pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Panevėžio Rajono Ūkininkai Parduoda Vištas

Pastaruoju metu pastebimas didesnis susidomėjimas vištų auginimu. „Žmonės ateina į protą. Savo ūkyje išaugintų paukščių mėsa bei kiaušiniai - ir sveikiau, ir pigiau“, - sakė Nacionalinės paukščių augintojų ir veisėjų asociacijos pirmininkas Marius Steponavičius.

Sezono pradžia rodo, kad jų šiemet turėtų būti parduota daugiau. Per sezoną M.Steponavičius parduoda apie 100 tūkstančių vienadienių viščiukų ir kelis mėnesius paaugintų dedeklių vištaičių. Vienadienius viščiukus iš užsienio atsivežantis paukščių augintojas iš Kaišiadorių rajono tvirtino, kad per kovą jų paklausa Lietuvos rinkoje išaugo trečdaliu.

Pirmą partiją - 5 tūkstančius vienadienių viščiukų iš Čekijos netrukus atsiveš ir Panevėžio rajono paukščių augintojas Algirdas Bielinis. Ūkininkas vietos paukščių augintojams parduos du mėnesius paaugintas dedekles vištaites.

Daugiau skambučių šiemet sulaukia ir A.Bielinis, per sezoną parduodantis 20-25 tūkstančius dedeklių vištaičių. Jas nori pirkti ne tik nuolatiniai pirkėjai, bet atsiranda ir naujų. Žmonės pageidauja įvairių kiekių - ir po mažesnį, ir po didesnį pulkelį vištaičių.

A.Bielinis pastebėjo, kad didžiausia paklausa - raibų dedeklių. Paklausiausios raibos dedeklės „Jau pernai pirko daugiau viščiukų, o šiemet nuo naujųjų metų skambina ir teiraujasi, kada jų bus. Tačiau, jei kaime kas nors jau augina tokias vištaites, kaimynai prašo rudų ar juodų vištaičių.

Taip patogiau atskirti savo paukščius. Vis daugiau paukščių nori laikyti ekologinių ūkių savininkai. Panevėžio rajono paukščių augintojas paprastai pardavinėdavo ir kiaušinius. Šią žiemą dedeklių vištaičių nelaikė ir kiaušinių neturėjo.

Tačiau nuolat sulaukdavo kiaušinių įsigyti norinčių pirkėjų skambučių. Kiaušiniai brangsta, tad mokėdami didesnius pinigus žmonės nori pasirinkti kokybišką produktą. Kylant ekonomikai ir augant atlyginimams žmonės nebenorėjo nei vištų, nei daržovių auginti. Dabar vėl sugrįžta prie to“, - pastebėjo M.Steponavičius.

Paukščių augintojas žada užsukti į parodą Olandijoje ir pasidomėti dedeklių vištaičių linijų deriniais (krosais), kokie jų tinka ekologiniams ūkiams. Pasak M.Steponavičiaus, paukščių augintojai ir pardavėjai vienadienių sparnuočių daugiausia atsiveža iš užsienio šalių - Čekijos, Olandijos, Lenkijos.

Be paukštynų, šalyje nedaug privačių peryklų, kuriose perinama palyginti mažai sparnuočių. Tvirtinama, kad paukštininkystė - nesunkus verslas: esą paukščiai gana greitai bręsta ir auga, o juos auginti nėra sudėtinga.

Tačiau ūkininkas A.Bielinis pastebėjo, kad taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. „Paaugins ir atsikąs. Pernai daug kas ėmėsi auginti žąsis, tačiau kai kam entuziazmas nuslopo. Daug kam atrodo, kad auginti paukščius gana paprasta, bet kai patys pradeda tai daryti, pamato, jog iškyla visokių niuansų.

Taip gali būti ir su vištaitėmis“, - svarstė A.Bielinis. Vartotojai vis labiau pradeda vertinti natūralią žemės ūkio produkciją. Ūkininkai per sunkmetį įžvelgia ir kitų palankių tendencijų. Tam pasitarnauja mobilieji ūkininkų turgeliai, populiarinantys tokius produktus.

Čia ūkininkai išparduoda savo ūkyje išaugintus išskirtinės kokybės ruduosius mėsinius viščiukus. Lazdijų rajono paukščių augintojai Rūta ir Gintas Cimakauskai - nuolatiniai mobiliųjų turgelių dalyviai. „Nors mūsų viščiukai dvigubai brangesni už pramoninius broilerius, ir jų kaina, ir pardavimas išliko stabilūs. Vadinasi, mūsų viščiukus daugiausia perka nuolatiniai pirkėjai, kurie įvertino jų skonio savybes ir kokybę“, - aiškino R.Cimakauskienė.

Lėto augimo veislės viščiukai, augantis dvigubai lėčiau už broilerius, jau surado savo pirkėjus. Į mobiliuosius turgelius lazdijiečiai veža ir savo išaugintų kalakutų mėsą. Dalį kalakutų, kurių per metus išaugina iki 60 tūkstančių, parduoda lenkams.

