Palmių aliejus yra gausiausiai gaminamas augalinės kilmės aliejus pasaulyje. JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, 2018 metais šio aliejaus pasaulyje buvo pagaminta maždaug 71 mln. tonų. Dėl didelio jo poreikio palmių plantacijos plečiamos atogrąžų miškų sąskaita, taip sukeldamos neigiamas pasekmes tiek klimato kaitai, tiek ir gyvūnų populiacijoms - orangutangai, nykštukiniai drambliai ir Sumatros raganosiai atsidūrė ant išnykimo ribos.
Palmių aliejaus naudojimas biodegalams ir jo pasekmės
Dėl palmių aliejaus vartojimo sparčiai kertami atogrąžų miškai ir gresia klimato katastrofa. Net 53 proc. į ES importuojamo palmių aliejaus buvo skirta biodyzelino gamybai 2018 m., rodo nevyriausybinės organizacijos „Transport & Enviroment” duomenys. „Daugiau kaip pusė viso į ES importuojamo palmių aliejaus yra naudojama biodegalams.
Pavyzdžiui, 2018 m. maždaug 3,5-4 mln. tonų palmių aliejaus buvo panaudota transporto kurui. Be to, užfiksuota, kad jo naudojimas degaluose paaugo 3 proc., kai tuo tarpu panaudojimas maistui ir gyvūnų pašarui susitraukė 11 proc. Tai rodo, kad palmių aliejaus ir jo produktų naudojimas nėra tvarus“, - pastebi Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas.
Europos Komisija pripažino, kad degalai su palmių aliejumi yra netvarūs ir jų vartojimas skatina miškų naikinimą. Nuo 2023 metų ES palmių aliejaus degaluose dalis bus palaipsniui mažinama, o 2030 metais degalai su palmių aliejumi bus uždrausti. Siekdamos sparčiau mažinti palmių aliejaus vartojimą, Norvegija, Prancūzija, D.
Žaliosios politikos instituto duomenimis, palmių aliejaus biodegaluose jau yra atsisakiusi Norvegija ir tokios ES šalys kaip Austrija, Belgija ir Prancūzija. Palaipsniui palmių aliejaus atsisako Danija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Portugalija. Biodegaluose naudoti PFAD jau draudžia aštuonios valstybės: Austrija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Vengrija, Liuksemburgas, Norvegija ir Slovėnija. Palaipsniui PFAD taip pat atsisako Danija, Vokietija, Italija ir Portugalija.
Tačiau pagrindinė sudedamoji dalis yra POME - palmių aliejaus gamybos metu susidarantis vandeningas dumblas. Oficialiais duomenimis, 2023 m. Europos biodegalų gamyboje buvo sunaudota daugiau kaip 2 mln. tonų POME aliejaus. Tuo tarpu jų vietą užima alternatyvios iš atliekų pagamintos kuro rūšys, pavyzdžiui, panaudotas kepimo aliejus, gyvūniniai riebalai ir atliekos, pavyzdžiui, POME, kurios dabar sudaro 40 % ES biodegalų.
Didžiausios Europos naftos pramonės įmonės 2023 m. POME pirkimui išleido 2 mlrd. Ši rinkos tendencija rodo, kad gali prireikti POME perklasifikuoti iš liekanų į šalutinį produktą, jei jo komercinė vertė ir toliau didės, kaip įspėjo T&E. Sparčiai didėjant POME pagrindu pagamintų biodegalų naudojimui ES, šios išvestinės žaliavos kainos 2024 m. viduryje pasiekė beveik 90 % pirminio palmių aliejaus kainos.
Situacija Lietuvoje
Anot Žaliosios politikos instituto vadovo, Lietuva yra tarp valstybių, kurios neskuba atsisakyti nei palmių aliejaus, nei PFAD vartojimo. Šiuo metu Lietuva yra priėmusi sprendimą leisti palmių aliejų naudoti biodegaluose iki 2024 metų. Vėliau palmių aliejus, pripažintas kaip keliantis didelę netiesioginę žemės naudojimo keitimo riziką, nebebus laikomas biodegalais.
„Šiuo klausimu Lietuva atsilieka nuo didelės dalies ES valstybių. Negana to, kad Lietuva ir taip nepasiekia transporto sektoriui iškeltų atsinaujinančios energijos naudojimo tikslų, dar ir importuojame netvariai pagamintą ir biodegalų idėjos prasmę iškreipiantį transporto kurą.
Be to, mūsų šalies pasirinkimas naudoti įvežtinius biodegalus neigiamai atsiliepia mūsų žemdirbių galimybėms pasinaudoti vietinių auginamų kultūrų teikiamu potencialu. Tokiu būdu praleidžiama galimybė vietinėje rinkoje turėti pigesnę ir švaresnę biodegalų alternatyvą“, - sako R.Lapinskas.
