Lietuvos vandenys, tiek gėli, tiek Baltijos jūros priekrantės, pasižymi savita ir įdomia žuvų fauna. Nors rūšių skaičius, palyginti su kitais regionais, nėra didelis, Lietuvos žuvų bendrija yra unikali ir verta išsamesnio pažinimo. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines žuvų rūšis, gyvenančias Lietuvoje, pateiksime jų pavadinimus, aprašymus ir kitą svarbią informaciją.

Lietuvos Žuvų Faunos Formavimasis ir Įvairovė

Lietuvos žuvų fauna susiformavo poledyniniu laikotarpiu, todėl yra gana jauna. Tai lemia ir rūšių skaičiaus ribotumą, tačiau tuo pačiu suteikia jai savitumo. Šiuo metu Lietuvos vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje aptinkamos 82 vietinės žuvų rūšys (įskaitant syko ir upėtakio savaimines formas - 84 rūšys). Taip pat yra introdukuotų rūšių, kurios papildė vietinę fauną.

Pagal gyvenimo būdą Lietuvos žuvys skirstomos į kelias pagrindines grupes:

• Praeivės žuvys: Žuvys, kurios dalį gyvenimo praleidžia jūroje, o neršti migruoja į upes.
• Reofilinės žuvys: Žuvys, prisitaikiusios gyventi srauniuose vandenyse, tokiuose kaip upės.
• Limnofilinės žuvys: Žuvys, gyvenančios stovinčiuose vandenyse, tokiuose kaip ežerai ir tvenkiniai.

Lietuvos gėluose vandenyse aptinkama 3 nėgių ir 66 žuvų rūšys. Iš jų 46 rūšys yra vietinės, o 23 introdukuotos. Introdukuotos rūšys pateko į Lietuvos vandenis įvairiais būdais ir skirtingu metu iš kaimyninių šalių.

Pagrindinės Lietuvos Žuvų Rūšys

Toliau pateikiamas aprašymas kai kurių svarbiausių ir labiausiai paplitusių žuvų rūšių Lietuvoje:

Nėginės (Petromyzonidae)

Nėginės - tai primityvios žuvys, neturinčios žandikaulių. Lietuvoje aptinkamos kelios nėgių rūšys:

Jūrinė Nėgė (Petromyzon marinus)

Jūrinė nėgė - praeivė žuvis, kuri neršti migruoja į upes. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Jos kūnas ilgas ir cilindriškas, be porinių pelekų. Burna - prisisiurbimo piltuvėlis su daugybe dantų.

Upinė Nėgė (Lampetra fluviatilis)

Upinė nėgė - taip pat praeivė žuvis, panaši į jūrinę nėgę, tačiau mažesnė. Neršti migruoja į mažesnes upes.

Lydeka (Esox lucius)

Lydeka - plėšri žuvis, plačiai paplitusi Lietuvos vandenyse. Dažniausiai gyvena ežeruose ir upėse su lėta tėkme. Lydeka pasižymi ilgu, torpedos formos kūnu ir dideliu, dantytu nasru. Spalva - marga, pilkai žalia su dėmėmis. Gali užaugti iki metro ilgio ir sverti daugiau nei 10 kg. Lydekos mėsa vertinama dėl skonio savybių.

Europinė lydeka, o Lietuvoje vadinama tiesiog lydeka. Lydekų patelės kiek didesnės už patinus. Ilgis iki 1,5 m. Pilvas šviesus. Šonai dėmėti, neretai ant kūno esančios dėmės sudaro skersines juostas. Ši slepiamoji spalva padeda užsimaskuoti.

Karosas (Carassius carassius)

Karosas - tvirta žuvis, gebanti išgyventi nepalankiose sąlygose. Dažnai gyvena uždumblėjusiuose ežeruose ir tvenkiniuose. Karosas pasižymi aukštu, plokščiu kūnu ir aukšta nugara. Spalva - nuo sidabriškai pilkos iki auksinės. Gali užaugti iki 30 cm ilgio ir sverti iki 1 kg.

Kūnas aukštas iš šonų plokščias, uodeginė dalis trumpa. Karoso nugara rusvai žalsva, šonai aukso spalvos. Žvynai stambūs, kieti.

