Šviežios bulvės yra paklausus produktas, tačiau ką daryti su pernykščiu derliumi? Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, senų bulvių pardavimas yra aktuali tema, ypač atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir kainų svyravimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime senų bulvių pardavimo situaciją Lietuvoje, kainas, ūkininkų patirtį ir rinkos tendencijas.
Bulvių pasiūla ir paklausa
Parduodame šviežias bulves. Turime didelių, vidutinių, mažų ir nekondicinių. Parduodamos bulvės "Vineta". Šviežios. Maišais po 25 kg. Kauno raj. Galimas atvežimas į Kauną. Parduodame šviesias bulves „Vineta“. Įvairiais kiekiais. Išrašome sąskaitas-faktūras. galiu atvežti į Vilnių. Užaugintomis "Vineta" veislės bulvėmis. Bulvės kokybiškos, atrūšiuotos, gaunasi įvairūs bulviniai patiekalai. Bulvės visada šviežios.galimas pristatymas į kitus miestus.
„COPA-COGECA“ darbo grupėje buvo aptarta ES bulvių rinkos apžvalga. Susitikimas buvo informatyvus, šį kartą daugiau skirtas bulvių krakmolui augintojų ir krakmolo rinkos aktualijoms, tačiau buvo pateikta ir išsami bulvių rinkos, rengiamų tausaus pesticidų naudojimo, pakuočių, maisto atliekų ir praradimų reglamentų informacija. Bendras tendencijas jutome, juk esame bendroje ES rinkoje. Visur Europoje buvo ekstremalių klimato reiškinių, todėl buvo abejonių, kokio iš tiesų galima laukti ES bulvių derliaus.
Posėdyje buvo pateikta išsamesnė, paremta statistika, informacija. Pavyzdžiui, bulvių šviežiam vartojimui kaina šiemet rugpjūtį, rugsėjį buvo aukštesnė nei praėjusiais metais, o perdirbimui - mažesnė. Remiantis preliminariais Eurostato ir šalių narių statistikos departamentų duomenimis, šiemet bulvių plotas, lyginant su praėjusiais metais, ES šalyse turėtų būti 1,7 proc. mažesnis, o lyginat su paskutinių penkerių metų vidurkiu - 5 proc. Bulvių plotus labiausiai padidino Danija (+7 proc.,) ir Belgija (+6 proc.), o sumažino - Lenkija (-21 proc.), tačiau posėdyje buvę lenkų atstovai tuos duomenis paneigė, nes į statistikos akiratį nepatenka smulkūs augintojai, kurie nedeklaruoja bulvių auginimo, kad nebūtų kontroliuojami.
Anot jų, iš tiesų tai Lenkijoje bulvių plotai yra nepakitę. Didelė tikimybė, kad dalis tokių nekontroliuojamų bulvių (su karantininėmis ligomis, neleidžiamais pesticidų likučiais) pateks ir į kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą. Bulvių plotai sumažėjo ir Italijoje (-3 proc.). Kita tendencija - labiausiai didėja bulvių plotai, kur bulvės auginamos perdirbimui, nes auga bulvių perdirbimo pramonė ir jos produktų vartojimas, o mažėja - bulvių auginamų krakmolui ir sėkloms plotai. Vien Belgijoje bulvių perdirbimui gali būti išauginta 41 proc. daugiau!
Remiantis šalių statistikos duomenimis, didžiausi bulvių plotai Vokietijoje - 263 tūkst. ha, Prancūzijoje - 205 tūkst. ha, Lenkijoje - 187 tūkst. ha (remiantis tik oficialia statistika), Olandijoje - 158 tūkst. ha, Belgijoje - 96 tūkst. ha, Lietuvoje - tik šiek tiek daugiau nei 16 tūkst. ha (deklaruota - 9,8 tūkst.
Pagal statistinį vidutinį derlingumą Lietuva stipriai atsilieka nuo Vakarų Europos statistinio bulvių derlingumo - atitinkamai vidutiniškai 15 ir 35 t/ha. Žinoma, statistinius skaičius lemia ir ūkių struktūra, šalyje naudojama skaičiavimo metodika. Vakaruose bulves augina tik išsivystę prekiniai ūkiai, pas mus į statistiką patenka įvairaus lygio ūkiai. Jei lyginsim Lietuvos prekinių bulvininkystės ūkių ir Europos pagrindinių bulves auginančių šalių derlingumus, jie nesiskiria, nes taikomos tos pačios technologijos, auginamos tos pačios bulvių veislės.
Didžioji dalis bulvių derliaus lieka Lietuvoje, kita dalis eksportuojama į kaimynines, Balkanų šalis, Italiją ir kt., priklausomai, koks bulvių derlius kitose Europos šalyse. Lietuva kol kas tebėra momentinių sandorių šalis, tik vienas kitas bulvių augintojas turi išankstinius kontraktus eksportui.
