Lenkija gamina gal dešimt kartų daugiau paukštininkystės produktų ir Lietuvos prekybos centrus užverčia pigia broilerių skerdena. Be to, dalis lietuvaičių dar pigiau šios produkcijos įsigyja pačioje Lenkijoje arba pusiau legaliai importuotos, kuri parduodama mūsų turgavietėse.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) prezidentas Vytautas Tėvelis teigia, jog asociacija kreipėsi ir į Vyriausybę, ir į Seimą, prašydama sumažinti PVM (Lietuvoje jis - 21 proc., o Lenkijoje mėsai - 3 proc., mėsos gaminiams - 7 proc.), kas gerokai apsunkina konkurencingumo sąlygas. "Deklaruojame, kad lietuviška vištiena paklausesnė už užsienietišką, bet Lietuvos paukštynai, auginantys broilerius, gyvena be didelių pelnų.
Pardavimų kainos kasmet svyruoja, kai kada jos prilygsta savikainai ir dažnai nuo vartotojo įsigyto skerdenos kilogramo augintojams lieka ne litai ar litas, o keliadešimt ar tik keli centai, - teigia LPA prezidentas V. Tėvelis. - Susiklostė tokia situacija, kad šalies paukštynų skerdenų bei subproduktų realizacinės kainos yra vienos mažiausių ES ir iš 27 šalių esame 25-26 vietoje. O produkcijos savikaina dėl brangios energetikos ir kasmet augančių lesalų kainų kyla kaip ant mielių ir pelnas tirpte tirpsta.“
Pasak V. Tėvelio, tikėtasi, kad geriau gyvens tie paukštininkystės ūkiai, kurie turi skerdyklas ir patys perdirba paukštieną. Bet čia gamintojai susidūrė su vietinių kontroliuojančių institucijų perdirbamai produkcijai keliamais reikalavimais, kurie gerokai lenkia europinius.
Eksportas kaip gelbėjimosi ratas
Kaip teigia „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys, ir toliau investuojama į gamybos plėtrą - neseniai abu paukštininkytės ūkiai atnaujino ir patobulino paukštienos perdirbimo technologines linijas. Per metus užauginama daugiau kaip 30 mln. broilerių (broileris iki 2,5 kg užauga per 40 d., 1 kg mėsos užauginti reikia 1,8 kg lesalų) ir vidutiniškai jie sulesa apie 140 tūkst. t pašarų.
Per mėnesį šiuose paukštynuose pagaminama iki 6 tūkst. t vištienos ir jos gaminių (iki 72 tūkst. t per metus). „Šalies rinkoje mes konkuruojame su pigia ir ne visuomet kokybiška vištienos produkcija iš Lenkijos, todėl didelį dėmesį skiriame eksportui. Užtat ir modernizuojame gamybą, kad vištienos produktai būtų itin kokybiški, - pasakoja T. Barštys. - Šiuo metu 47 proc. produkcijos eksportuojama į ES šalis, Rusiją, Baltarusiją, rasta niša kai kuriose Azijos šalyse.“
Įmonių grupės „KG Group“ paukštininkystės vykdomasis direktorius Mindaugas Jukna pabrėžia, jog vietinėje rinkoje išsilaikyti su paukštienos gaminiais labai sudėtinga. Ir kalti ne tik PVM dydžiai ar lesalų kainos. Išlaidos pastariesiems sudaro maždaug 64 proc. savikainos, bet jos visuose ES paukštynuose apylygės. „Esame didžiausi paukštienos mėsos gamintojai ir kas 40 dienų keičiasi broilerių pamaina.
Vienadieniams viščiukams įšildyti patalpas žiemą ne taip paprasta, juolab kad ir vėliau jose reikia palaikyti tinkamą temperatūrą. Mums tiekiamos dujos yra apie 20 proc. brangesnės nei Lenkijoje. Per žiemos mėnesį paukštynas už dujas sumoka daugiau kaip 2 mln. Lt. Sulyginus kainas, susitaupytų 400 tūkst. Lt, - skaičiuoja prarastas lėšas M. Jukna. - Labai reikėtų lengvatų energetikai, nes įmonės sutaupytas lėšas galėtų investuoti į gamybos plėtrą. Šalies paukštynams valstybė neskiria jokių subsidijų.
