Vasario 5-ąją, minint Šv. Agotos arba Duonos dieną, yra puiki proga prisiminti duonos svarbą, jos sakralią vietą mūsų kultūroje, pažvelgti į šio gaminio istoriją ir reikšmę, jos vietą senojo lietuvio gyvenime ir kas ji žmogui yra dabar.

Duonos Svarba Lietuvių Kultūroje

Duoną, kaip pagrindinį lietuvių maistą, mini rašytiniai šaltiniai. Jau XV a. lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas Janas Dlugošas rašo apie apeiginę lietuvių duoną, aukotą derliaus šventėse vėlėms ir pagrindinį žemaičių maistą - duoną ir mėsą. Ruginė duona minima ir Vytauto Didžiojo laiške, rašytame 1409 m. Žemaitijos kryžiuočių vaitui. Dar vienas faktas yra aptiktos XIV-XV a. pirkios su duonos kepimo krosnimi liekanomis Aukštadvario piliakalnyje.

Lietuviai net ir pačiais sunkiausiais laikotarpiais ne tik daug dirbo, bet sočiai ir gausiai valgė. Visada ant stalo buvo ruginės duonos, kuri tradiciškai buvo valgoma kartu su daugeliu valgiu, o užtepta sviestu su medumi - kaip desertas.

Nuo seniausių laikų rugys lietuviams buvo ypatingas augalas, o juoda ruginė duona iki šių dienų labiausiai vertinta ir vertinama. Pagarba duonai yra vienas iš senoviškų lietuvių kultūros bruožų. Nė vienas iš valgių nebuvo taip gerbiamas, kaip duona kasdienė. Ji laikoma šventa, ją numetus, buvo reikalaujama pabučiuoti. Daugeliui lietuvių ji buvo ir yra ne tik maistas, bet ir išties ypatingas, vienas ryškiausių simbolių, primenančių gimtinę ir namus.

Yra labai daug kūrinių apie duoną. Lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“, ryškiai atspindinčioje XVIII a. Mažosios Lietuvos baudžiauninkų gyvenimą, pirmiausia dėkojama Dievui, kuris žmonijai davė didžiausią malonę - duoną. Lietuviška juoda ruginė duona yra apipinta daugybės įvairiausių mitų ir legendų.

Pranė Dundulienė, knygos „Duona lietuvių buityje ir papročiuose“ autorė, mini, kad lietuviai duoną valgė nuo labai senų laikų. Remdamasi lietuvių etnografijos ir kitais šaltiniais, ji išsamiai pasakoja apie duonos pagarbos išraišką ir vietą tautos buityje. Duona minima smulkiojoje tautosakoje, dainose, sakmėse, pasakose, tikėjimuose, įvairiose apeigose. Su jos kepimu, laikymu, raikymu (riekimu) ir valgymu yra susiję daugybę tikėjimų, rodančių, kad duonos šventumas turi motyvuotą sakralinį pagrindą.

Duonos Kepimo Tradicijos

Lietuvoje ruginė duona buvo kepama paprasta ir plikyta. Indą, kuriame maišydavo ir raugindavo duoną, vadindavo duonkubiliu arba diečka, dečka, dėčka, duonkepe. Tai - medinis apskritas indas, jį dažniausiai darydavo iš ąžuolo. Duonos kepimas grindžiamas tešlos rauginimo menu ir magija. Rūgimas - tai fermentavimosi procesas, kurio metu, veikiant šilumai, produktai įgyja naują kokybę.

Paprastos duonos kepimo būdas senesnis ir Lietuvoje buvo labiau paplitęs. Gaminant šią duoną miltai duonkubilyje buvo išmaišomi šiltame vandenyje, tešla per naktį parauginama. Tešla įrūgdavo nuo duonkubilyje likusios praėjusio kepimo tešlos ar nuo paskutinio kepimo palikto tešlos gabaliuko. Rytojaus dieną pridedama miltų, tešla atminkoma ir palaukiama, kol pakyla. Prieš pradedant minkyti, persižegnodavo, o taip pat peržegnodavo tešlą su visa duonkepe.

