Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena apie paramos galimybes gyvulių augintojams Lietuvoje pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą.
Paramos priemonės ir veiklos
Galvijų augintojai paraiškas pagal veiklas „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ ir „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ kviečiami teikti iki birželio 20 d.
Taip pat ŽŪM primena, kad paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklas „Parama už geresnes naminių paukščių (broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių) laikymo sąlygas ir sveikatingumo didinimą“ ir „Parama už 20 proc.
Visas paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2025 metais tvarkaraštis yra čia.
Veiklos „Parama už geresnes naminių paukščių (broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių) laikymo sąlygas ir sveikatingumo didinimą“ ir „Parama už 20 proc. Veiklos „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ ir „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ taisyklės yra čia.
Kitos paramos galimybės
Galima teikti paraiškas gauti paramą supaprastinta tvarka pagal paramos priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ . Tikslas - remti žemės ūkio valdų modernizavimą, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą bei ją skaitmenizuojant.
- 2025 11 03 - 2025 12 31 galima teikti paraiškas pagal paramos priemonę „SMULKIŲ-VIDUTINIŲ ŪKIŲ PLĖTRA“ - supaprastinta ir nesupaprastinta tvarka.
- 2025 11 03 - 2025 12 31 galima teikti paraiškas pagal paramos priemonę "Labai smulkių ūkių plėtra".
- 2025 11 03 - 2025 11 28 galima bus teikti paraiškas pagal paramos priemonę "Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas". Projekte turi būti numatytos visos išlaidos, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla.
- 2025 10 01 - 2025 11 28 galima teikti paraiškas pagal paramos priemonę "PARAMA TRUMPOMS TIEKIMO GRANDINĖMS IR VIETOS RINKOMS SKATINTI VIETOS LYGMENIU“.
- 2025 06 02 - 2025 06 30 galima teikti paraiškas paramai gauti pagal paramos priemonę "Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas". REMIAMA VEIKLA:
- žemės ūkio produktų pirminė gamyba;
- žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą.
- 2025 03 03 - 2025 05 30 galima teikti paraiškas pagal paramos priemonę "Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" (tęstinis galimas sustabdyti ribotos trukmės kvietimas teikti paraiškas tik paskoloms) Paramos gavimui būtina parengti verslo planą ir paraišką.
2024 09 16 - 2024 10 18 galima teikti paraiškas pagal paramos priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ Paraiškas paramai gali teikti ūkininkai, ketinantys investuoti tik į specializuotą žemės ūkio sektorių. Kiekvienam iš remiamų specializuotų žemės ūkio sektorių skirtas atskiras biudžetas: pieninei galvijininkystei skirta 10 mln.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad teikti paraiškas pagal minėtą priemonę galima nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. Kvietimui skirta lėšų suma padidinta kone pustrečio karto - iki 2,6 milijono eurų. Taip pat žemės ūkio ministro įsakymu sumažintas privalomą atrankos balų skaičius - nuo 35 iki 20. Tai reiškia, kad parama pasieks žymiai platesnį ūkių ratą.
Skelbiama, kad paramos lėšomis ūkininkai gali finansuoti vidaus ar lauko aptvarų bei pakrovimo rampų įsigijimą ir jų įrengimą, pašarų apdorojimo įrangą. Jei yra poreikis ir būtinybė, bus remiama visa reikiama įranga ligos plitimui suvaldyti - gaišenų laikymo konteineriai, darbo drabužių plovimo ir džiovinimo priemonės bei kitos būtinos priemonės. Akcentuojama, kad paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir laikantys ūkinius gyvūnus.
Ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma gali siekti 4000 eurų, o ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, parama bus apskaičiuojama priklausomai nuo gyvulių skaičiaus. Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. eurų. Kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų.
Norint pasinaudoti parama, ūkininkai privalės pateikti biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, kuriame nurodyta, kaip bus užtikrinamas saugumas ūkiuose. Šis planas iki paramos paraiškos pateikimo turi būti suderintas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) apygardos priežiūros skyriumi ir atitikti visus reikalavimus.
Parama paukštininkystės sektoriui
Naujienų agentūra BNS informuoja, kad Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkai paskelbė rekomendaciją, kurioje siūloma nutraukti viščiukų broilerių ir vištų dedeklių auginimo narvuose praktiką ir tokiu būdu pagerinti gyvūnų gerovę. Taip pat pateikta patarimų dėl geresnės viščiukų laikymo įrangos ir sąlygų, patariama mažinti jų tankį, leisti jiems išeiti į lauką ir sumažinti triukšmo lygį.
