Lietuviai išsiskiria pomėgiu ir tradicijomis vartoti daug mėsos, nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduotų bent tris kartus mažiau.
Naujausia visuomenės apklausa „Augalinė mityba lietuvių akimis“ parodė, kad net 91,8 proc. Lietuvos gyventojų valgo mėsą, tačiau net trečdalis bando sumažinti savo suvartojamus mėsos kiekius.
Apie tai „Žinių Radijo“ laidoje „Tvari Lietuva“ plačiau pasakoja organizacijos „Gyvi gali“ įkūrėja Meda Šermukšnė.
Mėsos vartojimo įpročiai Lietuvoje
Pagrindinis organizacijos „Gyvi gali“ siekis - užtikrinti, kad tvarus, sveikas ir skanus augalinis maistas būtų be kliūčių prieinamas kiekvienam.
Organizacija atliko visuomenės apklausą, kurioje įspūdingiausias atradimas, pasak M. Šermukšnės, yra tai, kad net trečdalis lietuvių per pastaruosius trejus metus mažino arba bandė sumažinti suvartojamos mėsos kiekį.
„Pirmiausia klausėme, prie kokios mitybos respondentai save priskiria. Čia labai atsiliekame nuo Europos vidurkio, nes alternatyviųjų valgytojų (veganų, vegetarų, pesketarų, fleksitarų) Lietuvoje yra vos kiek daugiau nei 8 proc. Tuo tarpu Europos vidurkis yra apie 30 proc.", - pasakoja M. Šermukšnė.
Be to ji sako, kad kai kuriose šalyse alternatyvių valgytojų yra net virš 50 proc. - Pirmaujanti šalis yra Nyderlandai - čia daug žmonių save įvardija kaip fleksitarus (mažinančius mėsos vartojimą - aut. past.).
Didžiausia problema, anot pašnekovės, yra informuotumo trūkumas.
„Žmonės dažnai nežino, kokios yra per didelio mėsos suvartojimo grėsmės, - teigia ji.
- Klimato kaita yra vienas iš pagrindinių veiksnių (...), taip pat nereikėtų tiek daug mėsos vartoti dėl sveikatos priežasčių. Lietuvoje trūko visuomenės edukavimo ir natūralu, kad žmonės nesupranta, kodėl reikėtų mažinti mėsos suvartojimą.“
Laidos pašnekovė dalijasi apklausos rezultatais, atskleidusiais ir netolygų vyrų bei moterų pasiskirstymą mėsos suvartojimo klausimu.
„Nesunku pastebėti, kad mėsa dažnai asocijuojama su vyriškumu, - šypsosi M. Šermukšnė.
- Todėl, matyt, dauguma vyrų nesijaučia vyriškais, jei nevalgo mėsos. Taip pat pastebima, kad moterys Lietuvoje labiau domisi savo sveikata ir mityba, matome skirtumą ir ilgaamžiškumo prasme. Kai domisi sveika mityba, moterys vartoja ir mažiau mėsos. Skirtumas tarp vyrų ir moterų, įvardijusių, kad per pastaruosius trejus metus sumažino arba bandė sumažinti mėsos suvartojimą, yra keliasdešimt procentų.“
Taip pat apklausos metu paaiškėjo, kad daugiau alternatyvių valgytojų Lietuvoje yra tarp jaunesnių, aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų ir aukštesnes pajamas gaunančių respondentų.
„Jauni žmonės dažniausiai daugiau domisi aplinkosauga (...), o išsilavinę, matyt, yra labiau žingeidūs, - mąsto M. Šermukšnė.
- Be to, žmonės dažnai įsivaizduoja, kad alternatyvūs produktai, lyginant su gyvūniniais, yra brangesni, todėl susidaro stereotipai ir žmonės, gaunantys mažesnes pajamas, net mažiau tuo domisi.“
Ji teigia, kad mažinti suvartojamos mėsos kiekį yra labai paprasta ir tam nebūtina tapti radikaliu veganu ar vegetaru.
„Nesitikime, kad visi staiga per vieną naktį taps veganais, bet skatiname žmones pradėti nuo paprastų dalykų. Tai reiškia, kad jei turite galimybę rinktis augalinį patiekalą ar produktą, rinkitės augalinį. Jei neturite - rinkitės kitokį. Ir viskas, taip paprasta. Reikia suprasti, kad gali būti veganu, bet neatsisakyti, pavyzdžiui, sūrio arba, nuvažiavus pas močiutę, gali suvalgyti jos iškeptą patį skaniausią kotletą“, - sako M. Šermukšnė.
Kai neįspaudžiame savęs į rėmus, jog privalome būti idealiais veganais, viskas tampa paprasčiau ir atsiranda didesnė motyvacija mažinti mėsos suvartojimą, pastebi pašnekovė.
