuoja žemiškos natos, šokoladas, tabakas, mažai rūgštumo.
- Indija - mažai rūgštumo, žemiškos ir prieskonių natos.
Arabikos pupelės yra pati populiariausia kavos rūšis. Arabikos kavos pupelės yra švelnesnio ir saldesnio skonio nei kitų kavamedžių rūšių. Robusta kava yra antra pagal populiarumą kavos rūšis. Dažniausiai ši rūšis naudojama papildant ja kavos mišinius kartu su arabikos kava arba gaminant tirpią kavą. Robustos kavos skonis yra kartus ir primena grūdus. Ši rūšis dažniausiai turi stiprų ne tik skonį, bet ir kvapą. Liberika - mažiausiai vartojama kavos rūšis. Liberikos kava savo skoniu primena robustą, gali turėti dūmų, riešutų, juodojo šokolado, prieskonių natų, tačiau yra dar intensyvesnė nei kava robusta. Stipresnė ir kartesnė, turinti daugiau kofeino.
Kiekviena kavos pupelių auginimo šalis turi savo unikalų skonio profilį. Kavos pupelių skirtumus pagal regionus jau aptarėme, tad jei norite vaisiškų natų, rinkitės Etiopijos regiono kavą, jei riešutų ir šokolado - Kolumbijos, jei ieškote saldžių, riešutų ir šokolado skonio profilių - Brazilijos ir t.t. Šviežiai skrudintos pupelės turi geriausią skonį. Rinkitės pupeles, kurios buvo skrudintos per pastarąsias kelias savaites. Nebijokite eksperimentuoti, kol atrasite savo mėgstamiausias kavos pupeles! Vienas iš paprasčiausių būdų išbandyti skirtingas kavos rūšis, tai darantis kavą kapsuliniu kavos aparatu. Darykitės kavą namuose arba neškitės ją kur nors einant termo puodelyje. Tai pat labai svarbu surasti atsiliepimų apie tam tikrą kavos rūšį.
Jeigu ruošite kava prancūziškame kavinukę labiausiai tinkamos yra ryškaus aromato ir skonio kavos pupelės. Dažniausiai tokių pupelių kilmės šalis - Kolumbija. Kavos pupelės iš Etiopijos, Kenijos ar Brazilijos bus lengvesnio skrudinimo puikiai tinkamos gaminti užpilamą kavą arba naudoti su „Aeropress“ kavos ruošimo prietaisu, kuris taip pat labai gelbsti kelionėse. Mažas ir patogus įrenginis nereikalaujantis elektros energijos, bet per kelias sekundes pagamina puikią kavą.