Šventas vynas krikščioniškoje tradicijoje yra vynas, kuris naudojamas Eucharistijos sakramento metu (dar žinomo kaip Šventosios Mišios ar Viešpaties Vakarienė).
Eucharistijos metu vynas yra pašventinamas ir tampa Kristaus kraujo simboliu arba, kai kuriose tradicijose, tikruoju Kristaus krauju. Šis vynas yra esminė sakramento dalis kartu su duona, kuri simbolizuoja arba tampa Kristaus kūnu.
Šventojo Vyno Naudojimas
Eucharistijos Sakramentas
Eucharistija yra vienas iš pagrindinių krikščioniškos liturgijos sakramentų, kuriame švenčiamas Jėzaus Kristaus Paskutinės Vakarienės atminimas.
Šios vakarienės metu Jėzus paėmė vyną, davė jį savo mokiniams ir pasakė: „Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti“ (Evangelija pagal Matą 26:27-28). Šis veiksmas tapo Eucharistijos pagrindu.
Transsubstanciacija
Katalikų Bažnyčioje ir Stačiatikių Bažnyčioje tikima, kad per Eucharistiją, kai kunigas arba vyskupas pašventina vyną, jis perkeičiamas į tikrąjį Kristaus kraują.
Nors vynas išlaiko savo išorines savybes (skonis, kvapas, išvaizda), jo esmė (substancija) tampa Kristaus krauju. Šis teologinis procesas vadinamas transsubstanciacija.
Simbolinė Reikšmė
Kai kuriose protestantiškose bažnyčiose, ypač reformatų ar liuteronų tradicijose, vynas taip pat naudojamas Eucharistijos metu, bet dažniau suvokiamas simboliškai - kaip Kristaus kraujo atminimas, o ne realus jo buvimas.
Vyno Rūšis
Paprastai Eucharistijai naudojamas vynas turi būti natūralus, vynuogių, be jokių priedų. Tai yra raudonas arba baltas vynas, nors tradiciškai labiau priimtas yra raudonas vynas, kuris geriau simbolizuoja kraują.
Teologinė Reikšmė
Kristaus Auka
Šventasis vynas, kaip Eucharistijos dalis, simbolizuoja Jėzaus Kristaus kraują, pralietą už žmonijos nuodėmes ant kryžiaus.
Tai yra centrinė krikščionybės doktrina, kurioje Kristaus kraujas suvokiamas kaip atpirkimo ir naujos sandoros su Dievu ženklas.
Dvasinis Maistas
Dalyvavimas Eucharistijoje, priimant duoną ir vyną, yra laikomas dvasiniu maistu, kuris maitina tikinčiųjų sielas, stiprina jų tikėjimą ir suvienija su Kristumi.
Bažnyčios Vienybė
Priimant Eucharistiją, tikintieji dalyvauja Kristaus kūne ir krauju, todėl šis veiksmas taip pat simbolizuoja Bažnyčios vienybę, kur visi tikintieji tampa viena dvasine šeima.
Liturginis Naudojimas
Mišių Metu
Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčiose šventasis vynas yra pašventinamas Mišių arba Dieviškosios liturgijos metu. Po pašventinimo vynas dalinamas tikintiesiems kaip Komunijos dalis.
Liturginė Taurė
Vynas dažniausiai laikomas specialioje taurėje, vadinamoje „kieliku“ arba „kiborium“, iš kurios kunigas ir tikintieji geria per Komuniją.
Šventas vynas krikščionybėje yra vynas, naudojamas Eucharistijos sakramento metu, kur jis pašventinamas ir tampa Kristaus kraujo simboliu ar realiu buvimu, priklausomai nuo teologinės tradicijos.
„Paskutinė vakarienė, pagal tris iš keturių Evangelijos skleidėjų, greičiausiai vyko ketvirtadienio šventės metu per žydų Velykas, - sakė Katalikų studijų profesorius Danielis Kendallas iš San Francisko universiteto JAV.
- Sprendžiant iš apibūdinimo maistas buvo toks, koks valgomas per žydų Velykas. Kadangi tai buvo didžiausia žydų šventė, vynas taip pat turėjo būti joje ir turėjo derėti su tradiciniu žydų maistu.
Paskutinės vakarienės naktį Šventoji Žemė turėjo ilgą vynų gėrimo istoriją. Manoma, kad čia vynas buvo gamintas 4 tūkst. metų prieš Kristų.
Apie tai, kokios vynuogių rūšys galėjo būti pasiekiamos Paskutinės vakarienės metu, žinoma tik labai nedaug. Mat vynuogių pavadinimai buvo surašyti tik maždaug prieš tūkstantį metų, sako dr.
Paskutinės vakarienės naktį Šventoji Žemė turėjo ilgą vynų gėrimo istoriją. Manoma, kad čia vynas buvo gamintas 4 tūkst. metų prieš Kristų. Vyndariai sodino savo vynuoges uolėtuose šlaituose ir drožė kubilus vynui.
Paprastai klasikinėse civilizacijose vynas būdavo sušvelninamas, o Jeruzalėje buvo mėgstami stiprūs vynai. Vyndariai galėjo džiovinti vynuoges ant vynmedžių arba ant kilimėlių Saulėje, kad sukoncentruotų vynuoges ir vėliau iš jų pagamintų labai saldų ir tirštą vyną.
Vyno maišymas su prieskoniais, vaisiais ir ypač medžio derva buvo įprasta praktika. Vyndariai tikėjo, kad medžiagų dervos, pavyzdžiui, miros ar ąžuolo, padėjo apsaugoti vyną nuo gedimo.
Vyndariai Šiaurės Italijoje gamina Amarone vyną ir prieš spausdami vynuoges jas išdėlioja ant šiaudų. Galutinis rezultatas yra saldus, stiprus ir tamsus vynas, labai panašus į tą, kuris buvo geriamas Šventojoje Žemėje Biblijos eros metu.
„Jie taip pat maišė granatus, šafraną ir mirą“, - sakė antropologijos profesorius adjunktas dr. Jeigu norite patys paragauti vyno, kuris galėjo būti geriamas per paskutinę vakarienę, galite į Amarone butelį įpilti keletą lašelių medžių sakų aliejaus.
Žinoma, straipsnio autoriai primena, kad tai - tik logiškomis prielaidomis pagrįstas spėjimas.
„Mes negalime šimtu procentų žinoti, kas buvo tuose puodeliuose paskutinės vakarienės metu.