Netipingai karšta ir sausa vasara buvo gera proga išbandyti bulvių veisles. Ūkininkaujantis Dainius Petrovičius šiemet augino per 26 ha bulvių - vienos nuvylė, o kitos nustebino derlingumu.
Kadangi bulvės yra palyginti vėsaus klimato augalai, D. Petrovičiaus ūkyje auginamos ne pietinių šalių, o šiauriau sukurtos veislės - daniškos, vokiškos, olandiškos.
Veislių pasirinkimas ir auginimo ypatumai
Ūkininko nuomone, geriausiai rinktis labai ankstyvas ir ankstyvas derlingas bulvių veisles, kurias galima ir ilgai laikyti.
„Visą liepos mėnesį, butonizacijos-žydėjimo ir augimo laikotarpiu, tęsėsi karščiai ir ilgalaikė sausra. Dirvos temperatūrai pasiekus 20 oC, gumbų formavimasis labai sulėtėja, o viršijus 29 oC, visiškai sustoja. Normalus gumbų formavimasis, maisto medžiagų juose kaupimasis vyksta ne aukštesnėje kaip 18 oC temperatūros žemėje“, - žino D. Petrovičius.
Jo nuomone, prie sumenkusio derliaus prisidėjo ir faktas, kad per kaitrą dirvoje dar labai trūko ir drėgmės. Dalį ankstyviausių bulvių jis papildomai laistė, o tos, kurių negalėjo palieti dėl vandens trūkumo, nukentėjo labiausiai.
Vienos veislės nuvylė, o kitos nustebino ištvermingumu
Augintojas pažymi, kad įvairios bulvių veislės į nepalankias augti sąlygas reagavo skirtingai. Iš visų pasodintų bulvių labiausiai augintoją nekokybišku derliumi nuvylė Campina. Nors įprastomis sąlygomis ši veislė pasižymi ilgu ramybės periodu, stambiais pailgais gumbais ir gausiu derliumi, rugpjūtį po sausros stipriai palijus, lyg po ramybės būsenos, prasidėjo antrinis gumbų augimas ir būtent Campinaišaugino labai daug naujų mažų bulvyčių.
Pavyzdžiui, ankstyva veislė Gala kur kas mažiau nukentėjo, o prasidėjus antriniam bulvių augimui, išaugino mažiau naujų mažųjų bulvyčių.
Veislių Queen Anne ir Tornado per sausrą beveik visai nepaveikė tariamas ramybės periodas. Visos bulvių veislės vasaros pradžioje primezgė po daug gumbų, tačiau dėl sausros, o vėliau dėl perteklinės drėgmės nespėjo jų išauginti iki realizacijai reikiamo dydžio.
Derlius ir kainos
„Dabar sunku tiksliai pasakyti, kokį derlių išaugino atskiros bulvių veislės. Gala prikasta maždaug po 30 t/ha, tad šį sezoną puikus derlius, nors bulvėms augti palankesniais metais derėdavo daug gausiau“, - sako D. Petrovičius ir priduria, kad skanios maistinės Gala bulvės dėl patogios formos ir seklaus akučių gylio naudojamos ir sausų produktų bei pusfabrikačių gamyboje.
Šiais metais bulvių derlius mažesnis, tačiau pardavimo kaina aukštesnė negu pernai, todėl galima sakyti, kad bulvininkams metai vidutiniai.
Tornado - viena iš naujų gausiai derančių bulvių veislių. D. Petrovičiaus ūkyje šį sezoną Tornado išaugino apie 30 t/ha derlių. Šios bulvės išsiskiria pailgais gumbais su raudona luobele, retomis apygylėmis akutėmis ir baltu minkštimu. Derlingumu ir kitomis gerosiomis savybėmis lenkia daugeliui žinomą veislę Laura.