Reikėtų ieškoti būdų, kaip paremti visas žemės ūkio gamybos sritis vienodai, ne tik galvijininkystę. Juk neskiriama nė lašo ir lengvatinio dyzelino, o pagamintą produkciją, pašarus tenka vežioti gana nemažais atstumais. Todėl lenkiška paukštiena yra pigesnė, ir tuo lenkai sėkmingai naudojasi. O mums vietinėje rinkoje tenka prie jų taikstytis.“
Alternatyvūs sprendimai: broilerių realizavimas
Jonas Jagminas pastaruoju metu vadovauja jo įkurtam kooperatyvui UAB „Agroaves group“, kurio tikslas - plėsti vištienos gamybą. „Turint privatų paukštininkystės ūkį, vietą šalies rinkoje teko išsikovoti iš dalies pakeitus gamybos kryptį: realizuojama ne paukštienos mėsa ar jos gaminiai, o gyvi broileriai. Mes dirbame kaip olandai ir danai - specializuojamės atskirose gamybos srityse.
Dabar taip vykdyti gamybą mums paprasčiau, nes apyvartinių lėšų reikia mažiau, - aiškina J. Jagminas. - Broilerius realizuojame „KG Group“ paukštynų įmonėms ir Suvalkuose (Lenkija) už amerikiečių lėšas pastatytai paukštienos skerdenų perdirbimo įmonei. Jie sumoka sutartą kainą ir sukti galvos dėl produkcijos realizavimo nebereikia.“
„Agroaves group“ vadovas jau įsitikino, jog vištienos reikia ir šalyje, ir Lenkijoje. Nors turimose keturiose broilerių fermose 2012 m. buvo užauginta per 7,5 mln. broilerių ir iš jų gauta maždaug 15 tūkst. t paukštienos, bet šie rodikliai ne riba. „Esame antri broilerių augintojai po „KG Group“ paukštynų ir aišku, jog gyvus paukščius parduoti ne visai paranku.
Būtų geriau turėti savo skerdyklą, pašarų gamybos liniją, inkubatorių, kitaip sakant, įsirengti uždarą gamybos ciklą, - įsitikinęs J. Jagminas. - Pelnas būtų didesnis, tačiau tam reikia labai didelių investicijų. Nebent atsirastų investuotojas, kuris Lietuvoje pastatytų dar vieną paukštienos mėsos perdirbimo įmonę.“
Pašnekovo teigimu, lenkai noriai perka gyvus broilerius, ir dar noriau į Lietuvą eksportuoja mūsų broilerių skerdeną ir iš to uždirba nemažus pinigus. Tokia jau valstybės nuostata: visapusiškai remti Lenkijos žemės ūkį, nes kur tik pasisuki, ten žemdirbiams tenka taikstytis su lenkiška produkcija.
„Plačioje ES rinkoje konkurencingumas irgi nelygiavertis. Lietuvos klimatas šaltesnis ir šiųmetės išlaidos dujoms bei elektrai labai padidino savikainą. Labai pabrango ir lesalai. Tad paukštyno plėtros ateitis šiuo metu gana miglota, - svarsto perspektyvas J. Jagminas. - Kita bėda - bet kokią paukštininkystės ir apskritai gyvulininkystės plėtrą stabdo itin griežti aplinkosauginiai reikalavimai. Visi staiga tapome labai ekologiški, ir peršasi išvada, kad plėsti tai idėjai padeda įvairios pašalpos, kasmet atitolinančios naujų darbo vietų steigimą ir norą dirbti.“
Statistika ir rinkos rodikliai
Lietuvos statistikos departamento ir VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ duomenimis, 2012 m. paskersta 44,94 mln. šalies paukštynuose auginamų vištų - 7,23 proc. daugiau nei 2011 m. ir gauta 81,99 tūkst. t. skerdenų mėsos. Paskersta 41,79 mln. broilerių - 8,1 proc. daugiau nei 2011 m. ir gauta 73,773 tūkst. t skerdenos.