Parlamentinis Aplinkos apsaugos komitetas atmetė iniciatyvą Lietuvoje degalais nelaikyti biodegalų, pagamintų iš alyvpalmių aliejų ir jų šalutinių produktų. Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis teigė, kad Seimo komitetuose svarstant šį klausimą buvo sutarta dėl kompromisinės formuluotės, kuri, pasak jo, yra ambicingesnė už Europos Komisijos reikalavimą.
„Biodegalais būtų nelaikomos tos žaliavos, kurios turi didelę netiesioginę žemės naudojimo keitimo riziką“, - teigė jis. Tokia nuostata Europos Sąjungoje Įsigaliotų nuo 2030 metų, o Lietuvoje - nuo 2024 metų.
Draudimą palmių aliejų naudoti degaluose remia tik du - „Viada“ ir „Baltic Petroleum“ - degalinių tinklai. Didžiausią - 70 automatinių degalinių tinklą Lietuvoje turinti „Neste Lietuva“ sako, kad draudimas apribos pažangių biodegalų pasiūlą, prieštaraus konkurencijai, pabrangins transporto paslaugas bei prekes, ypač maisto produktus.
Sukčiavimo schemos ir jų įtaka
Pastaraisiais metais į Europos Sąjungos (ES) šalis įvežama vis daugiau panaudoto kepimo aliejaus (angl. used cooking oil, UCO), naudojamo biodegalams gaminti. Bet politikai ir verslininkai vis labiau nerimauja, kad klastojant sertifikatus į ES milijonais tonų gali būti gabenamas ne panaudotas, o pats pigiausias palmių aliejus, nors jo importas ir naudojimas ES yra ribojamas.
Lietuvos biodegalų gamintojai teigia, kad suklastotų biodegalų tiekimas į ES pirmiausia taps smūgiu šalies ūkininkams, kurie nemažą dalį užauginamos žaliavos parduoda biodegalų pramonei. Jo teigimu, biodegalai Lietuvoje daugiausia gaminami iš rapsų, maistui netinkamų kvietrugių, kukurūzų, o taip pat iš maisto pramonės atliekų.
„Kol kas įvežtinio UCO dalis, jei ir yra, tai minimali, bet atsižvelgiant į kitų ES šalių situaciją akivaizdu, kad ji bet kada gali padidėti. Svarbu, kad su šia problema būtų kovojama ir ES lygiu, ir atskirose valstybėse.
Lietuva turi skatinti savų biodegalų naudojimą - tai didina energetinę nepriklausomybę ir mažina naftos naudojimą transporte. Tai itin svarbu šių dienų kontekste, kai Lietuva turi konkrečius įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Jeigu ten biodegalai būtų gaminami iš atliekų, tai būtų galima sakyti - pralaimėjome konkurencinę kovą, bet kai pralaimime dėl sukčiavimo, tai tada - neteisybė ir žala ūkininkams. Prancūzija pirmoji uždraudė palmių aliejaus importą į savo šalį todėl, kad žaliava būtų perkama iš jos ūkininkų.
Lietuvos pozicija ir ateities perspektyvos
Tyrimas rodo, kad per dvejus metus palmių aliejaus naudojimą degaluose smerkiančių gyventojų padaugėjo beveik trigubai - nuo 20 proc. 2019 metais iki 57 proc. šiemet. Dėl šių priežasčių Biodegalų asociacija pradėjo informacinę kampaniją „Pildamas degalus, rinkis atsakingai“.
Pasak M. Mob. Lyginant su mineraliniais degalais, lietuviškos kilmės biodegalai anglies dvideginio išmetimą sumažina nuo 50 iki 70 proc. Lietuvos biodegalų pramonė kuria pridėtinę vertę šalies žemės ūkio sektoriui - kasmet biodegalų gamybai superkama 500 tūkst. tonų grūdų ir sėklų už maždaug 200 mln. eurų.
Be to, skaičiuojama, kad Lietuvos biodegalų gamintojai skatina regionų plėtrą, sukurdami virš 400 darbo vietų, o valstybės biudžetas kasmet papildomas daugiau nei 3 mln. EUR. Biodegalų asociacijos užsakytos visuomenės nuomonės apklausos, kurią atliko „Spinter tyrimai“, rezultatai parodė, kad 53 proc. lietuvių stengiasi vengti ar vartoti mažiau produktų, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus.
Lietuvos įmonės iš atsinaujinančių šaltinių pagamina apie 11 proc. šalyje sunaudojamų degalų. Tai sudaro apie 140 tūkst. tonų biodegalų. Apie 70-80 proc. produkcijos kasmet eksportuojama į užsienio šalis. Pasak M. "Vienintelis kol kas Europoje tvarumo kriterijus atitinkantis iškastinio kuro pakaitalas - iš vietinių žaliavų, tokių kaip rapsai ir javai, pagaminti biodegalai, kurie leidžia sumažinti šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų emisijas.