D. Petrovičius patikina, kad šeimininkaujantiems Tornado bulvės turėtų labai patikti. Jų tarkiai netamsėja, todėl puikai tinka blynams, kugeliui ir cepelinams gaminti. Jas galima kepti orkaitėje ir gruzdinti aliejuje, o verdamos nesukrenta, todėl puikiai tiks ir sriuboms ar salotoms.
Svarbu ne tik užauginti, bet ir išlaikyti
D. Petrovičiaus ūkyje bulvės kasamos bulvių kombainu, eiliškumas sudėliojamas pagal veislių ankstyvumą ir jų subrendimą. Anksčiausiai liepos mėnesį pradėtos kasti Queen Anne ir Campina, o paskui rugsėjį ir iki spalio vidurio paeiliui nukastos Gala ir Tornado. Iš traktoriaus priekabos gumbai transporteriu nukeliauja į saugykloje paruoštą vietą.
Ūkininkas pabrėžia, kad svarbu ne tik užauginti bulvių derlių, bet ir jį išlaikyti ilgesnį laiką. Visos veislės laikomos atskirai, kad nesusimaišytų, patalpose įrengta ventiliacijos sistema.
Sandėlyje veikia bulvių rūšiavimo linija, per darbo dieną galima surūšiuoti ir sufasuoti pagal reikiamą svorį po 20-24 t gumbų. Bulvės rūšiuojamos pardavimui pagal dydį nuo 45 mm iki 70 mm, 120-210 g svorio. Likusius stambesnius gumbus ūkis realizuoja perdirbimui - tarkių gamybai.
„Pernai pavyko nusipirkti šalia savų saugyklų esančias buvusias apšiltintas obuolių saugyklas. Žiemą jų sienos neperšąla, o vasarą - labai neįkaista, - džiaugėsi augintojas. Optimalios sąlygos bulvėms laikyti per žiemą yra 3-5 laipsniai šilumos, tačiau produkciją reikia nuolat stebėti, nes atskiroms veislėms vienu ar pora laipsnių temperatūra gali būti ir žemesnė. Dainius svarsto apie papildomas investicijas į temperatūros kontroliavimo įrenginius.
Ne mažiau svarbus veiksnys yra santykinis aplinkos oro drėgnis, kuris turi būti 90 proc. Jeigu saugykloje bus per sausa, bulvės paprasčiausiai suvys ir bus netinkamos vartoti. Maža to, netekę vandens, pavytusių bulvių gumbai pasidaro neatsprūs ligoms.
Mokslininkės įžvalgos apie bulvių auginimą
Pasak LAMMC Vokės filialovyresniosios mokslo darbuotojos bulvių selekcininkės dr. Ritos Asakavičiūtės, po vasaros sausros ir karščių, rugpjūtį praūžus stichinėms liūtims ir atvėsus orams, drėgnoje dirvoje prasidėjo bulvių antrinis augimas - jos lyg pavasarį primezgė daug mažų bulvyčių.
Tai ypač būdinga kai kurioms ankstyvosioms bulvių veislėms, kurių trumpas 2-3 savaičių ramybės periodas. Lengvame smėlingame Vokės dirvožemyje dėl sausros ankstyvos bulvės užaugo, bet ne gausiai.
„Lietuvoje po gausių liūčių sunkesnėse dirvose bulvės buvo apsemtos net iki savaitės ir šiltu oru gumbai pradėjo šusti, susidarė palankios sąlygos plisti šlapiajam bulvių puviniui, - bulves ištikusias nesėkmes prisimena R. Asakavičiūtė. - Nuo praūžusių stichinių liūčių net Vokės filialio lengvose dirvose ilgai stovėjo vanduo.“
Bulvių selekcininkės teigimu, šlapiojo puvinio vystymasis priklauso nuo gumbų būklės derliaus nuėmimo metu ir nuo laikymo sąlygų. Šlapiajam puviniui jautresni sudaužyti, mechaniškai pažeisti, ligoti, pašalę, azoto trąšomis pertręšti gumbai. Liga plinta su sėkla, grybo sukėlėjai gyvena ir dirvoje.
