pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Pailgas Duonos Kepinys: Receptai ir Patarimai

Kai lietuvio paklausiame kokią duoną rinktis, dažnas atsakymas - ruginę, bemielę, tamsią ir geriausia viso grūdo, na pastaruoju metu dar atsiranda be cukraus, be glitimo. Ar tikrai šie kriterijai yra pagrindiniai ir svarbiausi renkantis duoną?

Rinkitės duoną ne pagal tai ar skanu-neskanu, mėgstamas gamintojas ar tiesiog gražiai atrodo. Žinokite kriterijus, kuriais remiantis galite nusipirkti ne tik skanią, kokybišką, bet ir sveikatai palankią duoną.

Kas yra duona, batonas, grikių ir kitų grūdų duona?

Pagal galiojančius teisės aktus duona - tai kepinys iš ruginių, kvietinių, kvietruginių miltų arba jų mišinių ir (arba) kitų grūdų produktų tešlos, kuri maišoma, formuojama ir (arba) kildinama mielėmis ir (ar) pieno rūgšties bakterijomis.

Batonas apibrėžiamas kaip pailgas ovalus pyrago kepinys, kuriame pagal receptūrą kvietiniai miltai sudaro ne mažiau kaip 50 proc. viso grūdų produktų kiekio.

Jei matome avižų, grikių, ryžių, kukurūzų ir pan. duonos gaminių, tai kepinys, kuriame grūdų produktai, nurodyti pavadinime, sudaro ne mažiau kaip 20 proc. viso grūdų produktų kiekio, visa kita gali būti kvietiniai aukščiausios rūšies miltai.

Pagrindiniai sveikatai palankios duonos kriterijai

Lietuvoje galioja maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ įsakymas, pagal kurį pažymėtuose šiuo ženklu produktuose turi būti mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose - daugiau maistinių skaidulų.

Taigi, jei matote duoną, paženklintą simboliu „Rakto skylutė“, žinokite, kad tai jau sveikatai palankesnis pasirinkimas.

„Visada geriausia rinktis duoną, kurios sudedamųjų dalių sąrašas trumpiausias, kuo mažiau cukraus, druskos, kuo daugiau skaidulinių medžiagų ir geriausia, jei tai ekologiška duona - tai palanku ne tik gamtai, bet ir žmogui“, - pataria maisto technologė Raminta Bogušienė.

„Duonoje turėtų būti ne daugiau nei 5 g cukraus 100 g produkto. Cukraus kiekis duonoje labai svarbus, nes kuo jo daugiau, tuo blogesnis poveikis žarnyno mikroorganizmams.

Labai svarbus ir skaidulų kiekis duonoje - jų turėtų būti ne mažiau nei 6 g/100 g produkto. Skaidulos labai svarbios virškinimo procesui, aktyvina virškinamojo trakto veiklą, didina sotumo jausmą, palaiko gliukozės koncentraciją kraujyje, mažina cholesterolio koncentraciją.

Druskos - iki 1 g/100 g. Vengti konservantų, emulsiklių ir kitų maisto priedų“, - pataria Biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė.

Miltai - visagrūdžiai, ruginiai?

Vienas pagrindinių kriterijų renkantis duoną yra miltai.

Jeigu teikiame pirmenybę ruginei duonai, rugių grūdų produktai turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. viso grūdų produktų kiekio.

Jei teikiame pirmenybę visagrūdei duonai, visagrūdžių dalių produktai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. viso grūdų produktų kiekio.

Pasak S.Čapkauskienės, dažnai ant pakuotės matomas žodis „viso grūdo“ arba „100 % kviečiai“ ar kiti pavadinimai nebūtinai reiškia, kad tai visagrūdžių miltų produktas.

Produkto spalva, nors ir sakoma, kad geresnė yra tamsi duona, šiuo atveju neturi būti dar vienas duonos pasirinkimą lemiantis faktorius, nes spalvai suaktyvinti gali būti naudojamas, pavyzdžiui, razinų sulčių koncentratas ar salyklas.

„Mieliniams gaminiams, taip pat ir duonai, naudojami kvietiniai miltai, turintys daugiau glitimo, raide arčiau abėcėlės pradžios pažymėti miltai (C, D) - dėl jų duona yra porėta, minkšta. Jei naudojami ne visagrūdžiai miltai, o baltesni - juose mažiau skaidulinių medžiagų ir mineralinių medžiagų, miltai žymimi mažesniu skaičiumi (405, 550), o kuo didesnis skaičius, tuo daugiau vertingų skaidulinių ir mineralinių medžiagų (812, 1050, 1600, 1700).