Kepalus darydavo kuo aukštesnius, storesnius, kad būtų daugiau minkštimo, mažiau plutų. Didelio kepalo duonos skonis geresnis, ji ilgiau išsilaiko nepasenusi. Ar duona iškepusi, dzūkai iš Valkininkų tikrindavo taip: „Pirmų bakanų kai ištraukia iš pečiaus, jam suduoda per padą, turi skambėti, atsišaukti. Jei neatsišaukia, neiškepusi duona“.

Iš krosnies ištrauktą dar karštą duoną padėdavo ant suolo, sušlapindavo vandeniu ir apklodavo drobiniu rankšluosčiu, kad pluta suminkštėtų. Plikytą duoną pradėta kepti XX a. pradžioje. Duonkubilyje miltus užpildavo karštu vandeniu ir išmaišydavo. Tešlą raugindavo iki trijų dienų.

Tradicijos gyvos ir šiandien. Jūratė Puslienė juokauja, kad ji paveldėjo duonkubilį, o vyras Vilius - žemę, todėl jo pareiga - pasirūpinti duonai tinkamais grūdais. J . „Su kuo skaniausia duona? Su sviestu! Todėl čia atsirado ne tik semtuvės ir sietai miltams sijoti, bet ir ąsočiai pienui laikyti, sviestamušės. Svarstyklės - duonai sverti, o „skaitliukai“ - pinigams skaičiuoti“, - apie edukaciniame kambaryje sudėtus senus rakandus linksmai pasakojo Svetlana Šerepkienė.

Tautinio Paveldo Duona

Tradicinės kepamos ruginės duonos Lietuvoje pripažintos tautiniu paveldu. Pasak etnologės Nijolės Marcinkevičienės, duonai lietuvių gyvenime tekęs ypatingas vaidmuo ir iki šiol populiarios su duona susijusios tradicijos.

Receptas

Jums reikės. Įmaišo paruošimas. Trečdalį miltų užpilkite šiltu vandeniu ir išmaišykite. Sudėkite drungnu vandeniu praskiestą turimą raugą ir vėl viską gerai išmaišykite, kol gausis ne per kieta, šiek tiek lipni masė. Gautą maišymą apibarstykite miltais, uždenkite rankšluosčiu ir palikite šiltai rūgti per naktį.

Tešlos ruošimas ir kepimas. Ryte sudėkite druską, kmynus, likusius miltus, viską labai gerai išminkykite ir palaikykite, kad pakiltų. Kai duona pradeda kilti, kuriama krosnis, jį kūrenama apie 3 val. (galima kepti ir orkaitėje). Išsikūrenus krosniai, iššlavus žarijas ir pelenus, lyžę pabarstykite miltais arba išklokite lapais ir ant jos formuokite kepalą. Šlapiomis rankomis aplyginkite ir pašaukite į krosnį. Kepkite apie 2,5 val.

Kaip Prikelti Apdžiūvusią Duoną Antram Gyvenimui

Daugelyje pasaulio šalių duona - būtinas patiekalų ingredientas, todėl nespėjus tą pačią dieną suvartoti viso kepalo, kiek apdžiūvusios riekelės atsiduria kitos dienos troškiniuose, pudinguose ar sriubose. Ši tradicija ypač ryški pietų Europos šalyse ir virtuvėse, tačiau dar mažai prigijusi Lietuvoje.

„Šiandien duona mums asocijuojasi su sumuštiniais, todėl daugelis net nebando atrasti kitų duonos panaudojimo būdų. Nors anksčiau į tai žiūrėjau skeptiškai, šiandien net ir padžiūvusias riekeles ar trupinius integruoju daugelyje receptų. Po šio atradimo jaučiuosi tarsi išmokusi tam tikros alchemijos, kuri padeda net paprasčiausius patiekalus paversti kažkuo ypatingu. Be to, taip ne tik užkertu kelią maisto švaistymui, esu motyvuota duoną vartoti atsakingai, bet ir taupau savo laiką bei pinigus“, - sako J.Steponavičiūtė.