Ligos plitimą ir žalą mažina gera agrotechnika, didinanti gumbų atsparumą: daiginimas šviesoje; tarpueilių purenimas, kaupimas; vegetacijos metu naudojamos priemonės nuo ligų bei tinkamas nukastų bulvių paruošimas ir geros laikymo sąlygos sandėlyje.
„Vienintelis kelias apsaugoti bulves nuo puvimo - laikymo metu dažniau perrinkti. Įprastais metais reikėdavo per sezoną du kartus perrinkti, o šiemet tai reikės daryti dažniau,“ - sako R. Asakavičiūtė.
Laiku išrinkus pažeistus (ligotus, suskilusius) gumbus, galima apsaugoti likusį derlių nuo sugedimo. Maistines bulves tenka laikyti ilgai, kartais net 9 mėnesius - iki naujojo derliaus, todėl netinkamai laikant nuostoliai gali siekti 30-40 proc.
Ankstyvųjų bulvių auginimas
Bulvių augintojai teigia, kad šiemet ankstyvųjų bulvių derlingumas yra 20 procentų mažesnis nei pernai, o ir ankstyvasis bulviakasis suvėlavo maždaug savaitę. Tačiau daugiau nerimo kelia bandymai įvežtines bulves parduoti kaip išaugintas Lietuvoje.
Bulvės mažesnės
Patyrusio augintojo, Kėdainių krašto ūkininko Sauliaus Dambrausko ūkyje šiemet bulvės „pirmūnės“ nukentėjo nuo pavasarinio sniego ir šalčio. Todėl ūkininkas jas kasa vėliau nei planavo ir pats derlius šiemet mažesnis nei būdavo derlingiausiais metais.
Pasak Sauliaus, šiemet ankstyvąsias bulves pasodino net šiek tiek anksčiau nei praėjusiais metais. Kaip tik tuo metu, kovo 4 dieną, atšilo, tad nieko ir nelaukė. Jis pamena, kad ankstesniais metais savo ūkyje bulves pradėdavo sodinti kovo 11 dieną.
Nors šiemet bulvės pasodintos savaite anksčiau, kasti jas pradėjo savaite vėliau - birželio 9 dieną. „Jos mažesnės negu įprastai. Derlingumas irgi mažesnis. Manau dėl to, kad pas mus sniegas labai stipriai sulaužė bulvienojus, kai gegužės mėnesį buvo užsnigę uždengtas bulves“, - pasakojo ūkininkas. Šiemet po krūmu daugiau mažesnių bulvių nei būdavo įprastais metais.
S.Dambrauskas paneigė, kad lietuviai mėgsta mažas bulves, kurių nereikia pjauti per pusę. Jo teigimu, per savo darbo metus įsitikino, kad mažų bulvių lietuviai nemėgsta. Todėl mažas lietuviškas bulves šiemet išveža į Latvijos sostinę Rygą. Sakė, kad jas išvežti apsimoka, nes kaimynai mažas bulves perka ir patenkinti jas valgo.
Mažų bulvių realizaciją apsunkino ir ieškoti naujų rinkų ūkininką privertė karantinas. Prieš karantiną, kai pilnu tempu dirbdavo kavinės, restoranai, S.Dambrauskas rūpesčių su realizacija neturėjo - mažąsias bulves nupirkdavo Lietuvos maitinimo įstaigos. Jos jau buvo įpratusios prie įvairių patiekalų tiekti vieno kąsnio bulves.
Didesnes bulves S.Dambrauskas šiuo metu tiekia į KB „Bulvių namai“, o iš šios kooperatinės bendrovės šviežios bulvės patenka į visus prekybos centrus.
Antrosios duonos netrūks
Iš viso šiemet, uždengęs agroplėvele, S.Dambrauskas augina 20 ha ankstyvųjų bulvių. Nors pačios pirmosios per Kazines „sukištos“ į žemę ir jau kasamos bulvės nukentėjo nuo sniego ir šalnų, kituose 10 ha bręstantys lietuvių mėgstami gumbai laikosi gerai.