PSO įspėjimai dėl mėsos vartojimo
Perdirbtai mėsai yra priskiriami tie gaminiai, kurių galiojimo laikas pratęsiamas naudojant papildomas priemones - sūdymą, rūkymą, konservantus ir pan.
Į vėžinius susirgimus sukeliančių medžiagų ir produktų sąrašą atsidūrusi perdirbta mėsa atsistojo šalia plutonio ir alkoholio.
„Išlieka maža galimybė susirgti gaubtinės žarnos vėžiu vien dėl to, kad valgai perdirbtą mėsą, tačiau rizika didėja kartu su didėjančiu valgomos mėsos kiekiu“, - teigia PSO dirbantis dr.
Į PSO akiratį pateko ir raudona mėsa.
Vertindama ją, organizacija teigia, kad „ji turbūt kancerogeninė“ (skatinanti vėžinius susirgimus - VŽ), tačiau dar trūksta įrodymų, kad 100 jos gramų per dieną vėžinių susirgimų riziką keltų 18%.
„Tai nereiškia, kad reikia mesti raudoną ir perdirbtą mėsą. Tačiau jei jos valgote daug, turbūt būtų pats laikas susimąstyti. Kartas nuo karto viena rūkytos kiaulienos juostelė daug žalos nepridarys - svarbiausia maitintis sveikai“, - aiškina p.
Europos Sąjungos maisto saugos tarnyba atlikusi tyrimą nustatė, kad aštuonios dūmo kvapui ir skoniui maiste išgauti naudojamos medžiagos turi būti uždraustos, nes gali būti kenksmingos sveikatai.
Jų pramonėje turi nelikti iki 2024 m. birželio. Tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad organizmas nepadėkos ir dažnai valgant įprastu būdu rūkytą ar panašiai apdorotą mėsą.
Nors tai, kad perdirbta mėsa yra kancerogeninių produktų ir medžiagų kategorijoje, nereiškia, kad ji kelia tokį patį pavojų sveikata, kaip, pavyzdžiui, rūkymas, visgi, anot Nacionalinio vėžio instituto mokslininkės dr. „Jos vartojimas yra susijęs su storosios žarnos vėžio rizikos padidėjimu.
Apskaičiuota, kad suvartojant 50 g perdirbtos mėsos per dieną storosios žarnos vėžio rizika padidėja 18 proc.- G.
Rezidentė gydytoja-dietologė Austėja Varnaitė paaiškina, kad rūkytoje mėsoje kancerogenų atsiranda veikiant aukštai temperatūrai (ypač aukštesnei nei 150 °C), dūmams, mėsos sultims ir riebalams kontaktuojant su atvira liepsna.
Dažniausiai rūkytoje mėsoje yra randami jau anksčiau minėti policikliniai aromatiniai angliavandeniliai.
Skirtingos struktūros angliavandenių veikimo mechanizmai skiriasi, vienos medžiagos veikia genotoksiškai ir geba pažeisti ląstelių genetinę medžiagą (DNR) ir taip prisidėti prie vėžio atsiradimo.
Kitos medžiagos veikia labiau kancerogeniškai (nepažeidžia DNR, o sukelia vėžį per kitus mechanizmus - LRT)“, - sako A.
„Jei mėsa yra rūkoma tuo tradiciniu kaimišku metodu, į ją patenka dūmuose esančios formaldehido dervos, kurios irgi yra kancerogeninės medžiagos.
Perdirbtuose mėsos gaminiuose dažnai gali būti ir daug sočiųjų riebalų rūgščių, kurių perteklius ne tik didina vėžio išsivystymo riziką, bet ir lemia kitas sveikatos problemas.
Jei mes jį suvalgysime per šventes, retkarčiais ir nedaug, tai tikrai reikšmingos įtakos sveikatai neturės.
Jei valgome dažnai ir tai dar tampa mitybos įpročiu, nelabai gerai.
Tad SAM rekomenduoja raudonos ir perdirbtos mėsos per savaitę suvartoti ne daugiau nei 500 g arba per dieną iki 80 g.
„Jei mes pasižiūrėtume į Lietuvos gyventojų mitybos duomenis, pamatytume, kad bendrai mėsos Lietuvos gyventojai suvartoja gana daug, net ir per daug“, - sako prof. R.
VU profesorius R. Stukas pastebi, kad jaunajai kartai sveiki mitybos įpročiai po truputį tampa prioritetu, netgi „tam tikra įvaizdžio dalimi“ ir tai - pozityviai nuteikianti tendencija.
