Šių dienų pasaulyje vis dažniau ir dažniau kalbame apie sveiką maistą, teisingą ir subalansuotą mitybą, tačiau žmonių, kurie kenčia nuo virškinimo sutrikimų nemažėja. Kodėl? Gal dėl to, jog paprasčiausiai nemokame derinti maisto ir kartais nejaučiame saiko jausmo…

Viduriavimas: bendra informacija

Viduriavimas - viena dažniausių vaikų sveikatos problemų, galinti gerokai išvarginti ne tik mažylį, bet ir visą šeimą. Viduriuojantis vaikas jaučia diskomfortą, dažnai praranda apetitą, tampa irzlus ar vangus. Viduriavimas apibrėžiamas kaip pasikeitęs tuštinimasis: padažnėjęs (paprastai 3 ar daugiau kartų per parą vyresniems vaikams) ir/arba pakitusios konsistencijos (skystos, vandeningos) išmatos.

Svarbu kūdikiams: Naujagimiai ir ypač krūtimi maitinami kūdikiai gali tuštintis labai įvairiai - nuo kelių kartų per dieną (net po kiekvieno maitinimo) iki karto per kelias dienas.

Pagrindinės viduriavimo priežastys

• Infekcinės priežastys (Gastroenteritas): Tai pati dažniausia ūmaus vaikų viduriavimo priežastis, dar vadinama „žarnyno gripu“.
  • Virusai: Dažniausi kaltininkai. Anksčiau dominavo rotavirusas, tačiau po visuotinės vakcinacijos įvedimo Lietuvoje sunkių rotaviruso sukeltų viduriavimų smarkiai sumažėjo. Dabar labai dažnai protrūkius (ypač darželiuose) sukelia norovirusas, taip pat dažni adenovirusai ir kiti virusai.
  • Bakterijos: Salmonelės (Salmonella), kampilobakterijos (Campylobacter), žarninės lazdelės (E. coli), šigelės (Shigella), jersinijos (Yersinia) ir kt. Dažniausiai užsikrečiama per netinkamai paruoštą maistą ar užterštą vandenį.

Dauguma virusų ir bakterijų, sukeliančių viduriavimą, plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t. y.

Pats viduriavimas paprastai nėra pavojingas, tačiau jo sukeltas skysčių ir elektrolitų netekimas (dehidratacija) gali būti labai grėsmingas, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams.

Simptomai, rodantys dehidrataciją

• Vangumas, mieguistumas: Vaikas neįprastai ramus, vangiai reaguoja į aplinką, sunkiai pažadinamas.

Mitybos įtaka viduriavimui

Neretai sergantieji pasirenka tylėjimo, kentėjimo poziciją, ima jausti gėdą. Europoje uždegiminėmis žarnyno ligomis serga per pusę milijono žmonių. Šimtai jaunų (15-35 m.), darbingo amžiaus žmonių staiga užklumpami prasidėjusių skausmų, itin dažno viduriavimo, kraujavimo iš virškinamojo trakto. Maždaug penktadalis pacientų ligos diagnozę sužino praėjus 5 metams nuo negalavimų pradžios.

Netinkama mityba: Alergija pašarui. Per greitas šuns maisto pakeitimas.

Dažniausiai vaikų viduriavimo priežastys būna infekcinės. Vaikų diarėja, arba viduriavimas, yra padažnėjęs tuštinimasis didesniu išmatų kiekiu (250 g ir daugiau per parą). Išmatos gali būti vandeningos, kartais gleivėtos, žalios, su krauju ar pūliais, pakitusio - dvokiančio kvapo.

Maisto derinimas

Nuo ko viskas prasidėjo? 4-ajame dešimtmetyje JAV gydytojas Williamas Howardas Hay pateikė idėją, jog virškinimui ir bendrai sveikatos būklei naudinga tinkamai derinti maistą. Šis gydytojas pats išbandė savo idėją ir greitai pastebėjo, kaip jo paties sukurti maisto derinimo principai labai pagerino jo sveikatą. Matydamas ir jausdamas ant savęs tokius teigiamus maisto derinimo rezultatus gydytojas atsisakė chirurgo karjeros ir dar labiau pradėjo gilintis į maisto derinimą.

Taip 1904 metais atsirado Hay dieta - maisto derinimas pagal gydytoją Hay. Hay dietos esmė - vengti valgyti vienu metu baltymus ir krakmolą. Laikydamasis šios dietos gydytojas per tris mėnesius neteko net 22.7 kilogramų svorio ir pagerino savo sveikatą.

Kuomet kalbame apie maisto derinimą, reikėtų atsiminti vieną pagrindinę taisyklę - gaminant maistą reikėtų nemaišyti baltymų ir krakmolo, pavyzdžiui, atsakyti valgyti kartu mėsą ir bulvės. Šią taisyklę yra itin sunku įsisavinti mums, lietuviams, kurių nacionalinis patiekalas - cepelinas yra gaminamas nesilaikant šios taisyklės, o ir mėsos kepsnys neįsivaizduojamas be bulvės. Bulves puikiai būtų galima pakeisti kitais produktais. Pavyzdžiui, mėsa ar žuvis puikiai gali būti valgoma kartu su daržovių salotomis.