Dviem savaitėmis vėliau (apie kovo 18 d.) pasodintų ankstyvųjų bulvių bulvienojai per gegužės sniegą buvo kur kas mažesni, todėl sniego danga jų neišlaužė.
„Tada jos buvo mažesnės, bet dabar jau pasivijo pirmąsias ir tuojau turėsime antrą, manau, neblogą ankstyvųjų bulvių derlių. Dar nenukasėme pirmojo lauko - kai jį nukasime, pradėsime kasti antrąjį. Jame bulvienojai atrodo daug gražiau, todėl tikimės ir geresnio derlingumo“, - lūkesčiais dalijosi ūkininkas Saulius.
Jo ūkyje jau stiebiasi ir daugiau bulvių, kuriomis lietuvius aprūpins visą vasarą, rudenį bei žiemą. Anot augintojo, ūkyje bulvių auginimas suplanuotas ciklais - vienos užauga, jas nukasa, parduoda, tada užauga kitos, kurias keičia trečias ir ketvirtas bulvių derlius. O galiausiai lieka tos, kurias sandėliuoja rudeniui-žiemai.
Šiuo metu bulvių laukuose pakankamai drėgmės. Vienu metu bulvių vagos buvo net pasemtos, bet nuostolių augalai nepatyrė, nes vanduo nubėgo ir susigėrė į žemę. Ūkininkas teigė manąs, kad dėl drėgmės jos neturėtų imti pūti, nes po vandeniu nestovėjo ilgai.
Saulius jau žino, kad bulvės nemėgsta ilgai būti po vandeniu, nes greitai pradeda gesti. „Uždūsta, joms reikia oro. Buvo truputis panikos, bet nustojo lyti, o vanduo baigia susigerti“, - sakė S.Dambrauskas.
Šiame ūkyje nuo birželio 9 dienos nuolat kasamos bulvės pardavimui. Ankstyvų bulvių poreikis dar labai nedidelis. Intensyviausiu metu iš ūkio būna išvežami 3-4 bulvių vilkikai per savaitę po 20 tonų, o dabar veža 3-4 kartus per savaitę po 8 tonas.
„Prikasti tokius kiekius mums juokingai lengva“, - šypsojosi ūkio šeimininkas.
Bandymų metai
Kėdainių krašto bulvių augintojas neneigia, kad savi darbuotojai jį kartais pavadina ne Sauliumi, o „Mičiurinu“ - dėl to, kad ūkyje jis mėgsta eksperimentuoti. Tam šiemet pasitelkė ankstyvąsias bulves.
Pačiam ūkio savininkui labiausiai į akį kritusi bulvių veislė yra „Solist“, kurią augina ir šiemet. Tai labai ankstyva, Vokietijos selekcijos-sėklininkystės firmoje sukurta maistinių bulvių veislė. Bulvių gumbai stambūs ir po keru - visi vienodo dydžio, ovalūs, lygia geltona luobele, labai nežymiomis akutėmis. Bulvių minkštimas - šviesiai geltonas. Skonis įvertintas 7 balais. Be to, „Solist“ veislės selekcininkai nurodo, kad šios veislės bulvės yra atsparios bulvių marui.
„Man „Solist“ labai patinka, jas žino visa Europa. Tai yra be galo skani bulvė, iš jos viskas išeina. Šiai dienai ji nevandeninga, jau turi sausųjų medžiagų, jos struktūra gera nuo pat pirmųjų dienų, ko nepasakysi apie kitas ankstyvąsias bulves. Būna, ankstyvosios užauga ir didelės, bet verdant pavandeniuoja. Neturi struktūros, kaip aš sakau. O „Solistui“ nuo pat pirmos dienos viskas tvarkoj“, - pasakojo Saulius, juokaudamas, kad jam su muzikiniais bulvių pavadinimais ne visada sekasi, nes turėjo ir augino bulvių veisles „Meladi“, „Mocart“, bet šios labai puvo.