Karpis (Cyprinus carpio)

Karpis - introdukuota žuvis, auginama tvenkiniuose. Tačiau pasitaiko ir natūraliuose vandens telkiniuose. Karpis pasižymi dideliu, stambiu kūnu, padengtu dideliais žvynais. Spalva - nuo tamsiai pilkos iki bronzinės. Gali užaugti iki didelių dydžių ir sverti daugiau nei 20 kg.

Ešerys (Perca fluviatilis)

Ešerys - plėšri žuvis, labai paplitusi Lietuvos vandenyse. Gyvena ežeruose, upėse ir tvenkiniuose. Ešerys pasižymi aukštu, šonuose suplotu kūnu ir dygliuotu nugaros peleku. Spalva - žalia su tamsiomis juostomis. Gali užaugti iki 40 cm ilgio ir sverti iki 2 kg.

Kūnas aukštas, kuprotas, apaugęs kietais tvirtai į odą įaugusiais žvynais. Nugara tamsiai žalia, šonai žaliai gelsvi, su 5-9 skersiniais tamsiais dryžiais, pilvas baltas.

Europinių ešerių arealas apima gėlo vandens baseinus visoje Europoje, išskyrus Iberijos pusiasalį. Žinoma, kad jų arealas siekia Kolymos upę Sibire į rytus.

Šamas (Silurus glanis)

Šamas - didžiausia gėlavandenė žuvis Lietuvoje. Gyvena giliuose ežeruose ir upėse. Šamas pasižymi ilgu, bežvyniu kūnu ir ilgais ūsais aplink burną. Spalva - tamsiai pilka arba ruda. Gali užaugti iki kelių metrų ilgio ir sverti daugiau nei 100 kg.

Šamo kūnas pailgas galva didelė plokščia iš viršaus. Uodeginė kūno dalis ilga, iš šonų plokštėjanti ir žemėjanti. Šamo nugara tamsiai žalsva, šonai šiek tiek šviesesni dėmėti. Pilvas baltas padengtas juodai melsvomis dėmėmis. Pelekai tamsūs.

Ungurys (Anguilla anguilla)

Ungurys - migruojanti žuvis, kuri neršti keliauja į Sargaso jūrą. Jaunikliai grįžta į Europą ir gyvena upėse ir ežeruose. Ungurys pasižymi ilgu, gyvatišku kūnu, be porinių pelekų. Spalva - tamsiai pilka arba ruda. Gali užaugti iki metro ilgio ir sverti iki kelių kilogramų.

Ungurio kūnas ilgas cilindriškos formos, nugara rusvai-žalsva, pilvas gelsvai-baltas. Oda slidi padengta labai smulkiais žydais.

Starkis (Sander lucioperca)

Starkis - plėšri žuvis, paplitusi didesniuose ežeruose ir upėse. Pasižymi ilgu, torpedos formos kūnu ir dygliuotu nugaros peleku. Spalva - pilka su tamsiomis dėmėmis. Gali užaugti iki metro ilgio ir sverti daugiau nei 10 kg.

Pilvas baltas, akys didelės, šviesios. Žvynai vidutinio dydžio, kieti. Žiotys vidutinės su gaug smulkių dantų. Žočių priekyje yra dvi poros didesnių lyg iltys dantų.

Atlantinė lašiša (Salmo salar)

Atlatinė lašiša - praeivinė žuvis, neršti migruojanti į Lietuvos upes. Kadaise buvo plačiai paplitusi, tačiau dėl intensyvios žvejybos ir upių užtvankų statybos jos populiacija labai sumažėjo. Šiuo metu vykdomi lašišų atkūrimo projektai.

Upėtakis (Salmo trutta)

Upėtakis - gyvena švariose, srauniose upėse ir upeliuose. Yra kelios upėtakių formos, įskaitant šlakį (migruojančią formą) ir margį (nemigruojančią formą). Upėtakiai vertinami dėl skanios mėsos ir yra populiarūs tarp žvejų mėgėjų.