„Aš įsivaizduoju, kad mėsos Lietuvos gyventojai neatsisakys, klasikinių tradicinių patiekalų neatsisakys, nebent tik, jei žmogus tampa suinteresuotas savo sveikata, tada jis gali pradėti labiau įsiklausyti į specialistų rekomendacijas“, - užbaigia mitybos tendencijas Lietuvoje tiriantis mokslininkas R.
Pas mus itin populiari kiauliena, jos, palyginti su kitomis mėsos rūšimis, suvartojama daugiausia, tačiau tautiečiai labai mėgsta ir paukštieną.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas akcentuoja, kad asociacija besaikio valgymo nepropaguoja, tik įvairų ir saikingą.
„Žmonės labai skirtingi ir renkasi maistą pagal sveikatą, religiją, įsitikinimus, net nuotaiką.
Statistiškai lietuviai vartojo, vartoja ir vartos kiaulieną.
Tai ir įprotis, klimatinės sąlygos, tradicijos, produkto kaina, vartojimo patogumas", - vardijo A.Baravykas.
Paklaustas, ar kiaulininkystė Lietuvoje galėtų būti prikelta, A.Baravykas tikina, jog tam reikia kryptingos politikos, kurios - nėra.
Nes pagal PSO rekomendacijas, išvis reikia riboti raudonos mėsos vartojimą ir ypač perdirbtų raudonos mėsos gaminių.
Jau vizualiai mes galime matyti, kuri yra raudona. Vištiena jau čia nebus priskirta.
- Gali sukelti perdirbti gaminiai storosios žarnos vėžį ir gali skatint širdies ir kraujagyslių ligų plitimą.
Kadangi į jų sudėtį įeina gana nemažas riebalų, druskos kiekis, tai čia širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikai didinti.
- Čia yra tam tikra kategorija, technologijų pagalba pagaminama, bet čia įvedami irgi tam tikri komponentai.
Jeigu mes kalbam apie rūkytus sūrius, lygiai taip pat jie gali būti išrūkyti rūkykloje, bet gali būti ir patalpinti į tirpalą, kuriame yra cheminių medžiagų ir įgauti tų savybių.
Ko gero, tokį sūrį mes galėtume vadinti perdirbtu.
Bet klasikinis variantas perdirbto maisto yra tie perdirbti raudonos mėsos gaminiai.
Jie yra tie, kurie kelia riziką.
Ieškant vidurio kelio, tenka visiems atsakyti: pirmiausia pasiekime Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą ribą, kurią lietuviai viršija ne keliais procentais, bet viršija rekomenduojamą ribą kelis kartus ir taip kelia riziką savo sveikatai.
Kai pasieksime PSO ribą, tada jau bus galima diskutuoti: ar galima, ar verta, ar būtina mėsos atsisakyti visiškai, ar vis dėlto jos truputį reikia-galima valgyti?
Prieš lkelis metus Jungtinių Tautų asamblėjoje Niujorke buvo priimta rezoliucija dėl lėtinių ligų paplitimo visame pasaulyje, kurioje net kalbama, kad tai grėsmė visos žmonijos išlikimui, jei ši problema tokiu greičiu didės.
Aprimus pirmoms reakcijoms, svarbu PSO pranešimo kontekste matyti visumą: ne tik raudonos mėsos perteklinis vartojimas sudaro riziką sveikatai, bet ir visi kiti produktai, jei jie yra pertekliniai ir neproporcingi poreikiams.
Pirmiausia „taip“, tačiau tas visko po truputį gali virsti į vieną didelį kiekį blogo, kai daug skirtingų blogų dalykų po truputį ir tarp kitko labai mažas truputis gerų produktų.
Senovės lietuvių mitybos tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas teigia, kad prieš 100 metų Lietuvoje tik iki 2 - 3 proc. gyventojų pastoviai galėdavo valgyti mėsą.
Angliavandeniliai sukelia vėžį? Vien vertus tai būtų visiška nesąmonė, kita vertus - akivaizdi tiesa.
Į I grupės kancerogeninių medžiagų žmogui sąrašą patenka medžiagos, kurių toksinis poveikis sveikatai laikomas įrodytu.
Šiuo metu Tarptautinis pasaulio vėžio tyrimų fondas (WCRFI) rekomenduoja per savaitę suvartoti mažiau nei 350-500 gramų pagamintos raudonos mėsos.
Gydytoja įspėja, kad perdirbtos mėsos vartojimas glaudžiausiai siejamas su storosios žarnos ir skrandžio vėžiu.
„Kadangi perdirbta mėsa yra stiprus uždegimą skatinantis veiksnys, teoriškai ji gali būti siejama su daugeliu lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, artritas, išeminė širdies ir kraujagyslių liga, nutukimas, kitų sričių onkologiniai susirgimai, įvairios neurodegeneracinės ligos, depresija, hepatitas, inkstų nepakankamumas, nevaisingumas ir t. t.