Šiemet pavasarį, anot ūkininko, jis negavo „Solist“ bulvių sėklos iš užsienio. Tad pasodino tiek, kiek turėjo užsiauginęs ir pasiruošęs savo sėklos, bet užtat įsivežė kitokių, naujų ankstyvų sėklinių bulvių veislių pabandymui. Jų gavo tiek, kiek norėjo. Kiekvieną jų sodino atskirai - po 1 ha.
Pasak Sauliaus, puolė bandyti dar kokias 5 veisles, bet pastarųjų nebedengė plėvele. Mat, jo teigimu, pasodinus naujas veisles iš karto dengti plėvele rizikinga, nes tai papildomi kaštai, galbūt ji neatsipirks dėl prasto produktyvumo.
Ūkininko teigimu, jau po 2 savaičių bus aišku, kuri veislė pasiteisino, kuri ne. „Aišku, dar testuosime, virsime, ragausime, vertinsime jų skonio savybes. Štai tokius bandymus atliekame ūkyje“, - įdomesnius ūkio gyvenimo momentus paminėjo jis.
Augina be priedangų
Tuo tarpu Kelmės rajono ūkininkas Algimantas Vaupšas savame ūkyje Girnikų kaime šiemet taip pat pasodino 20 ha ankstyvųjų bulvių, bet iki jų kasimo, anot jo, dar reikia laiko. Ūkininkas negalėjo pasakyti tikslaus laiko, kada jos bus subrendusios ir bus galima pradėti bulviakasį.
A.Vaupšas tik pasidžiaugė, kad po ilgo sausros periodo bulvės pagaliau gavo lietaus. Dabar augalai gali augti normaliai.
„Buvo labai šalta, ilgai nedygo. Daug laiko stovėjo, nes buvo per sausa. Po lietaus bulvės pagaliau atsigavo ir pradėjo augti“, - sakė bulvių augintojas.
Algimanto ūkyje bulvės šiemet auga neuždengtos, nes dėl pandemijos negalėjo pagal sutartį atvažiuoti italai. Planuoti darbai ūkyje dėl viruso kažkiek sustojo.
Tačiau ūkininkas dėl to nesisieloja ir mano, kad derlius bus, tik vėliau. „Aišku, kad užaugs skanios, nes lietuviškos bulvės visada skaniausios“, - teigė jis.
Trūksta kontrolės
Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė teigia, kad Lietuvoje auginti ankstyvąsias bulves būtų tikrai verta, jei ankstyvosios bulvės, užaugintos ne Lietuvoje, būtų pardavinėjamos nurodant tikrąją jų kilmės šalį. Jei būtų užtikrinta kontrolė, klausimų apie Lietuvoje išaugintų ir įvežtinių bulvių konkurenciją net nekiltų.
Braškių auginimas
Braškių auginimo verslo rentabilumas ir perspektyvos vertinami nevienareikšmiai. Tačiau nesėkmėms, kurios atgraso nuo šio verslo, didele dalimi įtakos turi ne tiek orų permainingumas, kiek klaidos dėl neteisingo agrotechnikos pasirinkimo. Specialistų nuomone, sėkmingam braškių auginimo verslui Lietuvoje klimatinės, dirvožemio, vartojimo kultūros sąlygos palankios.
Specialistai rekomenduoja neskubėti staigiai įsirengti didelius plotus, o pradėti nuo 20- 30 arų sklypo. Pirminis bandymas leis pasirinkti tinkamiausias veisles, auginimo agrotechniką, priežiūros įrangą, perdirbimo ir produkcijos realizavimo būdus.
Pagrindinės išlaidos braškynui įrengti yra daigų pirkimas ir sodinimas, žemės įdirbimas ir patręšimas, laistymo sistemos pirkimas, gali būti vandens telkinio, iš kurio bus laistoma, įrengimas, papildomas uogyno tręšimas, apsauga nuo kenkėjų ir ligų.