Menkė (Gadus morhua)

Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais gyvena menkės. Tai svarbi verslinė žuvis, vertinama dėl liesos ir skanios mėsos. Menkių populiacija Baltijos jūroje patiria didelį spaudimą dėl peržvejojimo ir aplinkos pokyčių.

Strėvė (Osmerus eperlanus)

Strėvė - nedidelė žuvis, gyvenanti Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Pasižymi savitu agurkų kvapu. Strėvės yra svarbus maisto šaltinis plėšriosioms žuvims ir paukščiams.

Paprastasis dyglys (Gasterosteus aculeatus)

Paprastasis dyglys - nedidelė žuvis, plačiai paplitusi įvairiuose vandens telkiniuose. Pasižymi trimis dygliais ant nugaros. Dygliai yra svarbus mokslinių tyrimų objektas, nes demonstruoja prisitaikymo prie skirtingų aplinkos sąlygų pavyzdžius.

Rainė (Rhodeus amarus)

Rainė - nedidelė žuvis, gyvenanti lėtos tėkmės vandenyse. Pasižymi neįprastu veisimosi būdu - patelės deda ikrus į didžiųjų moliuskų mantijos ertmę.

Kitų žuvų rūšių aprašymai

Aukšlė nedidelė verpstės formos, plokščiais šonais žuvis. Auklės nugara tamsiai melyna su žalsvu atspalviu, šonai ir pilvas balkšvai sidabrinės spalvos. Žvynai smulkūs, ploni lengvai nukrentantys.

Gružlys nedidėlė lietuvos upių žuvis, pasitaiko ir ežeruose. Kūnas apvalus kiek storesnis ties galva, ilga uodegine dalimi. Nugara tamsiais rusva arba pilkšvai žalsva su violetiniu atspalviu. Šonai šviesesni su rusvomis ar žalsvai melsvomis dėmelėmis išsidėsčiusiomis išilgai kūno. Pilvas gelsvai baltas arba pilkšvas.

Karšis. Kūnas aukštas, kuprotas, iš šonų plokščias. Nugara tamsi pilkšva ar rusvai gelsva, šonai pilkšvai gelsvi, pilvas sidabriškas su gelsvu atspalviu. Žvynai stambūs, ties galva kiek mažesni. Pelekai juosvai pilki. Žiotys pusiau apatinės.

Lynas nesunkiai atpažįstama žuvis, kūno spava vyrauja nuo gelsvai žalios ties pilvu ir tamsiai žalios ar net rudos ties nugara.

Paprastasis (auksinis) karosas. Kūnas aukštas iš šonų plokščias, uodeginė dalis trumpa. Karoso nugara rusvai žalsva, šonai aukso spalvos. Žvynai stambūs, kieti.

Plakis. Kūnas aukštas, kuprotas iš šonų plokščias. Nugara tamsi, pilkšvai žalsva, šonai pilkšvai sidabriški, pilvas baltas. Akys didelės šviesios viršutinėje dalyje gelsvos. Žvynai dideli. Pelekai pilki.

Šapalas išvaizada panaši į šapalo kūnas apvalus verpstės formos, šiek tiek aukštesnis ir plokštesnis lyginant su šapalu. Galva siauresnė ir trumpesnė. Nugara tamsiai melsva su žalsvu atspalviu, šonai pilkšvai sidabriški su gelsvu atspalviu, pilvas sidabro spalvos. Žvynai smulkūs, nugarinis ir uodeginis pelekai pilki, krūtininiai, pilvo ir analinis raudoni.

Sidabrinis karosas. Kūno forma panašus į auksinį karosą. Sidabrinio karoso kiek ilgesnė uodeginė dalis, storesnė nugara ir žemesnis. Nugara tamsiai pilka, šonai sidabriški, pilvas baltas.

Stinta nedidelė verpstės formos, plokščiais šonais žuvis. Stintos nugara žalsvai pilšvos spalvos, šonai sidabriški su melsvu atspalviu, pilvas baltas.

Strepetys. Kūnas apvalus verpstės formos. Nugaratamsiai pilka, šonai pilkšvai melsvi su blankiu gelsvumu, pilvas sidabrinės spalvos. Nugarinis ir uodeginis pelekai pilki, o kiti gelsvi arba oranžiniai. Žvynai vidutinio dydžio. Žiotys pusiau apatinės, nedidelės.