Aštrius daržovių patiekalus skanaukite su ryžiais, o jei norisi makaronų, į juos geriau dėkite ne kiaulienos faršą, o pomidorų padažą. Baltyminius produktus valgykite atskirai. Dažnas iš mūsų taisyklę nevalgyti kartu baltyminio ir krakmolingo maisto pažeidžiame ir prie pusryčių stalo, kuomet ant riekelės duonos dedame gabalėlį kvapnios dešros. Alternatyva įprastam lietuviškam sumuštiniui su dešra galėtų būti sumuštinis su avokadu arba įvairios košės, kurios puikiai tinka pusryčiams.

Keliautojų diarėja

Vienas dažniausiai pasitaikančių susirgimų besisvečiuojant užsienio šalyse yra apsinuodijimas maistu. Keliautojų diarėja - tai negalavimas, su kuriuo susiduria beveik pusę Europos keliautojų, praleidžiančių dvi ar daugiau savaičių besivystančiose pasaulio šalyse. Kelionė ir maisto pasikeitimas gali pakenkti virškinamajai sistemai ir sukelti nemalonius pojūčius. Keliautojų diarėja yra vienas dažniausiai pasitaikančių negalavimų keliaujant.

Keliautojai, norėdami patirti naujų pojūčių, egzotiškose šalyse nori išbandyti įvairius vietinius patiekalus ir gėrimus, nepaisydami rizikos susirgti. O susirgti keliautojų diarėja rizikuoja visi, kurie valgo žalią arba tinkamai termiškai neapdorotą mėsą, paukštieną, jūros gėrybes arba nepakankamai nuplautus ar nuluptus žalius vaisius ir daržoves, geria vandenį iš čiaupo, nepasterizuotą pieną ar valgo tokio pieno produktus.

Lietuva, viena iš nedaugelio šalių, kurioje daugelis žmonių gali gerti vandenį tiesiai iš čiaupo, todėl dažnai keliautojai net nesusimąsto, kad vandens iš čiaupo daugelyje šalių gerti nerekomenduojama, nes jis gali būti ligų šaltinis. Nesaugus ar neįprastas maistas, higienos stoka gali sutrikdyti virškinamojo trakto veiklą.

Žmogaus organizme yra apie 500 žarnyno bakterijų rūšių, kurios jau yra identifikuotos ir žinomos. Šie mikroorganizmai, sąveikaudami tarpusavyje ir su žmogaus organizmu, sudaro mikrobiotą. Žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esančių bakterijų kiekis ir rūšys yra skirtingos kiekvienam žmogui, tai tarsi individualus „mikrobinis organas“, toks kaip širdis ar plaučiai. Didžioji dauguma žarnyno bakterijų yra naudingos ir jų yra kur kas daugiau nei žalingų. Dėl pasikeitusio maisto, jo kiekio arba infekcijos, kuri į organizmą patenka kartu su užkrėstu maistu ar vandeniu, prasideda ūminiai pilvo skausmai, ima pykinti, pradedama viduriuoti, kartais karščiuoti.

Dažniausia infekcinė keliautojų diarėjos priežastis yra patogeninės žarnyno lazdelių (E. coli) padermės, rečiau kitos bakterijos ar virusai ir pirmuonys. Patekę į virškinamąjį traktą, jie dauginasi, įveikia organizmo apsaugos mechanizmus, ir tuomet pasireiškia pirmieji ligos simptomai. Keliautojų viduriavimas dažniausiai pasireiškia 3-ą bei 7-10 kelionės dienomis. Keliautojų diarėja susirgęs žmogus per dieną tuštinasi daugiau nei 3 kartus. Maždaug 15 proc. sergančiųjų vemia, o apie 10 proc. ligonių viduriavimas pasireiškia kartu su karščiavimu arba tuštinimusi su kraujo priemaišomis. Viduriavimas vidutiniškai trunka tris ar keturias dienas, kai kuriais atvejais - ilgiau nei savaitę.

Liga dažniau kamuoja jaunesnio amžiaus žmones. Negalavimų skaičiaus skirtumo tarp moterų ir vyrų nepastebėta. Viduriavimas itin pavojingas žmonėms, sergantiems imuninę sistemą slopinančiomis ligomis (pavyzdžiui, vėžiu), vartojantiems steroidų arba gaunančių chemoterapiją, taip pat sergantiesiems diabetu ir virškinamojo trakto ligomis (dirgliosios žarnos sindromu, kolitu).

Kaip išvengti keliautojų diarėjos?

Norint išvengti dažniausio kelionių negalavimo - viduriavimo, svarbu laikytis higienos ir maisto pasirinkimo rekomendacijų kelionės metu: nuolat plauti rankas, gerti tik patikimą vandenį ir valgyti termiškai apdorotą maistą. Jei keliaujate po šiltus kraštus, tai, ruošdami maistą, griežtai laikykitės taisyklės „išvirk, iškepk, nulupk“. Jei to padaryti negalite, maisto produkto nevalgykite.

