Kepiniai, saldumynai, šampūnas, žvakės… Tai tik maža dalis produktų, kuriuose yra palmių aliejaus. Tai ingredientas, kurį deda į maistą, kosmetiką, higienos produktus, dyzeliną ir žvakes. Skaičiuojama, kad net apie 50 % produktų prekybos centruose turi palmių aliejaus. Kodėl? Nes jis pigus.
Be to, neturi transriebalų ir tirpsta prie aukštos temperatūros. Auganti paklausa - 1996 m. buvo pagaminama 16 milijonų tonų, o 2017 m. - jau daug daugiau.
Šiuo metu palmių aliejus yra tapęs labiausiai naudojamu aliejumi pasaulyje ir jo panaudojimas ne su maistu susijusioms reikmėms auga. Didžiausios jo importuotojos Indija, Kinija, Europa ir Pakistanas sunaudoja daugiau nei pusę pasaulio pasiūlos. Azijoje jis naudojamas kepimui.
Pas mus, Europoje, jį galima rasti visur - pradedant gaidelio sausainiais, lietuvių mėgstamais šakočiais ir baigiant “Rožių muilu”. Net 85 % palmių aliejaus plantacijų yra Malaizijoje ir Indonezijoje. Kitos didžiausios - Gvatemaloje, Benine ir Tailande.
Palmių Aliejaus Gavyba Ir Poveikis Aplinkai
Pačios alyvpalmės pagal kilmę yra iš Vakarų Afrikos, puikiai auga pusiaujo klimatinėje zonoje - nuolat saulėtoje, drėgnoje ir šiltoje aplinkoje. Alyvpalmės veda vaisius net kas 10-14 dienų. Iš palmių išgaunamas aliejus yra jų vaisiuose (palmių aliejus) ir sėklose (palmių branduolių aliejus).
Dažniausiai dyzeliu varomuose malūnuose iš vaisių ir branduolių yra išspaudžiamas aliejus. Tada jis keliauja į rafinavimo fabriką, kuriame balinimas pagerina aliejaus spalvą, dezodoracija sumažina kvapą ir frakcionavimas sukuria skirtingus aliejus pagal pageidaujamą paskirtį.
Dažniausiai palmių aliejaus plantacijos sodinamos regionuose, kur žemas atlyginimas ir didelis nedarbas. Indonezija ir Malaizija taip pat nėra tos šalys, kuriose gerai įtvirtinta žemės nuosavybės teisė, todėl iš vietos žmonių jų žemės yra atimamos fiziškai, apgaule arba pažadais.
Po to vyksta atogrąžų miškų kirtimas - biologinės įvairovės praradimas, didelio skaičiaus gyvūnų rūšių, tarp jų ir orangutanų, buveinių sunaikinimas. Skaičiuojama, kad nuo 2005 iki 2015 m. pusė Borneo atogrąžų miškų buvo iškirsti dėl palmių aliejaus plantacijų vystymo. Ką reiškia atogrąžų miškų kirtimas? Spartesnę klimato kaitą.
2015 metais atliktas tyrimas parodė, kad jei vietoje palmių plantacijų žemėje būtų tropiniai miškai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų atmosferoje būtų net 60 % mažiau.
Vis gausėjantis kadaise džiunglėmis ir apaugusių žemių ir kitokių laukinės gamtos prieglobsčių skyrimas palmių plantacijoms šią žemės ūkio šaką pavertė milžiniška grėsme biologinei įvairovei. Dėl plantacijų plėtros orangutangų populiacija sumažėjo tiek, kad šiai žmogbeždžionių rūšiai dabar gresia išnykimas. Ne ką mažesnėje bėdoje atsidūrė ir nykštukiniai drambliai bei Sumatros raganosiai.
Iš viso palmių aliejaus pramonės grėsmę kelia 193 rūšių išlikimui, nurodoma IUCN Nykstančių rūšių raudonajame sąraše.
Palmių plantacijos taip pat yra galingas šiltnamio dujų šaltinis. Kadangi dažniausiai palmių laukais užsodinami plotai, kuriuose iki tol augo tankios džiunglės, pats miško pjovimo ir laukų valymo procesas išskiria milžiniškus kiekius anglies dvideginio ir metano.
Nes dažniausiai taikomas miškų valymo metodas yra paprasčiausias džiunglių sudeginimas, kartu prisidedantis ir prie regionui būdingo smogo, ir prie vandens teršimo. Palmių aliejaus gamyklų šalutiniai produktai yra kitas reikšmingas metano šaltinis.