„Kalakutus išparduodame, tik kaina ne visada būna palanki, dėl to kartais stinga apyvartinių lėšų. Dabar sudėtingiausia tai, kad spaudžia įsipareigojimai dėl Europos Sąjungos paramos ir kreditai bankams“, - sakė paukščių augintoja.

Patarimai Auginantiems Paukščius

Norint auginti paukščius svarbu įsigyti aukšto produktyvumo sparnuočių. Dr. Robertas Juodka, Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotojas teigia: O tai padaryti sudėtinga, nes iš išorės nesimato. Tad patartina paukščius pirkti paukštynuose ar iš žinomų ūkininkų ir prekiautojų.

Kitaip galima įsigyti antros ar trečios kartos hibridų arba visai neaiškios kilmės sparnuočių, kurių produktyvumas bus mažesnis. Taip pat svarbu turėti visaverčių lesalų įvairaus amžiaus paukščiams.

Radviliškio rajone naminių paukščių jaunikliai - gana paklausi prekė. Vė­ly­vas pa­va­sa­ris ga­di­no ne tik nuo­tai­ką - ne­pa­lan­kūs orai ma­ži­na pa­ja­mas na­mi­niais paukš­čiais pre­kiau­jan­tiems vers­li­nin­kams. Sa­vo ke­lio­nę pre­kiau­to­jai pra­de­da nuo pat ry­to.

Šniū­rai­tiš­kė Ri­ma sa­ko daug me­tų viš­čiu­kus per­kan­ti tik iš plun­giš­kio Gin­tau­to. Štai Šniū­rai­čių kai­me vie­nas iš jų pa­si­ro­do 8.40 val. „Aš ge­riau su­mo­kė­siu dau­giau, bet ži­no­siu, kad man jie neiš­lap­sės par­si­neš­ti na­mo“, - sa­kė mo­te­ris.

Eu­ge­ni­ja ir­gi gy­rė ūki­nin­ko iš Že­mai­ti­jos pre­kę - esą jo viš­čiu­kai yra pa­skie­py­ti, to­dėl at­spa­res­ni li­goms ir pa­si­kei­tu­sioms lai­ky­mo są­ly­goms. Rau­do­nas Plun­gės ra­jo­ne, Pa­ke­rų kai­me ūki­nin­kau­jan­čio Gin­tau­to Tra­ku­mo au­to­bu­siu­kas pa­si­ro­dė be­veik tiks­liai nu­ro­dy­tu lai­ku. Ji per­ka pus­šim­tį viš­čiu­kų - vie­nai tiek ne­reik­tų, bet juk ir vai­kams ska­nios mė­sos užau­gi­na.

Viš­čiu­kai užau­ga per ge­rus tris mė­ne­sius. „Ma­no gy­ve­ni­mas - kiek­vie­na die­na ant ra­tų. Net sek­ma­die­niai yra užim­ti. Per dau­ge­lį me­tų pa­žįs­tu žmo­nes, ži­nau, ko jiems rei­kia.

Ge­riau­sia pre­ky­ba bū­na ry­tą. Kur at­va­žiuo­ji po pie­tų, pir­ki­mas ne ­toks sėk­min­gas kaip ry­te - žmo­nės gal­vo­ja, kad į va­ka­rą paukš­tu­kai bus jau iš­var­gę, nu­tą­sy­ti. Nors ma­no ma­ši­na yra pri­tai­ky­ta to­kiems ve­žio­ji­mams - įreng­tas tem­pe­ra­tū­ros re­gu­lia­to­rius, ven­ti­lia­ci­ja. Už­tat an­čiu­kų ir žą­siu­kų tu­ri vež­tis iš Len­ki­jos, nes, anot G. Pa­ke­rų ūkį įre­gist­ra­vęs ūki­nin­kas sa­ko pre­kiau­jan­tis vi­so­je Že­mai­ti­jo­je, taip pat Rad­vi­liš­kio, Pas­va­lio, Pa­ne­vė­žio ir Kė­dai­nių ra­jo­nuo­se.

Su AB Vil­niaus paukš­ty­nu bend­ra­darbiau­jan­tis že­mai­tis su tie­kė­jais me­ti­nes su­tar­tis pa­si­ra­šo sau­sio mė­ne­sį, o pro­duk­ci­ją pra­de­da ve­žio­ti ko­vo vi­du­ry­je ir ve­žio­ja maž­daug iki lie­pos mė­ne­sio. „Da­bar dau­giau­sia žmo­nės no­ri di­des­nių viš­čiu­kų, maž­daug de­šim­ties die­nų ir di­des­nių.

Jis viš­čiu­kus au­gins vie­toj lai­ky­tų kar­vių“, - pa­sa­ko­jo G. Per die­ną šian­dien par­da­viau apie 300 mė­si­nių viš­čiu­kų. Anot G. „Šian­dien vie­nas žmo­gus nu­si­pir­ko 100 broi­le­rių. Ki­tą sa­vai­tę sa­kė vėl pirk­siąs, kad jie ne­bū­tų vie­no am­žiaus.