Braškyno įrengime apie 60 procentų išlaidų sudaro kokybiškų daigų kaina. Tuo pačiu galutinis rezultatas taip pat daugiausia priklauso nuo daigų kokybės.
Susidarė įspūdis, kad braškių augintojai nesėkmingai bando sumažinti daigo kainą pirkdami daigus tiesiogiai iš Olandijos ar Danijos kompanijų. Pigūs dauginti daigai yra viena iš gana dažnų braškių ūkių žlugimo priežasčių.
Lietuvoje nėra gerų veislių augintojų, turinčių veislės savininko licenziją, jos kaina neleistų rentabiliai dirbti nė vienam Lietuvos ūkiui. Po kiekvieno padalinimo daigo statusas ir kokybė dažniausiai krenta.
Lietuvoje neteko susidurti, kad kas nors turėtų tokią licenziją. Henselman į Lietuvą tiekia daigus, kurių motininiai augalai yra EE klasės, tai užtikrina daug sveikesnę ir gyvybingesnę daigų būklę.
Priklausomai nuo dirvožemio, susodinimo tankumo, laistymo, tręšimo sąlygų daigai net toje pačioje lysvėje gali skirtis. Pagal jų išsivystymą, kuris vertinamas karūnėlės skersmeniu, daigai skirstomi į kelias kategorijas.
Specialistai rekomenduoja braškynui dirvožemį ruošti dvejus metus. Pavojingiausi braškių kenkėjai yra sprakšių ir karkvabalių lervos, kurių beveik neįmanoma sunaikinti cheminėmis priemonėmis. Šių kenkėjų gerokai apmažėja kultūrinant dirvą, išverčiant lervas į paviršių, kur jas surenka paukščiai.
Į suartą ir suakėtą žemę įsėjami žemę nuo piktžolių valantys augalai: rapsai, seradėlės, vikių - miežių mišiniai. Augalams pasiekus butonizacijos stadiją jie susmulkinami ir užariami. Jie taps puikia žaliąja trąša.
Braškėms patinka organinės trąšos. Todėl rudenį rekomenduojama į laukus įterpti mėšlo. Reikėtų įvertinti tai, kad mėšlas gali padidinti žolėtumą dėl jame esančių piktžolių sėklų.
Braškėms auginti geriausios lengvo smėlio ar priesmėlio dirvos. Naujo braškyno hektarui įrengti reikėtų apie 50 000 - 70 000 daigų.
Tačiau specialistai rekomenduoja mažiausiai taupyti braškių daigų kokybei. Produktyviam ir rentabiliam verslui reikėtų rinktis elite klasės, A+ kategorijos frigo daigus. Braškių daigai sodinami balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje ir iš frigo daigų jau po 8 savaičių gaunamas braškių derlius.
Norint gauti ankstesnį derlių, reikėtų sodinti į šiltnamius, vėlyvesnį derlių galima gauti sodinant frigo braškes vėliau arba auginant remontantinių veislių braškes.
Tačiau pasak augintojų, Lietuvoje efektyviausia susikoncentruoti į pagrindinį vasarinį derlių, paankstinti ar pavėlinti sezoną dažniausiai nėra rentabilu. Išaugintos Lietuvoje aukštos kokybės desertinės braškių uogos noriai perkamos už didesnę kainą nei lenkiškos uogos, tai leidžia derlių realizuoti rentabiliai net esant mažesnės kainos konkurencijai.
Braškių sodinimui Lietuvoje naudojami keli būdai. Taupant daigams, braškės sodinamos didesniu atstumu, pagrindinį derlių gaunant kitais metais iš dukterinių daigų. Pirmaisiais metais gaunamas nedidelis braškių derlius, tačiau tarpai apauga braškių daigais iš ūsų.
