Aliejinės ištraukos dar vadinamos ir fitoliais, ir maceratais. Tad šiame tekste vartoju visus tris žodžius. Kadangi aliejines ištraukas gaminome pirmą sykį, eksperimentavome: dilgėles plėšėme ir dėjome į indus paspausdamos, kiaulpienes - laisviau, o dobilus - jau visai puriai, palikdamos daugiau vietos aliejui.
Fitolis, kiek skaitėme, tradiciškai gaminamas tris savaites - kas 7 dienas nusunkiant vertingųjų medžiagų prisisotinusį aliejų, papildant jį naujomis medžiagomis (vėl šviežiai skintais augalais, arba jau sudžiovintais), ir vėl užpilant naujo aliejaus. Visas tris savaites mūsų fitolius prižiūrėjo ir medžiagas juose keitė mama, iš sodybos parsivežusi juos namo.
Neilgai tvėrusi, radusi laisvesnį pusdienį, iš naujųjų fitolių užmaišiau naują aliejų kaukę plaukams pagal fantastišką Nijolės Degutienės knygą „Gražūs, sveiki ir stiprūs plaukai.
Kadangi fitoliai - mūsų pačių rankų darbo, ir man jie dėl to atrodo labai brangūs, pirmąsyk ruošdama naują mišinį plaukams su didesniu švirkštu pamatavau kiekius. (Bazinis aliejų mišinys - tai daugybės natūralių, nerafinuotų, plaukams tinkamų aliejų kompozicija. Ją kiekvienąsyk ruošiu skirtingą, kartais - iš keliolikos ar net kelių dešimčių aliejų.
Todėl tradiciškai užmaišau didesnį bazinio aliejų mišinio kiekį ir dalį palieku tokiems atvejams, kai greitai noriu pasiruošti kaukę. Taip pat pagalvojau, kad kas tinka plaukams - tiks ir odai. Fitolius, kiek supratau iš rastos informacijos, dera laikyti tamsaus stiklo induose.
Pirmas fitolių gamybos įspūdis neišblėso iki šiol. Skinti augalus, kruopščiai atrenkant dailiausius, sveikiausius, šviežiausius - ypatingas malonumas ir gaivi meditacija gryname ore, kai esu čia ir dabar kiekviena savo mintimi.
Aš jau nekantrauju imtis naujų aliejinių ištraukų gamybos. Atrodo, didžiausią džiaugsmą fitolių gaminimas turėtų teikti pavasarį ir vasaros pradžioje, kai žydi daugiausia vertingųjų augalų.
Mama, kiek ją prisimenu, nuo mano vaikystės mėgo rinkti vertingus augalus. Pamenu, kaip vasarą skindavom erškėtrožių vaisius, o rudenį - šermukšnius. Panašu, kad mano mamos meilė augalams nėra meilė be atsako - atrodo, kad su kiekvienais metais pati gamta jai parodo vis daugiau savo turtų.
Ir kaip tik pernai vasarą, Žolinių išvakarėse, gamta, atrodė, atskleidė mums naujus savo turtų klodus. Mama labai susidomėjo, aš pradėjau googlinti, paaiškėjo, kad reikia visai nedaug, kad kone visko aliejų gamybai turime čia pat.
Ta idėja mums suteikė tiek džiaugsmo, kad pamanėme: jei naujas planas teikia tiek laimės, jei šitaip veža, reikia… važiuoti. Į Molėtus. Beje, pastebėjau, kad toks pomėgis - rinkti vertingus augalus - ne tik lengvai užkrečiamas (manau, akivaizdu, kad aš jau užsikrėtusi).
Panašu, kad šis pomėgis pats lengvai auga, vystosi, leidžia šaknis ir mezga vaisius be jokio dirbtinio spaudimo. Man labai artima mintis, kad tai ne mes pasirenkame idėjas ir temas, o temos pasirenka mus savo gimimui.