Žurnale „Nature Climate Change“ publikuotame straipsnyje parodyta, jog vos viena palmių aliejaus gamyklos nuotėkų vandens saugykla per metus klimatą paveikia teik pat, kiek ir 22 tūkst. automobilių.
Palmių Aliejaus Poveikis Žmogaus Organizmui
Palmių aliejus yra gausiausiai gaminamas augalinės kilmės aliejus pasaulyje ir jis naudojamas gausybės skirtingų produktų gamybai, įskaitant maisto produktų, kosmetikos, biokuro gamybą.
Aišku tai, kad palmių aliejus - populiariausias augalinis aliejus pasaulyje ir jo imta vengti bei garsiau apie galimas žalas ir naudas kalbėti tik pastaraisiais metais. Šis aliejus yra išgaunamas iš sultingų aliejinių palmių (Lot. Elaeis) vaisių, dar vadinamų alyvpalmėmis. Palmės vaisius yra raudonai oranžinis, išgaunamas aliejus - tokios pat spalvos, dėl karotinų gausos.
Alyvpalmės daugiausia auga vakarinėje ir pietvakarinėje Afrikos srityse, tačiau pastaruoju metu palmių aliejaus gavyba išplito ir į pietrytinę Azijos dalį, Malaiziją ir Indoneziją. Afrikoje palmių aliejus išgaunamas ir naudojamas jau beveik 5000 metų ir yra pats pigiausias bei daugiausiai maisto industrijoje naudojamas aliejus.
Panašiai kaip ir kokosų aliejus, palmių aliejus kambario temperatūroje yra pusiau kietos konsistencijos, o aukštoje - skystas. Vis dėlto, mokslininkai pastebi, kad ilgą laiką nebuvo aišku, kiek konkrečiai naudos ir kiek žalos žmogaus organizmui palmių aliejus gali atnešti. Plačiau į jį dėmesys atkreiptas tik 2006-aisiais, kuomet JAV Maisto ir vaistų kontrolės administracija paskelbė, kad ant pakuočių turi būti pažymėta gaminyje esančių riebalų rūšis.
Nerafinuotas, šalto spaudimo palmių aliejus naudingas žmogaus organizmui. Toks aliejus išlaiko savo natūralią oranžinę spalvą, specifinį kvapą bei skonį. Tai natūralus karotinoidų šaltinis, kurie žmogaus kūne virsta vitaminu A, be to, šiame aliejuje gausu vitamino E. Dėl atsparumo karščiui šalto spaudimo palmių aliejus gali būti naudojamas ir kaip aliejus kepimui.
Palmių aliejus naudojamas ir kūno puoselėjimui, odos gydymui. Jis gerai drėkina sausą odą, mažina egzemos, žvynelinės, dermatito simptomus, padeda esant stipriam odos šerpetojimui. Palmių aliejus naudojamas rankų bei kojų priežiūrai, nagų stiprinimui.
Tai ir vertingas aliejus plaukų priežiūrai. Iš šio aliejaus pagamintos kaukės normaliems ir sausiems plaukams apsaugo plaukus nuo pažeidimų bei išsausėjimo. Palmių aliejus lydosi prie 30-34 °C temperatūros, todėl prieš naudojant aliejaus gabaliuką pašildykite rankose, kad šis suskystėtų.
Nors palmių aliejus, jei nerafinuotas ir šalto spaudimo, gali būti naudingas, tačiau kaitintas daro priešingą įtaką. Mokslininkai, atlikę tyrimą su žiurkėmis, įsitikino, kad kaitintas palmių aliejus sumažina antioksidantų kiekį kraujyje ir taip pamažu kemšasi arterijos. Be to, rafinuotas palmių aliejus yra sunkiai virškinamas, todėl suvalgius produktų su tokio tipo aliejumi gali prasidėti pilvo pūtimas, skrandžio skausmai.
Gaminant palmių aliejus dažniausiai yra kaitinamas, ir taip oksiduojamas, o tokio aliejaus, pasak biochemikų, reikia griežtai atsisakyti. Šio tipo aliejus kelia pavojų širdžiai, kepenims, plaučiams.
Palmių aliejus, išgautas hidrogenizacijos metu, yra kieto pavidalo produktas, netgi primenantis vašką ar parafiną. Žmogui naudingų vitaminų jame jau praktiškai nėra. Tačiau yra didžiulis perteklius „blogų” riebalų rūgščių, didinančių cholesterolio lygį ir daugelio pavojingų susirgimų atsiradimo riziką.