Tyrimus užsakė Europos Komisija, norėdama užsitikrinti mokslinį pagrindą, kuriuo remtųsi vykdydama šiuo metu atliekamą gyvūnų gerovės teisės aktų peržiūrą ES - naujų reikalavimų įsigaliojimo terminai jau numatyti.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas, komentuodamas naujas EFSA rekomendacijas, kurios leis EK jas įtvirtinti reglamentuose, teigė, kad vištų dedeklių augintojams tai bus dar vienas smūgis - jau paskelbta, kad reikalavimas laikyti dedekles ant kraiko įsigalios nuo 2027 metų. Broilerių auginimas narvuose ES seniai uždraustas, tai šios rekomendacijos jau net neaktualios.
Negana to, G. Kauzono teigimu, kai kas Lietuvoje nori net aplenkti naujų reglamentų įsigaliojimo terminus - prekybos tinklai pareiškė, kad nuo 2025-ųjų nepriims narvuose laikomų vištų kiaušinių. Šiuo metu Lietuvoje ant kraiko laikoma tik apie 20 proc. dedeklių.
„Tai reiškia, kad dedeklių augintojams reikės investuoti 60 mln. Eur ir daugiau į naujas laikymo sistemas. Tokių lėšų niekas neturi, o Žemės ūkio ministerijos programos neužtikrina, kad tokie pinigai vištų augintojams būtų tam skiriami. Pagal Strateginį planą geriausiu atveju iki 2027 m. bus skiriama iki 12 mln. Eur, bet dar reikės sugebėti juos gauti. O iš kur paimti likusius 48-50 mln. Eur, neaišku. Taigi, problema labai rimta ir niekas šiandien negali pasiūlyti, kaip ją išspręsti. Diskutuojame su atitinkamomis ministerijomis, bet kol kas niekas negirdi mūsų prašymo skirti paramą visa apimtimi“, - kalbėjo G. Kauzonas.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, komentuodamas naujas EFSA rekomendacijas, teigė, kad vištų dedeklių augintojams tai bus dar vienas smūgis.
„Svarbiausia, kad priežasties, dėl ko tai reikia daryti, nematome. Vištų laikymas ant kraiko nėra kažkuo geresnis - niekas to nesugebėjo įrodyti. Iš kitos pusės, tokiomis laikymo sąlygomis yra didesnė kiaušinių užkrato rizika, mokslas yra sakęs, kad laisvai laikomų vištų kiaušinių mikrobiologinė tarša yra didesnė negu laikomų narvuose. Tad kyla klausimas - kodėl tai daroma, jeigu vištai nėra geriau, o kiaušinio kokybei tik blogiau?“ - svarstė LPA direktorius, pridūręs, kad kartais dėl nežinojimo perlenkiama lazda kalbant apie gyvūnų gerovę.
Yra dar vienas niuansas - ES griežtina vištų laikymo taisykles, kai šiuo metu augintojams reikia konkuruoti su pigesniais įvežamais kiaušiniais ir paukštiena iš Rusijos užpultos Ukrainos.
„Mes visi už Ukrainą, padedame jai, kuo tik galime, bet kodėl tuo pat metu spaudžiame Europos augintojus? Jiems sąlygos tik griežtinamos, nors Ukrainoje visai kitos auginimo technologijos ir vakcinavimo programos, naudojami kai kurie preparatai, kurie ES uždrausti. Tai bent jau tuo laiku, kol padedame Ukrainai, gal reikia nežlugdyti ir ES augintojų, nukelti naujus reikalavimus laikymo sąlygoms vėlesniam laikui, tarkime, iki 2030-ųjų“, - kalbėjo G. Sunku suprasti, kodėl kas kelis metus ateina brangių naujų reikalavimų banga vištų augintojams, kai reikia viską keisti ir iš naujo daryti.
Ligos ir prevencinės priemonės
Gyvulius ir paukščius persekiojančios ligos ir vis pasirodantys nauji ligų židiniai už Atlanto ir Europoje Žemės ūkio ministeriją paskatino paankstinti rengti kvietimą pretenduoti į paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.
Remiamos visos reikiamos priemonės Jei yra poreikis ir būtinybė, bus remiama visa reikiama įranga ligos plitimui suvaldyti.
VMVT specialistai įspėja, kad būtina imtis ir laikytis griežtų prevencinių priemonių. Kitaip - šalies ūkius gali ištikti skaudžios pasekmės.
Specialistai primena, kad paukščių gripo grėsmė neatsitraukia. Nors didžiausi jo padariniai girdimi už Atlanto, tačiau Europoje jau krito daugiau nei 5,6 mln. paukščių. Paukščių gripas kelia didelę grėsmę paukštininkystės sektoriui dar šiais metais. Ligos protrūkiai jau užfiksuoti 81 Europos paukščių ūkyje. Didžiausi protrūkiai fiksuoti: Lenkijoje , kurioje skaičiuojami jau 75 protrūkiai naminių paukščių ūkiuose, taip pat Italijoje, Vengrijoje.