Intensyviuose braškių auginimo ūkiuose prekinis derlius gaunamas jau pirmaisiais metais. Iš elite klasės A+ kategorijos daigų esant 50 000 daigų /ha galima tikėtis apie 10 t derliaus jau pirmaisiais metais. Daigai sodinami 25-30 centimetrai tarp krūmelių, 40 centimetrų tarp eilių.
Papildomas braškių laistymas, ypač sausringais metais, gali padidinti derlių apie 30 procentų. Lietuvoje dažniausiai auginamos šviežiam pardavimui braškės skinamos rankomis.
Nedideliuose ūkiuose nuskintos uogos realizuojamos tą pačią dieną, todėl dažniausiai nesinaudojama atvėsinimu. Lietuviškos braškės paklausą sezono metu turi didelę, ūkininkus tenkina geros pardavimo kainos, todėl mažų ūkių savininkai į ilgesnio išlaikymo ar perdirbimo technologijas neinvestuoja.
Mineralinės trąšos turėtų būti naudojamos atsižvelgiant į esamą dirvos būklę ir įvertinant derliaus iš dirvos ištraukiamų naudingų medžiagų kiekį. Dirvožemio tyrimus galima atlikti agrocheminių tyrimų laboratorijoje.
Specialistams dirvožemio mėginius galima siųsti ir paštu. Fosforo ir kalio tyrimui imamas dirvos bandinys iki 20 centimetrų gylio. Braškių laukui reikėtų imti iki 3 mėginių 1 ha.
Specialistai rekomenduoja naudoti specialiai braškėms sukurtas trąšas. Daugelis profesionalių Olandijos, Vokietijos, Lenkijos braškių daigų ir uogų augintojų naudoja kompanijos „Mivena" specialiai braškėms sukurtas kontroliuojamo išsiskyrimo Field-Cote CRF trąšas. Kontroliuojamo išsiskyrimo trąšos išskiria maisto medžiagas aktyviausio augimo laikotarpiais, kai dirvožemis šiltas ir drėgnas.
Specialistų rekomenduojama, kad 40 procentų trąšų braškės gautų prieš derlių. 60 procentų braškių trąšų turėtų būti įterpiama iš karto po derliaus nuėmimo.
Vidutiniškai apie 10 t iš hektaro uogų priskinantis ūkininkas gauna apie 15000 - 35 000 eurų pajamų. 1 ha paruošimas kainuoja nuo 7 iki 15 000 eurų.
Specialistai rekomenduoja braškių auginimo savikainą mažinti ne ištęsiant braškių sezoną, bet auginant ūkyje kitas uogas. Braškių realizacijos būdas turėtų būti numatytas prieš imantis auginti braškes.
Didmenine braškių prekyba gali užsiimti tik dideli braškių auginimo ūkiai arba keli susikoperavę ūkininkai.
Sėkmingas įmones galima pasiekti bendradarbiaujant su kaimo turizmo sodybomis, kurios orientuojasi į korporatyvinius renginius.
Parduodant turgavietėje savo išaugintą produkciją ūkininkas su savimi turi turėti dokumentą, patvirtinantį žemės valdos nuosavybę. Su savimi taip pat reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmens higienos mokymų pažymėjimą, medicininę knygelę, įrodančią, kad pasitikrinta sveikata.
Norint iš braškių gaminti produkciją (pavyzdžiui, uogienę pardavimui), ūkininkas turi turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (MTSPP). Jį išduoda teritorinė VMVT, vadovaudamasi Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527.
Besniegės šaltos žiemos labai sumažina braškių derlius. Tokiomis žiemomis gali iššalti dalis, ar net visos braškės. Kai kurie ūkininkai bando braškes apsaugoti užklojdami agroplėvelėmis, tačiau tai ne visais atvejais efektyvu.
Braškės gana jautrios kenkėjams ir ligoms. Užsitęsusios ar staigiai užslinkusios šalnos gali pažeisti braškių žiedynus. Šviežių braškių realizacijoje yra rizika, kad atsiranda naujas didelis braškių tiekėjas persotinantis rinką.