Teikite pirmenybę visagrūdei ruginei duonai, rečiau pirkite kvietinę, bet jei renkatės ją - ieškokite taip pat visagrūdės ir geriausia, jei tai bus ekologiška duona“, - pataria maisto technologė R.Bogušienė.

Biomedicinos mokslų daktarė S.Čapkauskienė pabrėžia, kad visagrūdėje duonoje daugiau skaidulinių medžiagų, vitaminų, įvairių mikroelementų. Ruginė duona gali būti rūgšti žmonėms, kenčiantiems dėl skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ūmios stadijos opų, padidėjusio rūgštingumo ar skrandžio ligų. Tad šiomis ligomis sergantiesiems reikėtų vengti ruginės duonos.

Ar tikrai rinktis tik be mielių?

Raugas - skystas ar tirštas pusgaminis, kuriame iš ankstesnės gamybos raugo arba pradinio raugo patekę mikroorganizmai (pvz., pieno rūgšties bakterijos, mielės) yra aktyvūs arba gali būti suaktyvinti.

Dalis raugo naudojama maišiniui arba tešlai ruošti, o likęs raugas, kad nenutrūktų rūgimas, atnaujinamas pridedant maitinamojo plakinio (maišinio).

Tešlos kildinimas - vienas pagrindinių duonos kepimo procesų, galimas su pridėtinėmis mielėmis arba su raugu. Mielės reikalingos, kad anaerobinės fermentacijos metu gamintų CO2 ir kildytų tešlą.

Fermentacija labai svarbi ne tik duonos tešlai išpurenti, kai mielės išskiria CO2, nuo to, kaip vyksta rūgimo procesai, priklauso duonos tekstūra, forma, tūris, skonis ir aromatas.

Taigi, norint išpurenti duonos tešlą reikia tešlos užmaišymui naudoti natūralų raugą arba įprastas kepimo mieles.

Ilgos ir lėtos fermentacijos metu mielės kartu išskiria ir šalutinius produktus - sukuria skonių ir aromatų kompleksą.

Pasak S.Čapkauskienės, natūralus raugas teigiamai veikia žarnyno mikrobiotą (žarnyno mikroorganizmus), pagerina tešlos savybes, pailgina duonos senėjimo procesą, padidina duonos maistinę vertę, suteikia sotumo jausmą. Tad duona su natūraliu raugu - labai vertinga.

„Mielės nėra didysis blogis! Mielės yra visur mūsų aplinkoje ir net natūraliai grūduose bei miltuose. Kepant duoną mielės praranda aktyvumą, tačiau iki tol spėja atlikti tešlos kildinimo funkciją.

Žinoma, duona, kepta su natūraliu raugu, reikalauja daugiau laiko ir pastangų nei mielinė, todėl tai bet kokiu atveju natūralesnis procesas, tačiau ir natūraliai kildinant tešlą yra mielių, pieno rūgšties bakterijų.

Svarbiausias duonos su raugu privalumas yra tai, kad mielės duonoje esančius sudėtinius angliavandenius suskaldo iki paprastųjų ir greitai įsisavinamų, todėl duona tampa mažiau soti, daugiau jos suvalgoma ir greičiau išalkstame.

Žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, mielės gali būti net naudingos, nes palengvina virškinimą.

Kepiniams mielės suteikia purumo - mielinė duona, kol šviežia, būna minkšta ir puri, tačiau greičiau genda, ją geriausia suvartoti tą pačią dieną.

Tiesa, kai kuriems žmonėms mieliniai kepiniai gali sukelti pilvo pūtimą, padidinti rūgštingumą“, - akcentuoja maisto technologė R.Bogušienė.

Be glitimo - ar tikrai sveikiau?

Vienos iš rinkoje esančių duonos be glitimo sudedamųjų dalių pavyzdžių: vanduo, bulvių krakmolas, kukurūzų krakmolas, raugas 14% (ryžių miltai, vanduo), linų sėmenų miltai 6%, obuolių skaidulos, kukurūzų miltai, cukrinių runkelių sirupas, bruknių uogienė ir sirupas 3,5%, saulėgrąžų aliejus, bolivinių balandų miltai, sorgų miltai, cukrus, tirštiklis: hidroksipropilmetilceliuliozė; mielės, druska, kaštainių miltai, karamelizuotas cukrus.

Druskos yra 2,5 g / 100 g, nors rekomendacija sveikatai palankesnei duonai iki 1 g/100 g.

Valgant duoną nemalonūs pojūčiai dažnai atsiranda ne dėl glitimo, mielių, o dėl rafinuotų, neekologiškų, o dėl sintetinių cheminių medžiagų.