Pagrindinis palmių aliejaus komponentas - palmitino rūgštis, kuriai tenka beveik pusė produkto masės (44 %). Tai prisotinta riebalų rūgštis - būtent ta, kurią įprastai kasdieniame gyvenime vadina „riebalais“. Netgi kiaulės lašiniuose šios rūgšties tik 30 %, dar mažiau svieste - 25 %. Jos vartojimas kelia cholesterolio lygį organizme.
Palmių Aliejaus Rinkos Augimas Ir Priežastys
Per laikotarpį nuo 2018 iki 2019 metų pasaulyje, anot JAV Žemės ūkio departamento, pagaminta 71 mln. tonų palmių aliejaus. Ir jo gamyba turėtų sparčiai augti - prognozuojama, kad 2050 metais palmių aliejaus bus pagaminama 240 mln. tonų. Palyginimui, metinė sojų aliejaus - antro pagal populiarumą pasaulyje - gamyba 2018-2019 m. laikotarpiu buvo 57 mln. tonų.
Pasaulinė palmių aliejaus rinka auga ne tik tūriu, bet ir pinigine išraiška. Manoma, kad 2022 metais jos bendra vertė bus 88 mlrd. JAV dolerių. Didžiausi palmių aliejaus tiekėjai yra Indonezija ir Malaizija. Kartu šios abi šalys pagamina apie 85 proc. viso pasaulio palmių aliejaus.
Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos ekspertų vertinimu, palmių aliejaus yra maždaug pusėje visų supakuotų produktų, kuriuos galite rasti prekybos centruose. Tai - ir indų plovikliai, ir šampūnai, ir saldainiai, ir daugybė kitų dalykų. Palmių aliejus gamintojus labiausiai vilioja savo maža kaina ir dideliu universalumu.
Iš vieno hektaro palmių aliejaus išgaunama kur kas daugiau nei bet kurio kito augalinio aliejaus, jo išgavimui reikia labai nedaug energijos, trąšų ir pesticidų. Palmių aliejus sudaro apie 35 proc. viso pasaulio augalinių aliejų, bet jo išauginimui sunaudojama tik 10 proc. žemės ploto, sunaudojamo aliejingų kultūrų auginimui.
Norint išgauti panašų kiekį kitokių aliejų - pavyzdžiui, sojos ar kokoso aliejaus - reikėtų sunaudoti nuo 4 iki 10 kartų didesnius pasėlių plotus.
Palmių aliejus yra dažniausiai naudojamas kepimo aliejus visoje Azijoje, įskaitant Indiją, Kiniją ir Indoneziją, kurios suvartoja beveik 40 proc. viso pagaminamo palmių aliejaus. Kulinarijoje šis aliejus yra mėgstamas dėl didelio atsparumo kaitrai, ilgo tinkamumo naudoti laiko ir, svarbiausia, mažos kainos.
Palmių aliejus vertinamas kaip kelias iš skurdo besivystančių šalių populiacijoms, kur jis gaminamas dėl to, kad tai yra vienas iš svarbiausių ekonominės raidos variklių. Dėl tokio vertinimo palmių plantacijos pradėjo dygti daugelyje Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos regionų. Indonezijoje ir Malaizijoje palmių aliejaus gamybos pramonėje įdarbinti 3,5 mln. žmonių.
Alternatyvos Ir Tvarumo Klausimai
Norėtųsi su tuo kovoti ir skatinti visus nepirkti palmių aliejaus. Tačiau ne viskas taip paprasta. Tiesiogiai palmių aliejaus beveik niekas ir neperka. Tai, ką perkame, yra produktai, palmių aliejaus turintys savo sudėtyje. Žmonėms, siekiantiems savo mityboje ir apskritai kasdienybėje vengti sočiųjų riebalų, cukrų ir įvairiausių alergenų, produktų be palmių aliejaus paieška taptų papildomu darbu.
Nuo 2014 m. Šią problemą iš dalies bandoma spręsti rengiant Apskritojo stalo diskusijas dėl tvaraus palmių aliejaus. Prie šios iniciatyvos yra prisijungę apie 4 000 narių. Bet ar gali būti tvarus palmių aliejus?
Birutės Galdikas fondas, Greenpeace ir daugybė kitų aplinkosauginių organizacijų, tarp jų ir VšĮ „Žiedinė ekonomika“, manome, kad tvaraus palmių aliejaus NĖRA.
Europos Sąjunga jau ėmėsi būdų pažaboti palmių aliejaus naudojimą degaluose: nuo 2023 m. palmių aliejaus naudojimas bus reikšmingai mažinamas, kol 2030 m. bus pasiektas 0 % palmių aliejaus naudojimo dyzeline lygis. Lietuvoje šis apribojimas labiausiai paveiks „Neste“, nes jie vieninteliai parduoda dyzeliną, kuriame yra alyvpalmių produktų.