Ūsorius. Kūnas primena verpstės formą, aptakus, raumeningas. Nugara ir šonai žalsvai gelsvi, pilvas šviesus. Žvynai pailgos formos, nugarinis pelekas pilkas, uodeginis juosvai raudonas,Krūtininiai, pilvo ir analinis gelsvai rausvi.

Vėgėlė. Kūnas pailgas, galva plokščia. Ilga ir iš šonų plokščia uodeginė dalis, siaurėjanti link uodegos. Kūnas vidutinio aukščio, plokščiais šonais. Nugara melsvai pilkos spavos, šonai ir pilvas sidabriški. Pelekai pilkšvai juosvos spalvos, tik krūtininiai ir analiniai gelsvi.

Introdukuotos Žuvų Rūšys

Kaip minėta, Lietuvoje yra nemažai introdukuotų žuvų rūšių. Kai kurios iš jų sėkmingai įsitvirtino ir tapo svarbia vietinės faunos dalimi. Tačiau kitos gali kelti grėsmę vietinėms rūšims, konkuruodamos dėl maisto ir erdvės.

Tarp dažniausiai pasitaikančių introdukuotų žuvų rūšių Lietuvoje galima paminėti:

• Sidabrinis karosas (Carassius gibelio): Plačiai paplitusi rūšis, agresyviai konkuruojanti su vietiniais karosais.
• Raininis upėtakis (Oncorhynchus mykiss): Auginamas tvenkiniuose, tačiau pasitaiko ir natūraliuose vandenyse.
• Baltasis amūras (Ctenopharyngodon idella): Naudojamas vandens augalijos kontrolei tvenkiniuose.
• Plačiakaktis (Hypophthalmichthys molitrix): Taip pat naudojamas vandens augalijos kontrolei.

Žuvų Apsauga Lietuvoje

Lietuvos žuvų fauna patiria įvairius grėsmius, įskaitant taršą, buveinių nykimą, peržvejojimą ir invazinių rūšių poveikį. Siekiant išsaugoti žuvų įvairovę, Lietuvoje vykdomos įvairios apsaugos priemonės:

• Žuvų įveisimas: Siekiant atkurti sumažėjusias populiacijas, į vandens telkinius įveisiami jauni žuvys.
• Žvejybos reguliavimas: Nustatomi žvejybos apribojimai, tokie kaip leidžiamas žvejybos laikas, minimalus žuvų dydis ir žvejybos įrankių naudojimas.
• Buveinių apsauga: Saugomos ir atkuriamos žuvų nerštavietės ir kitos svarbios buveinės.
• Taršos mažinimas: Vykdomos priemonės, siekiant sumažinti vandens telkinių taršą.

Išsamus Lietuvos žuvų atlasas yra puikus informacijos šaltinis visiems, besidomintiems Lietuvos gamta. Jame rasite išsamius aprašymus apie 100 žuvų rūšių, gyvenančių gėluose Lietuvos vandenyse ir Baltijos jūroje.

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 7 žuvų rūšys:

• skersasnukis
• ežerinis sykas
• vijūnas
• ežerinė rainė
• atlantinė lašiša

Iš jų 2 rūšys - atlantinis eršketas ir sparis Lietuvos vandenyse išnyko.

Lietuvos žuvys priskiriamos 10 būrių, 22 šeimoms ir 55 gentims:

• Silkiažuvių (Clupeiformes) būrio yra 3 silkinių (Clupeidae) šeimos rūšys: atlantinė perpelė (Alosa fallax), strimelė (Clupea harengus membras) ir bretlingis (Sprattus sprattus balticus).
• Lašišažuvių (Salmoniformes) būrio yra 11 rūšių (porūšių, formų): lašišinių (Salmonidae) šeimos - atlantinė lašiša (Salmo salar), šlakis (Salmo trutta trutta) ir margasis upėtakis (Salmo trutta marinus fario), sykinių (Coregonidae) - europinis sykas (Coregonus lavaretus lavaretus), ežerinis sykas (Coregonus lavaretus holstatus) ir seliava (Coregonus albula), stintinių (Osmeridae) - praeivė europinė stinta (Osmerus eperlanus eperlanus), Kuršių marių stintelė (Osmerus eperlanus marinus spirinchus) ir ežerinė stintelė (Osmerus eperlanus marinus relicta), kiršlinių (Thymallidae) - europinis kiršlys (Thymallus thymallus), lydekinių (Esocidae) - lydeka (Esox lucius).
• Unguriažuvių (Anguilliformes) būrio yra 1 upinių ungurių (Anguillidae) šeimos rūšis - europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla).
• Karpžuvių (Cypriniformes) būrio įvairovė pati didžiausia - 26 rūšys, beveik visos gyvena gėluosiuose vandenyse. Iš karpinių (Cyprinidae) šeimos sutinkamos 22 rūšys: didžiausias - salatis (Aspius aspius), mažiausia - saulažuvė (Leucaspius delineatus), gausiausios - kuojos (Rutilus rutilus), paprastosios aukšlės (Alburnus alburnus), karšiai (Abramis brama), plakiai (Blicca bjoerkna); gyvena ežeruose ir didesnėse upėse. Europinis šapalas (Leuciscus cephalus), strepetys (Leuciscus leuciscus), meknė (Leuciscus idus), ūsorius (Barbus barbus), srovinė aukšlė (Alburnoides bipunctatus), paprastasis skersasnukis (Chondrostoma nasus; įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą), paprastoji rainė (Phoxinus phoxinus) gyvena tik upėse, gružlys (Gobio gobio), kartuolė (Rhodeus sericeus) - upėse ir pratakiuose ežeruose. Žiobris (Vimba vimba) gyvena jūroje, neršti plaukia į upes, vandens ožka (Pelecus cultratus) - tik Kuršių mariose, dalis jų neršti plaukia į upes. Lynas (Tinca tinca), raudė (Scardinius erythrophthalmus), auksinis karosas (Carassius carassius) ir ežerinė rainė (Phoxinus percnurus; pirmą kartą Lietuvos vandenyse aptikta 2006, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą) sutinkami ežeruose. Sidabrinis karosas (Carassius auratus) į Lietuvos vandenis buvo įvežtas ir aklimatizuotas.
• Ešeržuvių (Perciformes) būrio sutinkama 20 rūšių, iš jų 15 gyvena jūroje. Iš ešerinių (Percidae) šeimos - pūgžlys (Gymnocephalus cernuus), ešerys (Perca fluviatilis) ir sterkas (Sander lucioperca) gyvena ir veisiasi gėluosiuose vandenyse. Iš žvynagalvinių (Eleotrididae) šeimos nuodėgulinis grundalas (Percottus glehni) į Lietuvos gėluosius vandenis pateko atsitiktinai ir aklimatizavosi; nuo 21 a. pradžios - invazinė žuvis. Iš plerninių (Cottidae) šeimos Baltijos jūroje gyvena builis (Myoxocephalus scorpius), ragys (Triglopsis quadricornis), upėse - kūjagalvis (Cottus gobio). Netikrųjų vėgėlių (Zoarcidae) šeimos yra 1 rūšis - gyvavedė vėgėlė (Zoarces viviparus); po neršto žūva. Tobinių (Ammodytidae) šeimos yra 2 rūšys: didysis tobis (Hyperoplus lanceolatus) ir mažasis tobis (Ammodytes tobianus). Grundalinių (Gobiidae) šeimos - 3 rūšys: smėlinis grundalas (Pomatoschistus minutus), paplūdiminis grundalas (Pomatoschistus microps) ir juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus); pastarasis į Baltijos jūrą pateko atsitiktinai ir aklimatizavosi, pirmą kartą užregistruotas 2002 metais.
• Plekšniažuvių (Pleuronectiformes) būrio sutinkamos 4 rūšys: iš otinių (Scophthalmidae) šeimos - otas (Psetta maxima), plekšninių (Pleuronectidae) - Baltijos upinė plekšnė (Platichthys flesus trachurus), Baltijos jūros plekšnė (Pleuronectes platessa baltica) ir paprastoji gelsvapelekė plekšnė (Limanda limanda; Lietuvos pakrantėje reta).

---