Pasak mokslų daktarės, produktas, kuris yra „be glitimo“, nereiškia, kad jis yra „nekaltas“, nes tokiame produkte gali būti papildomų maisto priedų: pridėtinio cukraus, ksantano dervos, ryžių krakmolo, ryžių miltų ir rudųjų ryžių sirupo, kukurūzų ir sojų, tapijokų krakmolo.

Glitimas - mada, už kurią mokami dideli pinigai. Grūdų augintojams mokama daugiau, produktai brangesni, bet tokius produktus be glitimo turi rinktis tik nedidelis žmonių kiekis ir gydytojui rekomendavus, nes technologiškai glitimą galima pašalinti, tačiau produktas jau tampa labiau perdirbtas.

Jei visgi manote, kad glitimo produktai jums sukelia negalavimus, tai rinkitės tuos produktus, kuriuose nėra glitimo: grikius, ryžius, kukurūzus, burnočius, bolivines balandas ir pan.

Maisto pramonės triukai, kai žemės ūkiui mokama už glitimo kiekį, esantį grūduose, skatino nuolatinį jo didinimą.

Pavyzdžiui, auginant kviečius vyko tam tikra jų modifikacija, kuri privedė prie to, kad šiandien turime tarsi modifikuotus kviečius, užaugintus su sintetinėmis cheminėmis medžiagomis. Dėl tokių priežasčių kuriamas “blogietis“ glitimas, ir dėmesys nukreipiamas nuo esminių problemų - cheminių medžiagų grūduose ir miltinių gaminių perteklinio vartojimo.

„Tikėtina, kad didžiąją dalį rafinuotų ir sveikatai nepalankių produktų, kurie yra ne visagrūdžiai, nevisaverčiai, iš modifikuotų grūdų ir užauginti su sintetinėmis medžiagomis, žmonės valgo per daug, dėl to atsiranda tam tikra spekuliacija, neva be glitimo yra sveikiau. Glitimas yra baltymas, ir sveikiems žmonėms produktai, kuriuose natūraliai yra glitimo, yra sveikatai palankūs!

Tyrimai rodo, kad glitimui jautrūs, alergiški yra tik 2-3 proc.

Duona yra labiausiai paplitęs miltinis produktas visame pasaulyje. Šiais laikais neįsivaizduojame savo gyvenimo be kvepiančios šviežios duonos. Prisiminkime bent tai, kaip vaikystėje iš parduotuvės grįždavome namo su dideliu ir šiltu kepalėliu. . Tačiau kaip kepalas atsirasdavo mūsų virtuvėje?

Iš pradžių buvo tik balta ir ruginė duona kaip tradicinė kepinių rūšis. Batonas ant mūsų valstybės stalų atsirado prancūzų dėka. . Iki revoliucijos mūsų duonelė taip pat būdavo įdaryta įvairiais vijokliais. . Dabar iš duonos kepalo galime gaminti daugybę įvairių patiekalų.

Ruginės duonos receptas

Būtent nuo tokios ruginės duonos pradėjau savo jau ilgametę draugystę su raugu. Tai drėgna, sėklomis turtinga duona. Duonos tešlai naudoju ruginį raugą tiesiai iš šaldytuvo.

Jį maitinu kartą per pusantros savaitės ir tik retai suaktyvinu prieš duonos gamybą. Kai tik pradėjau kepti ruginę duoną, net kalbos nebuvo apie tai, kad reikėtų pasiplanuoti raugo maitinimą prieš tešlos gamybą - svarbu būdavo raugui duoti maisto kartą per dvi savaites, kad „nenumirtų“.

Procesas paprastesnis ir būti negali: vakare užmaišau tešlą ir iškart perdedu į kepimo formas, kuriose kepsiu. Jas uždengiu ir palieku kambario temperatūroje 8 - 10 valandų. Ryte įkaitinu orkaitę, duoną pabarstau sėklomis ir kepu valandą laiko.

Leidžiu atvėsti prieš pjaunat. Ir viskas, jokios autolizės, jokių lankstymų ir kitų etapų etapėlių.

Tešlos kiekį esu atsitaikiusi savo silikoninėms kepimo formoms, kurių nereikia tepti riebalais. Iš recepte nurodyto kiekio kepu du pailgus kepaliukus, vieno svoris gaunasi apie 810 - 815 gramų.

Kepimo formos išmatavimai: plotis 10 cm, ilgis 23,5 cm, aukštis 6,5 cm. Kokioje formoje kepsite nėra tiek ir reikšminga, bet pagal jos dydį gali reikėti pasikoreguoti kepimo laiką.