Kaip sako pranešime žiniasklaidai cituojamas „Gardėsio“ duonos produktų vystymo vadovas Tadas Aleknavičius, pagrindinė duonos prikėlimo antram gyvenimui užduotis - pakeisti jos tekstūrą.

„Daugelis linkę manyti, kad apdžiūvusi duona - jau nebetinkama vartoti, tačiau tai netiesa. Visų pirma, galite duoną pakaitinti orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje. Tokiu būdu duonoje esantis krakmolas suminkštėja ir ji trumpam tampa tarsi šviežia. Kitas variantas - atvirkščiai, išgarinti visą duonoje esančią drėgmę ir suteikti jai traškumo skrudinant ar pakepant keptuvėje. Trečias variantas - apdžiūvusią duoną naudokite kaip pagrindą kepiniams, nes tokia duona yra „ištroškusi“ drėgmės ir puikiai sugeria bet kokius skysčius, prisisotindama įvairiausių skonių“, - sako duonos ekspertas.

10 Idėjų, Kaip Panaudoti Apdžiūvusią Duoną

J.Steponavičiūtė ir T.Aleknavičius dalijasi išsamia duonos panaudojimo atmintine - net 10 skirtingų būdų, kaip sumaniai prikelti duoną antram gyvenimui.

1. Itališka duonos ir pupelių sriuba „ribollita“: Duona sriubos dubenėlyje sugeria šiek tiek skysčio, todėl kiekviename kąsnyje užkabinama visko po truputį: nuo aromatingos sriubos iki išsilydžiusio sūrio ir traškios kvietinės raugo duonos.
2. Duonos salotos „Panzanella“: Tai tradicinės itališkos salotos, į kurias įmaišomi skrudintos ir stambiai plėšytos duonos gabaliukai.
3. Prancūziškas skrebutis: Tai patiekalas, kuriam idealiai tinka išsausėjusi duona, nes ji geriausiai sugers visus skonius.
4. Kokosinis duonos pudingas: Puikus būdas nuobodžią šviesią duoną prikelti naujam gyvenimui.
5. Duonos ir daržovių apkepas: Puikus receptas ne tik duonos likučiams „sunaikinti“, bet ir suvartoti šaldytuvo stalčiuje gulinčias pavytusias daržoves.
6. „Pirato akis“ - nostalgiškas užkandis iš vaikystės: Vaikystės nostalgija kvepiantis ir daugelio jau pamirštas receptas.
7. Krutonai - traškus ir sotus pagardas: Puikus būdas suvartoti bet kokios duonos likučius.
8. Traški kepta duona su gaiviu padažu: Tamsios duonos lazdelės kepamos orkaitėje, kol tampa traškios, o šalia patiekiamas gaivus varškės ir žolelių padažas.
9. Karštos brusketos su sūriu ir džemu: Karštas brusketas su sūriu, kurio ingredientai gali būti varijuojami pagal tai, ką turite šaldytuve.
10. Duonos trupiniai - slaptas ingredientas: Naminiai džiūvėsėliai ir duonos trupiniai gali būti naudojami visur - kaip sutvirtinanti medžiaga mėsos kukuliuose, kotletuose, jais galime gardinti sriubas, salotas.

Renginiai, Skirti Duonos Dienai

Štai keletas renginių, skirtų Duonos dienai paminėti:

• 2023 m. renginiai:
  • Šiaulių JTC, 10, 14, 16 val.
  • 2023 m. 2-25 d. antradieniais-ketvirtadieniais 16 val.
• 2024 m. renginiai:
  • Kovo mėn. kraštotyrinis projektas „Šv. Raguva, Panevėžio r. 17 d. Kovo mėn. 15.30 val.

Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“

Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“ yra viešosios informacijos sklaidos priemonė, pateikta sertifikuoti pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą. Redakcinė politika ir Žurnalistų etikos kodeksas, paremti mūsų redakcijos vertybėmis, lemia mūsų sprendimų priėmimo procesą ir formuoja mūsų platinamos informacijos turinį.

---