Broilerių mėsos ir subproduktų importas 2012 m. siekė 30,425 tūkst. t ir, palyginti su 2011 m., padidėjo 27,6 proc. Didžioji įvežtinės produkcijos dalis (58,5 proc.) tenka lenkiškai paukštienai. Kitų ES šalių importuojama vištiena 2012 m. apsiribojo likusiais 41,5 proc.
Vidutinė didmeninė vištienos skerdenų (A klasės, 65 proc.) pardavimo kaina ES 2012 m. buvo 662,21 Lt/100 kg ir 2,5 proc. didesnė nei 2011 m. bei 12,7 proc. didesnė nei 2010 m. Vištienos skerdenų vidutinė didmeninė pardavimo kaina be PVM Lietuvoje siekė 538,95 Lt/100 kg ir buvo 2,4 proc. didesnė nei 2011 m. ir 8,6 proc. didesnė nei 2010 m.
Lenkijoje vištienos skerdenų pardavimų kaina 2012 m., palyginti su 2011 m., padidėjo beveik 3 proc. (486,05 Lt/100 kg). Šalies paukštininkystės ūkių broilerių mėsos ir subproduktų eksportas 2012 m. siekė 37,81 tūkst. t už 231, 89 tūkst. Lt.
Paukščių gripo protrūkiai
Lenkijos Vyriausioji veterinarijos inspekcija užfiksavo tris naujus paukščių gripo protrūkius šalyje, kurių metu liga pasiglemžė 829 614 paukščių. Remiantis institucijos svetainėje paskelbta informacija, 79-asis paukščių gripo protrūkis naminių paukščių ūkiuose Lenkijoje patvirtintas 2025 m. balandžio 11 d., esančiame Grabow Pustkowie miestelio komerciniame ūkyje, Grabow nad Prosną komunoje, Ostrzešowo apskrityje. Paukštyne buvo laikomos 6955 naminės antys.
Taigi, kaip skelbia portalas farmer.pl, nuo metų pradžios komerciniuose pulkuose buvo patvirtintas 81 paukščių gripo protrūkis: 40 Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, 21 Mazovijos vaivadijoje, 7 Varmijos Mozūrų vaivadijoje, 5 Lodzės vaivadijoje, 2 Kujavijos-Pomeranijos ir Pomeranijos vaivadijose.
Balandžio pradžioje Europos Komisija (EK) informavo Lenkijos vyriausiąjį veterinarijos pareigūną, kad paukščių gripo situacija šalyje kelia didelį susirūpinimą, praneša Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija. Komisijos nuomone, priemonės, kurių ėmėsi Lenkija, siekdama apriboti LPPG plitimą naminių paukščių pulkuose, yra nepakankamos, tai kelia grėsmę visam Bendrijos paukštininkystės sektoriui.
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas
"Su Lenkijos kolegomis sėkmingai bendradarbiaujame ne vienus metus, ir šių metų sausio viduryje buvome susitikę aptarti afrikinio kiaulių maro (AKM) situaciją bei kitus techninius klausimus. Abiejose mūsų šalyse plintantis kiaulių maras apsunkino prekybą kiaulėmis iš regionų, patekusių į AKM zonas. Džiaugiamės, kad konstruktyvus dialogas padėjo susitarti dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų taikymo principų ir atnaujinti šią prekybą. Tikimės ir ateityje sėkmingai ir operatyviai spręsti iškylančias tarpusavio problemas", - sakė D.
Per praėjusius 2018 metus Lenkijoje buvo užregistruoti 109 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose (Lietuvoje - 51), kurių metu buvo sunaikintos 25 395 kiaulės (Lietuvoje - 22 704).
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Vištų paskersta (2012 m.) | 44,94 mln. |
| Broilerių paskersta (2012 m.) | 41,79 mln. |
| Broilerių mėsos ir subproduktų importas (2012 m.) | 30,425 tūkst. t |
| Lenkiškos paukštienos dalis importuojamoje produkcijoje (2012 m.) | 58,5 proc. |