Bulvių kainos
Vidutinė bulvių šviežiam vartojimui kaina Europoje yra apie 30 cnt/kg, Lietuvoje, priklausomai nuo veislės, dydžio, perkamo kiekio ir kitų parametrų, bulvių kaina ūkiuose svyruoja nuo 25 iki 35 ct/kg.
Perka ir pernykštes daržoves Tauragės turguje ir internetiniuose turgeliuose socialinėje erdvėje tauragiškiai kviečiami pirkti ne tik šiųmetes šviežias bulves, bet ir tas, kurios buvo nukastos dar pernai rudenį. Šviežių bulvių kilogramo kaina svyruoja nuo 70 centų iki 1,2 Eur. Pernykštes bulves ūkininkai nori kuo greičiau išparduoti ir už jų kilogramą prašo 45 centų, kai tos pačios žiemą kainavo po 20-30 centų už kilogramą.
Paklaustas, kodėl taip pabrango daržovės, Vytautas skaičiuoja: „Išaugo kuro kainos, reikia ir dirvą paruošti, ir augančias bulves prižiūrėti, galiausiai į miestą irgi reikia atvežti ir dar užsidirbti reikia. Sėklą bulvių šiemet reikės keisti, o ji kainuoja. Pernai pardavinėjau po 50 centų vasarą ir po 35 rudenį. Šiemet nieko už tą pačią kainą negausit. Kodėl visi galvoja, kad maistas tik parduotuvėje gali brangti? - stebėjosi pašnekovas ir tikino, kad į prekybos centrus vežamos bulvės ne tokios maistingos, augintos trąšų pagalba. - Aš netręšiu. Tik mėšlą iškratau ant dirvos. Jokios chemijos nepilu, todėl mano bulvės ne tokios didelės. Bet verdant jos bent jau nejuoduoja.“
Ūkininkų patirtis ir iššūkiai
„Tai mano hobis nuo senų laikų - tėvai augino bulves, aš buvusiame Rusnės tarybiniame ūkyje dirbdamas inžinieriumi irgi jas augindavau ir veždavau parduoti į Kaliningradą. Ta tradicija liko iki šio laiko. Pernai sodinau šešis hektarus bulvių, šiemet jų plotą padidinau - lietaus ir šilumos pakanka, labai gražios užaugo, tik nežinau, kaip jas reikės realizuoti. Pernai už šviežias bulves iš pradžių mokėjo po 1,7 Lt/kg, vakar iš Kauno atvažiavę supirkėjai davė tik po 1,3 Lt. Kauniečiai iš manęs nupirko 3 t bulvių“, - „ŪP“ pasakojo ūkininkas.
J.Tumosa augina labai ankstyvos ‘Adoros‘ veislės bulves.Jas pasodino balandžio 18 d. ‘Adoros‘ sėklos prieš keletą metų įsigijo Šiaulių r. Gruzdžių seniūnijoje 600 ha plote ūkininkaujančio ir sėklines bulves auginančio Edo Sasnausko ūkyje.„Turiu nuolatinius klientus iš Šiaulių, Kauno ir Vilniaus. Jie atvažiuoja bulvių pirkti pas mane į namus. Atrodo, kad šiemet bus bulvių metai. Pernai bulvės nukentėjo nuo sausros - iš hektaro prikasiau gal tik kokias 5 t. Užpernai nuskendo 4 ha mano bulvių, jų net nereikėjo kasti, nes liepos pradžioje prasidėjo didžiulės liūtys. Šiemet - geri metai, bet nebus aukštos bulvių kainos, nes visur derlius bus geras“, - kalbėjo J. Tumosa.
Rusnės saloje yra dar viena opi problema, dėl kurios kenčia bulvių augintojai. Tai šernai, kurie bulves pradeda „kasti“ vos tik jas pasodinus. Šiemet jie nedaug „nukasė“ J. Tumosos bulvių, tačiau pernai padarė 10 tūkst. Lt nuostolių. Rusnės ūkininkai medžiotojų, kurie turėtų iššaudyti daugybę prisiveisusių šernų, būrelį buvo padavę į teismą, bet dar iki šiandien tebesibylinėja. J. Tumosa sakė nusprendęs nelaukti pagalbos iš tų, kurie atstovauja teisėtvarkai, bet geriau pačiam susitvarkyti su ta problema. Du bulvių laukus jis aptvėrė „elektriniu piemeniu“ - nė vienas šernas ten nebepasirodė. Prie kito lauko ūkininkas pastatė vagonėlį, kuriame J. Tumosos kaimynas naktimis saugo bulves nuo šernų.