Iškepusią duoną patepu plonu alyvuogių aliejaus sluoksniu ir dar kurį laiką palieku kepimo formoje, o atvėsusią įsuku į foliją, kurioje laikau visą laiką. Duona gerai išsilaiko savaitę ar pusantros.

Kartais kepimo metu duona kiek sutrūkinėja, esu ištraukusi kepaliukus per daug apskrudusiu viršumi, kai neužstačiau laikmačio, bet skonis dėl to nenukenčia, taigi, šia duona galima pasitikėti. Prie jos dera ir sumuštinio tradiciniai pagardai, o man patinka valgyti su medumi, kaip patį tikriausią desertą.

Ingredientai:

Duonos tešlai:

  • 500 g viso grūdo ruginių miltų
  • 135 g stambių avižinių dribsnių
  • 45 g cukraus
  • 8 g druskos
  • 50 g kviečių sėlenų
  • 18 g linų sėmenų
  • 18 g kmynų
  • 85 g saulėgrąžų
  • 50 g moliūgų sėklų
  • 170 g ruginio raugo
  • 720 g vandens

Pabarstymui ir patepimui:

  • 2 arb. š. sėklų ar kmynų
  • 2 valg. š. alyvuogių aliejaus

Gamybos eiga:

Tešlos paruošimas:

  1. Dubenyje sumaišykite raugą su vandeniu.
  2. Dėkite visus sausus ingredientus ir šaukštu maišykite, kol tešla taps vientisa. Tešla bus labai tiršta.
  3. Tešlą dėkite į kepimo formas, šaukštu masę paspauskite ir išlyginkite paviršių.*Jei naudojate ne silikonines kepimo formas, į vidų įtieskite kepimo popierių ir ant jo paskirstykite tešlą.
  4. Kepimo formas uždenkite. Patogu uždėti maišelį, suformuojant tokią kepurę, kad maišelis neliestų tešlos paviršiaus. Jeigu kepimo forma gilesnė, galima uždengti maistine plėvele.
  5. Palikite kambario temperatūroje 8 - 10 val.

Kepimas:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros (kepimo režimas viršus - apačia).
  2. Duonos kepaliukus galite pabarstyti mėgstamomis sėklomis ar kmynais.
  3. Kepkite 1 valandą.
  4. Iškepusią duoną plonai patepkite alyvuogių aliejumi.

Dar vienas mano namuose mėgstamas variantas, geriausiai savo skonius atskleidžiantis būtent su rugine duona, yra su visų žinoma pikantiška mišraine. Tarkuotų sūrio ir virtų kiaušinių, smulkinto česnako (jei norisi), graikiško jogurto ir majonezo masę tepkite ant duonos riekelių (svarbu, kad nebūtų storai atpjautos) ir kepkite orkaitėje 7 - 10 min. (apie 190 laipsnių). Visa esmė, kad šiek tiek išsilydytų sūris, ilgai kepti nereikia, nes duona sukietės.

Duona be Miltų

Ne, ši duona tikrai nesipjaustys tobulomis riekelėmis, kaip mums įprasta juoda duona. Ji trapesnė, šlapesnė ir minkštesnė.

Tačiau palikus duoną ant darbastalio kelias dienas, ji padžiūsta, tampa mažiau biri. Be to, supjausčius riekelėmis, šias galima iškepti (išdžiovinti?) orkaitėje, ir gausite sveikuoliškus traškučius!

Jei duona pernelyg subyrės pjaustant, taip pat nenusiminkite: sužerkite šiuos trupinius (kurie yra ne kas kita, kaip sveikuoliškų sėklų rinkinys), pašlakstykite juos šlakeliu aliejaus su jame sumaišytu sutrintu česnaku ir pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 120 °C maždaug 45 minutėms.

Kepant kaskart maišykite, kad sėklos nesudegtų. Ką gausite? Ogi traškius pabarstus kasdienėms salotoms!

Išmirkusios sėklos ir ypač riešutai - lengviau virškinami, be to, jie tampa saldesni. Jau nekalbant apie tai, kad kiekvienas šios sveikuoliškos duonos ingredientas pats savaime yra perpildytas vitaminais, mineralais ir sveikais riebalais.

Tad jei esate pasiruošę, namuose turite pakankamai migdolų riešutų, saulėgrąžų, bolivinių balandų (kynvos) ir neskrudintų grikių, griebkitės darbo nedelsdami.