Patartina kelionei ruoštis iš anksto, įsigyti ir neužmiršti pasiimti į kelionę sausų druskų koncentratų, reikalingų geriamiems druskiniams tirpalams paruošti, viduriavimą slopinančių vaistų ir probiotikų, praversiančių tuo atveju, jeigu keliautojų diarėjos išvengti kelionės metu nepavyktų.

Ką daryti, kai kamuoja virškinimo sutrikimai?

Maisto derinimas yra puikus būdas išvengti gastroezofaginio refliukso (GERL) ir jo keliamų nemalonių simptomų - deginimo už krūtinkaulio, skausmo ar diskomforto duobutėje, raugėjimo, kartėlio burnoje pavalgius. GERL gydymas pradedamas nuo valgymo įpročių keitimo ir tik nesulaukus pagerėjimo skiriama vaistai nuo rūgštingumo, pavyzdžiui, „Raniberl“.

Jei Jus kamuoja tokie simptomai kaip pilvo pūtimas, pilvo skausmas ar dujų kaupimasis žarnyne, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, tuomet vertėtų sunerimti, - tai suerzinto žarnyno sindromo požymiai. Norint jų išvengti reikėtų atsiminti, jog jautriausiai žarnynas reaguoja į pieną, sūrį, žemės riešutus, grybus, saldumynus, alkoholį ir kvietinių miltų produktus - makaronus, duoną, pyragus, picą. Jei nemalonių simptomų nepavyko išvengti, tuomet vaistai nuo pilvo pūtimo ar vaistai nuo skrandžio skausmo, pavyzdžiui, „Espumisan“, - tai pirmoji greita pagalba, kuri padės sumažinti tuos nemalonius simptomus.

Tiesa, kartais žarnyno būklė gerokai pagerėja atsisakius jį erzinančių produktų ir pakeitus juos žarnynui sveiku maistu, pavyzdžiui, maisto produktais, kuriuose gausu ląstelienos. Vaisių ir daržovių ląsteliena itin naudinga suerzintam žarnynui. Natūralus jogurtas taip pat gali būti labai naudingas žarnynui, nes į jo sudėtį įeinančios bakterijos pagerina virškinimą.

Gydymas ir prevencija

Svarbiausia - neleisti vaikui netekti per daug skysčių, atidžiai stebėti jo būklę ir žinoti, kada kreiptis pagalbos į gydytoją.

Skysčiai - svarbiausia!

• ORS (Geriamieji rehidracijos tirpalai): Tai specialūs milteliai (parduodami vaistinėse), kuriuos reikia ištirpinti vandenyje. Juose yra optimalus kiekis druskų (elektrolitų) ir gliukozės, padedančių organizmui efektyviai pasisavinti vandenį. Tai pats geriausias skystis viduriuojančiam vaikui. Turėkite jų namų vaistinėlėje.

Girdykite po truputį (šaukšteliu ar iš buteliuko/puodelio), bet labai dažnai (kas kelias minutes), ypač po kiekvieno viduriavimo ar vėmimo epizodo.

Maitinimas

• Tęskite įprastą maitinimą pienu: Jei kūdikis žindomas, žindykite kuo dažniau - motinos pienas puikiai tinka. Jei maitinamas mišiniu, tęskite maitinimą įprastu mišiniu, nekeiskite jo į „specialų“ be gydytojo rekomendacijos.
• Netinkami skysčiai: Venkite saldžių gėrimų (sulčių, vaisvandenių, kompotų), nes cukrus gali sustiprinti viduriavimą.
• Anksčiau buvo rekomenduojama „bado dieta“ ar BRAT (bananai, ryžiai, obuolių tyrelė, skrebučiai) dieta, tačiau dabar jos laikytis nerekomenduojama.
• Tęskite maitinimą pagal apetitą: Kai tik vaikas nori valgyti, siūlykite jam įprasto maisto, tik galbūt lengviau virškinamo.

Kitos priemonės

• Probiotikai: Kai kurios probiotikų padermės (pvz., Lactobacillus GG, Saccharomyces boulardii) gali šiek tiek sutrumpinti kai kurių (ypač virusinės kilmės) viduriavimų trukmę.
• Absorbentai (pvz., diosmektitas): Kartais skiriami toksinams ir virusams surišti žarnyne, bet jų nauda ne visada aiški.

Diagnostika

Dažniausiai ūmaus virusinio viduriavimo diagnozė nustatoma pagal simptomus ir apžiūrą. Gydytojas įvertins dehidratacijos laipsnį.

Prevencija

• Rankų higiena: Pati svarbiausia priemonė! Kruopštus rankų plovimas su muilu ir vandeniu (bent 20 sek.) prieš valgį, pasinaudojus tualetu, pakeitus sauskelnes, grįžus iš lauko.
• Švara namuose: Valykite dažnai liečiamus paviršius, ypač jei kas nors šeimoje serga.
• Skiepai nuo Rotaviruso: Lietuvoje kūdikiai nemokamai skiepijami geriamąja vakcina nuo rotaviruso pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (paprastai 2 ir 4 mėnesių amžiaus, kartais reikalinga trečia dozė).

---