„Teismai atima daug laiko ir vis tiek nepavyksta rasti teisybės. Turime tokią dujinę patranką, prie kurios Rusnės ūkininkai budi naktimis pagal grafiką ir šaudo. Šernai jau žino ją... Anksčiau šernai išknisdavo po 10 arų, o dabar tik įbėga į lauką, vieną kitą krūmą išrauna ir skuba kuo greičiau išbėgti, nes nežino, kada iššaus patranka, nesupranta, ar į jį taiko, ar į kitą šerną...“ - apie rimtus dalykus linksmai pasakojo bulvių augintojas J.
R. ir A. Maželių 40 hektarų ūkis yra Siesikuose. Ūkininkai augina javus - kviečius, rugius, kvietrugius, miežius. Nors A. Jis net daugelį kitų ūkininkų patikrintų „aksiomų“ apeina - norisi pačiam eksperimentuoti. „O mes tempiam iki galo. Dažniausiai purškimą nuo maro taip ir „prašokam“, kol bulvės žydi. Kai jau peržydi, jei ir užpuola, atiduodam marui - bulvės iš bulvienių jau būna atsiėmusios tai, ką ir turėjo pasiimti“, - apie savo ūkio ypatumus pasakoja pašnekovas. Taip pat, kaip su maru, „tempiama“ ir su koloradais. Nuo piktžolių bulves dažniausiai gelbėja taip pat ne chemikalais - arkliuką pasikinkęs apvagoja.
Teisiniai aspektai
Pabrėžiama, kad visi prekiautojai, javų, grikių, runkelių, pašarinių augalų, aliejinių ir pluoštinių augalų, daržovių sėklomis ir sėklinėmis bulvėmis privalo turėti Dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimą. Nesilaikantys javų, grikių, runkelių, pašarinių augalų, aliejinių ir pluoštinių augalų, daržovių sėklų ir sėklinių bulvių tiekimo rinkai reikalavimų asmenys gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3428 straipsnyje nurodoma, kad augalų dauginamosios medžiagos ir (ar) daržovių sodinamosios medžiagos, dekoratyvinių, sodo augalų privalomųjų tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 140 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 550 eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo 140 iki 250 ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 550 iki 780 eurų.
Taip pat Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3429 straipsnyje nurodoma, kad augalų dauginamosios medžiagos dauginimas, dauginimo užsakymas pagal dauginimo sutartį, fasavimas, perfasavimas, įvežimas į Lietuvos Respubliką ir tiekimas rinkai neturint dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimo užtraukia baudą asmenims nuo 40 iki 150 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 560 eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 260 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 560 iki 780 eurų.
Bulvių veislės
Vfarm šeimos ūkis daugina ir parduoda aukštų reprodukcijų įvairių veislių sėklines bulves daugiau nei 20 metų. Džiaugiamės galėdami pasiūlyti visų mėgstamas veisles, tokias kaip Vineta, Melody, taip pat kasmet populiarėjančias veisles Queen Anne, Karelia. Ypač atkreipiame dėmesį ir į naujas ir modernias veisles, atsparias marui ir kaitrai: Acoustic ir Alouette. O ankstyvųjų mėgėjams turime paruošę Prada, Colomba ir Adora.
Parduodu valgomasias bulves Karelija, bulves miltingos, isvirtos nejuoduoja. Atvezu i vieta min. 2t. ,max. 4t. kaina 0,35cnt.
Bulvių auginimo ypatumai
Lietuvoje šiemet bulves ir kitas daržoves sodinti pradėta 1-2 savaitėmis anksčiau nei įprastai. Jau gegužės pirmąją savaitę ūkiai šakniavaisių sėją buvo baigę arba gerokai įpusėję. Bet tikėtis ankstyvo derliaus neleidžia orai. Nors sėja buvo ankstyva, bulvės ir daržovės dygsta lėtai dėl drėgmės stygiaus bei šalto oro balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje.
Pasak VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) ekspertės Zofijos Cironkienės, vėlyvųjų bulvių sodinimo darbai Lietuvos ūkiuose, kur dirvos lengvesnės, baigti anksčiau, o ten, kur sunkesnės, užtruko iki gegužės vidurio.
Sandėliavimas
Bulviakasiui artėjant į pabaigą, kyla klausimas - kaip kuo ilgiau ir kokybiškiau išlaikyti bulves per žiemą? Labai svarbu teisinga sandėliavimo aplinka bei temperatūra.
Įdomūs faktai
Eduardas Pašnevas - Ak, tos bulvės! Parduodu Eduardo Pašnevo 1989 metų knygą "Ak, tos bulvės!" Knygos būklė labai gera. Siunčiu į visus miestus.
La Bonnotte patiekiamos tik aukščiausios klasės restoranuose, o jų paruošimo receptai yra kruopščiai slepiami.