Pastarnokas - galvutės ir laiškai tiek švieži, tiek džiovinti tinka sriuboms, troškiniams, salotoms.
Kas yra pastarnokas?
Pastarnokas - vitaminingas šviežias pagardas visiems mėsos, žuvies ir daržovių valgiams.
Pastarnokų savybės
- Tinka sriuboms.
- Tinka troškiniams.
- Tinka salotoms.
Pastarnokų naudojimas gaminant mėsos patiekalus
Kajeno pipirais patariama skaninti keptus, virtus ir troškintus mėsos patiekalus, mėsos padažus bei žuvies ir daržovių patiekalus.
Čiobrelis - dedamas į mėsos patiekalus, sriubas, troškinius.
Kadagio vaisiai - dedami į mėsos patiekalus, ruošiant žvėrieną, į raugintus kopūstus, gėrimus.
Raudonėlis - naudojamas mėsos patiekalams, salotoms, taip pat varškės patiekalams.
Paprastasis kietis - žiedų pumpurai ir lapai tinka prie riebios mėsos.
Mėta - vartojama mėsos patiekalams, pirmiausiai avienai paskaninti.
Krapas - vitaminingas šviežias pagardas visiems mėsos, žuvies ir daržovių valgiams.
Kalendra - pirmiasiai naudojama kaip duonos prieskonis, bet tinka ir salotoms, kai kuriems mėsos gaminiams.
Krienai - vartojamas ištisus metus, tinka prie žuvies ir mėsos valgių, padažams, konservavimui.
Kmyno sėklos - naudojami prie mėsos, paukštienos, žuvies, sriuboms, salotoms, gaminant sūrį.
Prieskoninės daržovės ir jų nauda
Prieskoninės daržovės - salotos, ššpinatai, rūgštynės, krapai, salierai turi askorbininės rūgšties, karotino, B grupės vitaminų, piridoksino ir kt. rūgščių. Daug šiose daržovėse kalcio, fosforo, geležies, magnio, šarminių druskų, taip pat gausu organinių rūgščių, cukraus ir aromatinių medžiagų.
Prieskoniai ir jų kokybė
Kokybę apibūdina forma, dydis, spalva, būdingi to pavadinimo prieskoniams. Jų aromatas ir skonis ne tik saviti, bet ir gerai išreikšti, be pašalinių kvapų ir skonio.
Kaip patikrinti prieskonių kokybę?
Ši gvazdikėlių savybė patikrinama tokiu būdu: spaudžiant pumpurą pirštu pasirodo aliejus. Jie priimami partijomis. Vertinant prieskonius organoleptiškai, jie apžiūrimi ir degustuojami. Pašaliniams kvapams nustatyti prieskoniai trinami rankose ar užpilami karštu vandeniu ir tumet verdami. Skonis nustatomas ragaujant.
Maisto gaminimo menas
Maisto gaminimo menas vadinamas kulinarija. Žodis „kulinarija“ kilęs iš lotynų kalbos („culina“- virtuvė) ir reiškia valgių gaminimą.
Prieskoninius augalus galima vartoti ne tik šviežius, bet ir džiovintus ar užšaldytus. Šiuo būdu išdžiovinti prieskoniniai augalai ir žolelės, gavę drėgmės, visiškai atskleidžia savo aromatą ir nepraranda prieskoninių savybių - išlieka tokios pat šviežios, kaip ką tik nuskintos. 10 g džiovintų žolelių atitinka 70 g šviežių.
Dauguma plačiai naudojamų prieskonių yra atvežtiniai. Įvairūs pipirai, kardamonas, vanilė, imbieras yra atkeliavę iš tolimiausių egzotiškų kraštų.
Šiluminis paruošimas
Šiluminis paruošimas dažniausiai yra baigimasis maisto gaminimo etapas. Tačiau kartais produktai šiluminiu būdu ruošiami prieš juos apdorojant mechaniškai (pertrinant, piaustant, valant ir t.t.). Taip juos gaminami kai kurie šalti ir saldūs patiekalai.
Produktų šiluminis paruošimas yra labai svarbus, nes šiuo būdu pagamintą maistą organizmas geriau įsisavina, be to karštis produktus dezinfekuoja. Tačiau karštis maisto kokybei turi ir neigiamos įtakos, nes kaitinant produktai labai nukenčia: dažnai suyra vitaminai, išgaruoja kvapniosios medžiagos, nepageidaujamai psikeičia spalva, dingsta maistingosios medžiagos.
Šiluminiu būdu paruošti produktai suminkštėja, todėl lengviau sukramtomi ir organizmo geriau įsisavinami. Pvz. Virtos bulvės pasidaro 10 - 12 kartų minkštesnės.
Viena iš priežasčių, dėl kurių šiluminiu būdu paruošti produktai lengviau virškinami, yra krakmolo kleisterizacija. Kleisteriu virtęs krakmolas, veikiamas fermentų (amilazės), greitai visas virsta cukrumi, o žalią krakmolą seilių fermentai ir kasos sultys labai lėtėja hidrolizuoja.
Šiluminio paruošimo metu c...