Kai kurios šalys Europoje taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų: Norvegija - nuo 2020 m. draudžiama pardavinėti degalus, turinčius palmių aliejų, Prancūzija - nuo 2020 m. Didžiosios Britanijos parduotuvių tinklas Iceland siekia pašalinti palmių aliejų iš visų produktų, turinčių jų etiketę, nes “tvaraus palmių aliejaus nėra”. OilWorld duomenys rodo, kad palmių aliejaus naudojimas ES 2018 m. sumažėjo.
Apribojus palmių aliejaus naudojimą jį reikėtų pakeisti kažkokiu kitu augalinės kilmės aliejumi. Nes jam yra paklausa ir ji turi būti patenkinta. Tačiau alternatyvos, kuri būtų tokia produktyvi, tiesiog nėra. Kiti augaliniai aliejai - rapsų, saulėgrąžų, sojos - nė iš tolo neprilygsta palmių aliejui produktyvumu iš ploto vieneto.
2018 metais IUCN išplatino ataskaitą, kurioje nurodo, kad palmių aliejaus boikotavimas žemės ūkio poveikį biologinei įvairovei tiesiog perkeltų į kitus regionus - pavyzdžiui, į Pietų Amerikos tropinius miškus ir savanas.
„Jeigu paklausa būtų perkeliama prie mažiau efektyvių aliejų, reikėtų didesnių žemės plotų, o didesni žemės plotai gaunami natūralių gamtos prieglobsčių, kuriuos mes taip branginame, sąskaita“, - sakė Kento universiteto (JK) tropinių regionų gamtosaugos mokslininkas Matthew Struebigas.
Tad geriausias būdas sumažinti palmių aliejaus pramonės poveikį aplinkai būtų „tvaresnės gamybos siekis“, aiškina M.Struebigas. Ir ta tvari gamyba - tai ne tik grėsmės nykstančioms rūšims mažinimas.
„Tvarumas - tai ne šiaip rūšių apsauga. Tai ir žmonių gerovė, ir šiltnamio dujų emisijos, ir švarus, sveikas vanduo, ir galimybė gauti pakankamą atlygį už darbą. Tai yra gerokai platesnė problema nei vien orangutangų apsauga“, - sakė M.Struebigas.
2020 m. pradžioje tik 20 proc. palmių aliejaus gamybos buvo vykdoma tvariai, nurodo 2004 m. suburta pasaulinė iniciatyva - „Tvaraus palmių aliejaus apvalusis stalas“ (RSPO, Roundtable on Sustainable Palm Oil). Ši organizacija sudarinėja specifinius standartus, susijusius su palmių aliejaus pramonės vykdomu miškų kirtimu, teisėtumu, skaidrumu ir socialiniu poveikiu.
Norint, kad palmių aliejaus gamyba būtų pripažinta tvaria, būtina atitikti visus šios institucijos standartus. Tokios įmonės, kaip „PepsiCo“, „Unilever“, „Nestle“ ir „General Mills“ įsipareigojo savo produktų gamyboje naudoti tik tvariai gaminamą palmių aliejų, sertifikuotą RSPO.
Kai kurios ne pelno organizacijos taip pat siekia vystyti tvaresnę palmių aliejaus pramonę tokiose valstybėse, kuriose nuo šios pramonės šakos priklauso milijonų žmonių pragyvenimas. Pavyzdžiui, Malaizijoje vykdoma iniciatyva, pavadinta „Wild Asia“. Jos tikslas - į dideles grupes suorganizuoti šimtus smulkesniųjų ūkininkų, kad jie galėtų sertifikuoti savo laukus ir gamybą pagal Malaizijos tvaraus palmių aliejaus ir RSPO standartus.
Toks organizavimasis yra naudingas ir aplinkai, ir ūkininkams. Taigi, palmių aliejus artimiausiais dešimtmečiais tikrai niekur nedings. Todėl panašu, kad geriausias būdas apsaugoti gamtą nuo šios pramonės šakos įtakos - ne palmių aliejaus boikotas, o organizacijų, kurios didina palmių aliejaus gamybos tvarumą, palaikymas.
| Rodiklis | 2018-2019 m. | Prognozuojama 2050 m. |
|---|---|---|
| Palmių aliejaus gamyba | 71 mln. tonų | 240 mln. tonų |
| Sojų aliejaus gamyba | 57 mln. tonų | Nėra duomenų |