Lietuvoje paukščių gripas šiemet buvo užfiksuotas viename ūkyje, kuriame laikyta per 246 tūkst. dedeklių vištų. Vėliau pranešta, kad protrūkis pastarajame paukštyne suvaldytas. Toliau vykdoma tolesnė kontaktinių paukštininkystės ūkių stebėsena, kol kas naujų įtarimų apie viruso išplitimą nėra.
VMVT primena, kad per paukščių migraciją paukščių gripo plitimas gali žymiai suaktyvėti, o gripo forma yra ypač lengvai plintanti. Norint sumažinti ligos plitimo ir ekonominių nuostolių riziką, ypač svarbu griežtai laikytis biosaugos reikalavimų. Paukščių migracijos metu būtina laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvaruose su stoginėmis, apsaugančiomis nuo kontakto su laukiniais migruojančiai paukščiais.
Ūkininkams labai svarbu nuolat stebėti savo laikomų paukščių sveikatą ir būti budriems dėl galimų paukščių gripo požymių. Ūkio teritorija turi būti apsaugota nuo pašalinių asmenų, gyvūnų ir transporto priemonių. Būtina užtikrinti transporto priemonių dezinfekciją prieš įvažiuojant į ūkį. Privaloma apsaugoti pastatus ir patalpas, kuriuose laikomi lesalai, nuo laukinių paukščių ir graužikų. Ypač svarbu - stebėti situaciją: registruoti informaciją apie paukščių gaišimą, vandens ir pašarų suvartojimą ir visais būdais vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.
Specialistai akcentuoja, kad ūkininkams labai svarbu nuolat stebėti savo laikomų paukščių sveikatą ir būti budriems dėl galimų paukščių gripo požymių. Staigus gaišimas, apetito praradimas, kvėpavimo sutrikimai, kraujosruvos ir kiti neįprasti simptomai gali signalizuoti apie šią pavojingą ligą. Pastebėjus pirmuosius paukščių negalavimo požymius kuo skubiau kreiptis į veterinarijos specialistus.
Artėjant šiltajam metų laikui, ypač kai netrukus prasidės pagrindinių ligos platintojų - smulkiųjų kraujasiurbių mašalų sezonas, didėja dar vienos - mėlynojo liežuvio ligos (MLL) - grėsmė. Nors ši liga Lietuvoje iki šiol nebuvo nustatyta, tačiau rizika užkratui patekti į šalies teritoriją išlieka didelė, ypač po to, kai liga pasireiškė kaimyninėje Lenkijoje. Nustačius šią ligą, didžiausi nuostoliai susidaro dėl sumažėjusio gyvulių produktyvumo, taip pat dėl to, kad taikomi apribojimai dėl gyvūnų prekybos ir jų eksporto.
Taip pat būtina būti akyliems ir atsargiems dėl kitų gyvūnų ligų. Fiksuojami snukio ir nagų ligos (SNL) bei afrikinio kiaulių maro atvejai. Ūkiuose praktiškai nelieka gyvūnų, kuriems pavojus visiškai negrėstų. SNL ypač plačiai paplitusi Turkijoje, Vidurio Azijos, Afrikos šalyse, Irane. Virusas labai atsparus, gali nukeliauti net ir 300 km ir išlikti pavojingas.
Specialistai ragina keliavusių po užkrėstą regioną (pvz.: lietuvių ypač pamėgtą Turkiją, taip pat Afrikos valstybes, Vidurio Azijos šalis, Indiją) ir lankiusis ūkinių gyvūnų laikymo vietose, po atvykimo į Lietuvą primygtinai prašoma vengti įeiti į ūkinių gyvūnų laikymo vietas. Dirbant ūkyje naudoti specialius ūkiui skirtus drabužius ir įsitikinti, kad ūkio lankytojai naudotų apsauginius drabužius ir avalynę, dezinfekuoti transportą.
Lietuvoje jau yra priimtas sprendimas, kuris draudžia visus renginius, kuriuose dalyvauja porakanopiai ūkiniai gyvūnai. Taip stengiamasi apsisaugoti nuo galimo MLL ir SNL plitimo.
VMVT ragina gyvūnų vežėjus užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių atvykstančios transporto priemonės būtų atsakingai išvalytos, išplautos bei išdezinfekuotos, ir tai būtų patvirtinta dokumentais. Ūkinių gyvūnų laikytojams rekomenduojama į savo ūkius įsivežti tik sveikus gyvulius, užtikrinti gyvulių transporto valymą ir dezinfekciją.
Naujai įvežtus į ūkį gyvulius, jei įmanoma, reikia laikyti atskirai bent 21 dieną. Taip pat rekomenduojama naudoti vabzdžius atbaidančias priemones, laiku šalinti mėšlą.