Pasifloras pirmieji atrado ispanų misionieriai Pietų Amerikoje XVII amžiuje. Jie nupiešė neįprastą augalą ir kruopščiai jį aprašė. Neįprasti pasiflorų žiedai patraukė katalikų bažnyčios dėmesį - žiedo sandara jiems pasirodė panaši į Kristaus erškėčių vainiką.
Pasifloros klasifikaciją 1745 m. sudarė Karlas Linėjus - tuo metu buvo žinomos 22 rūšys. Šiandien jų suskaičiuojama daugiau kaip 400. Galbūt pasiflorų yra ir daugiau, nes niekas tiksliai jų nesuskaičiavo - Amazonės džiunglės vis dar neištirtos. Pasiflorinių šeimą sudaro daugiausia tropikų bei subtropikų augalai. Europoje nėra net tolimų pasiflorų giminaičių, todėl iki Amerikos atradimo europiečiai apie jas nieko nebuvo girdėję.
Tropikų miškuose pasifloros - ne gležni augalėliai, bet tvirtos sumedėjusios lianos. Visos pasifloros labai gražios. Gerose sąlygose auga greitai, ūseliais kabinasi už atramos ir ropščiasi į viršų. Lapai stambūs, karpyti į 3-5 dalis, kai kurių rūšių augalų - sveiki, o kitų - su ryškiu spalvingu pakraščiu. Vaisius - sultinga uoga, rečiau sausa dėžutė su daug sėklų.
Pasiflorų Nauda ir Vartojimas
Valgomosios pasifloros minkštimas sultingas ir kvapnus. Vaisiaus minkštimas sultingas ir kvapus. Jo dedama į ledus, putėsius, kremus, kuriems suteikia savotišką skonį ir nudažo geltonai oranžine spalva. Iš minkštimo gaminamos sultys, įvairūs gėrimai, želė, verdamas džemas. Iš sėklų spaudžiamas aliejus.
Prinokusių pasiflorų spalva - nuo raudonos, tamsios purpurinės iki geltonos. Jos apvalios, o skonis gaivinantis, saldus ir kiek rūgštokas. Neprinokusius vaisius galime pažinti iš lygaus ir kietoko paviršiaus, o prinokusių odelė būna tarsi išraižyta gilių rievių. Viduje - sėklytės, turinčios specifinį aromatą. Pasifloros valgomos šviežios, naudojamos padažams, desertams.
Pasifloros mažina karštį ir normalizuoja žarnyno veiklą, net padeda greičiau užmigti. Ypač daug kalcio: 100 g šių vaisių jo yra net 360 mg. Todėl smaguriaudami šiais vaisiais sustiprinsime stuburą, išvengsime osteoporozės. Teigiama, kad jos sustiprina vaistų nuo depresijos poveikį.
Tačiau itin jautriems ir alergiškiems žmonėms šie vaisiai gali sukelti alergiją. Tad vertėtų jų iš pradžių ragauti saikingai. Beje, pasifloros gana kaloringos.
Pasiflorų Džemo Receptai
Iš valgomosios pasifloros minkštimo galima virti džemą. Iš minkštimo gaminamos sultys, įvairūs gėrimai, želė, verdamas džemas.
Šiame straipsnyje rasite įvairių receptų, kaip pasigaminti skanų ir egzotišką pasiflorų džemą namuose. Mėgaukitės šiuo nuostabiu skoniu!
Populiariausia melsvoji pasiflora
Labiausiai paplitusi melsvoji pasiflora (Passiflora caerulea), kilusi iš Pietų Argentinos aukštikalnių. Tai labai atspari pasiflora, ištveria -6°C šaltį. Lapai 5 skiaučių, tamsiai žali su rausvu atspalviu, žiedai 7-9 cm skersmens žalsvai melsvi ar violetiniai. Vaisiai ryškiai oranžiniai, vištos kiaušinio dydžio, beskoniai.