Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum) - tai 15-30 m aukščio dekoratyvus medis, kilęs iš Balkanų pusiasalio. Baltos žiedų žvakidės puošia ne tik parkus, bet ir miestų bulvarus.
Paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum) genties vardas aesculus kilęs iš lotynų kalbos žodžio esca ‘maistas’. Tai savotiškai keista, nes šio augalo sėklos gana nuodingos, todėl nevalgomos. Na, nebent jūs būtumėte voverė ar elnias.
Kaštono savybės
Kaštonų ekstraktas pasižymi ryškiomis sutraukiamosiomis savybėmis. Jos priskiriamos saponinams escinui ir eskulinui.
- Žievėje yra apie 3 proc. gilkozidų (eskulino, eskuletino, fraksino), aliejaus, rauginių medžiagų, saponinų.
- Vaisiuose randama vitaminų B1, B6, B12, H, C, pantoteno, folinės, nikotino, cholino, inozito, amino rūgščių.
- Juose gausu flavonoidų, saponinų aliejaus, krakmolo, rauginių medžiagų, glikozidų.
- Lapuose yra flavonoidų, karotinoidų, žieduose - flavonoidų, pektinų ir kt.
Veiksmingiausia kaštono medžiaga - escinas, dar vadinamas aescinu. Jis, kaip ir kiti saponinai, veikia kapiliarų sieneles, todėl mažina audinių pabrinkimą ir skysčių eksudaciją.
Panaudojimas
Kaštonų preparatais gydomos įvairios genezės, lėtinio venų nepakankamumo simptomai (edema, blauzdų traukuliai, niežulys, sunkumas kojose, mazginis venų išsiplėtimas), blauzdų opos, potrauminiai ir pooperaciniai kojų patinimai.
Taip pat, jie nuo seno naudojami liaudies medicinoje, gydant diarėją, hemorojų ir rankų bei kojų venų ligas.
Kaštonų žievės nuoviru gydomos suskilusios rankos ir kojos, šiurkšti ar riebi veido oda.
Nuo kojų venų varikozės ir hemorojaus geriamos žiedų sultys. Į šaukštą vandens įlašinama apie 30 lašų sulčių, geriama du kartus per dieną.
Iš kaštonų vaisių ekstrakto gaminami preparatai, kuriais patariama gydyti širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Stipriai jų įkvėpus, kildavo didžiulis čiaudulys.
Paprastųjų kaštonų ekstraktas gerina kraujo apytaką, didina kraujagyslių lankstumą bei elastingumą, stiprina jų sieneles. Šių savybių jam suteikia aktyvios sudėtinės medžiagos. Rutinas didina kapiliarų elastingumą.
Sėklos nevalgomos, bet seniau prancūzės ir švedės mokėjo gerai išplauti vilną. Jos naudodavo džiovintus maltus kaštonus. Miltus arba drožles užpildavo šiltu sodos vandeniu ir parą palaikydavo, retkarčiais pamaišydavo, paskui nusunkdavo. Paruoštas kaštonų vanduo tiko vilnoniams ir šilkiniams drabužiams skalbti. Ir šiuo atveju visa šlovė atitenka saponinams. Jie tirpsta vandenyje, todėl susidaro pamuilės, būdingos muilui ar šampūnui.
Kaštonai gali net apsaugoti drabužius nuo kandžių. Tiesiog juos išskirstykite po drabužių lentynas.