Ingredientai:

  • Migdolai
  • Grikiai
  • Chia sėklos
  • Psylium husks
  • Sezamas
  • Saulėgrąžos
  • Druska
  • Kokosų aliejus
  • Kynva

Gamybos eiga:

  1. Į dubenį suberkite migdolus, grikius, chia, psylium husks, sezamus, saulėgrąžas, druską, kokosų aliejų ir vandenį ir viską sumaišykite. Palikite išbrinkti mažiausiai 6 valandas (geriausia - pernakt)
  2. Kol mišinys brinksta, išvirkite kynvas. Suberkite kruopas į puodą, užpilkite vandeniu, užvirkite, tada sumažinkite ugnį ir virkite uždengę apie 15 min., kol kruopos visiškai sugers vandenį. Palikite visiškai atvėsti.
  3. Įkaitinkite orkaitę iki 160 °C. Sudėkite virtas kynvas į išbrinkusį mišinį ir gerai išmaišykite, suskaldydami visus susidariusius gumulėlius. Visą šią masę sudėkite į pailgą (11x21cm) kepimo indą, šiek tiek pateptą riebalais ir išklotą pergamentiniu popieriumi, gerai paspauskite tešlą, kad visos ertmės visiškai užsipildytų. Ant viršaus užberkite saulėgrąžų ir švelniai įspauskite jas į tešlos paviršių. Kepkite 1 val. 30 min.
  4. Atsargiai išimkite duoną iš kepimo formos, nuimkite kepimo popierių ir atsargiai perkelkite kepaliuką ant grotelių (tik labai atsargiai, nes duona bus labai trapi!), padėtų virš kepimo skardos (kad į ją, jei ką, nubyrėtų atskilusios saulėgrąžos). Sugrąžinkite į orkaitę ir toliau kepkite tokioje pat temperatūroje dar 1 valandą ir 15 minučių, arba kol visas kepaliukas gražiai paruduos.
  5. Palikite visiškai atvėsti prieš pjaustydami.

Focaccia duonos receptas

Ingredientai:

  • Miltai
  • Druska
  • Mielės
  • Rozmarinai
  • Vanduo
  • Alyvuogių aliejus
  • Sezamo sėklos

Gamybos eiga:

  1. Miltus gerai sumaišykite su druska, mielėmis ir smulkintais rozmarinais. Po truputį pildami vandenį gerai suminkykite tešlą.
  2. Ant lygaus paviršiaus paberkite miltų ir iškočiokite tešlą pagal būsimą kepimo plotą - iki 1-2 cm storio. Palikite tešlą pusvalandžiui kilti.
  3. Tuo tarpu įkaitinkite orkaitę iki didžiausios temperatūros (maniškė traukia iki 275 laipsnių karščio).
  4. Aptepkite tešlos paviršių aliejumi, apibarstykite sezamo sėklomis ir pašaukite į orkaitę. (Jeigu galite kepti ant kepimo akmens - būtų tobula).
  5. Kepkite apie 10-15 minučių, kol duona gražiai pagels ir apskrus.
  6. Valgykite šiltą arba šaltą.

Grikių duonos receptas

Ingredientai:

  • Grikiai
  • Chia sėklos
  • Aliejus
  • Kepimo milteliai
  • Druska
  • Kmynai
  • Vanduo

Gamybos eiga:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 160 laipsnių (su kaitinimu iš viršaus ir apačios + vėjelio funkcija).
  2. Grikius užpilkite šaltu vandeniu ir mirkykite bent 2 val., kad suminkštėtų.
  3. Chia sėklas užpilkite 250 ml vandens ir leiskite brinkti bent pusvalandį arba iki kol mirks grikių kruopos.
  4. Išmirkusius ir suminkštėjusius grikius perskalaukite po tekančiu vandeniu, gerai nusausinkite ir sudėkite į virtuvinį smulkintuvą. Kartu dėkite išbrinkusias chia sėklas, aliejų, kepimo miltelius, druską ir kmynus.
  5. Viską smulkinkite apie 3 min., kol masė taps beveik tolygi.
  6. Gautą masę supilkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą ir kepkite 1 val. ir 15 min., kol duona iškils, o išorė švelniai paruduos. Pabaigoje, jeigu norisi, galima duonos viršų švelniai patepti aliejumi ir įdėjus atgal į orkaitę palaukti kol dar šiek tiek apskrus.
  7. Duonai iškepus, leiskite jai 15 min. atvėsti kepimo formoje, po to išimkite iš formos ir palaukite kol visiškai atvės. Tada jau galite pjaustyti ir ragauti.

Kiti receptai

DAR DAUGIAU ĮVAIRIŲ RECEPTŲ RASITE ČIA