Tinkamas maitinimasis yra pagrindinė ilgaamžiškumo, sveikatos ir žvalumo sąlyga. Visais gyvenimo laikotarpiais mityba turėtų būti esminė sveikatingumo dalis, tačiau jaunesniems žmonėms, dėl įvairių priežasčių, rečiau reikia taip stipriai kreipti dėmesį į valgomą maistą. Vyresnio amžiaus žmonių maisto produktų pasirinkimas turėtų būti gerokai atsargesnis.

Senėjimo įtaka mitybai

Senėjimas - anatominių, fiziologinių bei psichologinių pokyčių kompleksas. Dėl su amžiumi susijusio organizmo pokyčių maistinių medžiagų poreikius apsprendžia daugelis veiksnių: galimybe prieiti, gaminti, valgyti (kramtyti, ryti) ir virškinti maistą bei asmeniniu maisto pasirinkimu. Sveikatos bei maitinimosi problemos priklauso nuo gyvensenos, įskaitant maitinimąsi bei fizinį aktyvumą.

Fiziologiniai pokyčiai

• Pagyvenusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių medžiagų apykaitos fiziologiniai ir biocheminiai procesai keičiasi. Tai turi įtakos įmitimui.
• Mažėja liesioji kūno masė ir didėja riebalų masė. Liesosios masės nykimą gali sustabdyti fiziniai pratimai.
• Mažėjant raumenų masei, mažėja energijos poreikiai.
• Kūno skysčiai yra susiję su kūno mase. Mažėjant liesiajai kūno masei, organizme mažėja bendras skysčių kiekis.
• Senstant kinta endokrininės organizmo funkcijos, kurios veikia įmitimą ir keičia skysčių apykaitą.
• Skysčių apykaitos pokyčiai atsiranda dėl to, kad pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms susilpnėja troškulio jausmas ar jie nejaučia troškulio, pablogėja skonio pojūtis, uoslė, regėjimas, nejaučiamas pasitenkinimas maistu.
• Iškritę dantys ir nesveikos dantenos kliudo kramtyti.
• Sumažėjus skrandžio sekrecijai, kinta virškinimas, maistinių medžiagų įsisavinimas, lėtėja skrandžio ištuštėjimo greitis, sumažėja fermentų sekrecija, sulėtėja susitraukimai plonojoje žarnoje.
• Sumažėjus inkstams, lėtėja jų funkcija, silpnėja gebėjimas pašalinti nereikalingus apykaitos produktus.
• Pablogėjusi funkcinė organų būklė ir motorinis aktyvumas. Pagyvenusių ir vyresnio amžiaus žmonių medžiagų apykaita yra sulėtėjusi, mažėja organai, keičiasi kūno sudėtis, žmogus pasunkėja apie 2-7kg, mažėja fizinis aktyvumas. Atsiranda klausos ir regos sutrikimų, gali būti fizinė ar psichologinė negalia, virškinimo problemų, ypač dažnas vidurių užkietėjimas. Visa tai turi įtakos maisto vartojimui ir gyvenimo kokybei.

Mitybos rekomendacijos

Pagyvenusiems žmonėms rekomenduojama:

• Padidintas baltymų kiekis (1-1,2 g/kg kūno svorio) ir sumažintas riebalų kiekis.
• Pagal poreikį koreguojama maisto konsistencija. Maisto konsistencija atitinka tiršto maisto reikalavimus.
• Energinė vertė 1500 - 1800 kcal. Energijos poreikis skaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į sveikatos būklę, gebėjimą sukramtyti maistą, įvairias ligas.
• Skysčiai 1,5-1,8 l.
• Natrio 1 g/1000 kcal, bet nedaugiau kaip 3 g kasdien.
• Kalcio - 1200 - 1500 mg.

Pagrindinės maisto grupės

Angliavandeniai (50%) - iš polisacharidų, nevartojant cukraus. Ši grupė organizmą aprūpina angliavandeniais, geležimi, B grupės vitaminais, mineralais ir nedideliu baltymų kiekiu. Saldumynai, konditerijos gaminiai, smulkaus malimo miltų duonos ir pyrago kepiniai, makaronai yra ribojami. Reikėtų daugiau vartoti rūpiai maltų miltų ir sėlenų duonos, avižinių ir grikių kruopų. Tinka įvairios pieniškos košės, pudingai ir apkepai iš kruopų ir varškės.

Skaidulinės medžiagos Ši grupė organizmą aprūpina skaidulinėmis medžiagomis (celiulioze), vitamino B grupės vitaminais ir mineralais, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. citrusiniai ar kiti vaisiai turintys vitamino C (askorbo rūgšties), kasdien (vitaminas C stiprina kraujagyslių sieneles, normalizuoja cholesterolio apykaitą, stiprina organizmo atsparumą įvairioms infekcijoms). Ši grupė aprūpina organizmą skaidulinėmis medžiagomis, reguliuoja išmatų formavimąsi ir yra B grupės vitaminų ir mineralų šaltinis.

Pieno produktai Pieno produktai padeda aprūpinti organizmą baltymais, vitaminais A, B, D PP, kalciu, fosforu, magniu (pagrindinis šaltinis), angliavandeniais ir riebalais. Pieno produktai gali būti papildyti vitaminais A ir D.

Mėsa ir žuvis raudona mėsa, vištiena, kalakutiena, žuvis, kiaušiniai. Mėsa vartojama liesa, virta, troškinta. Išvirta vištiena, triušiena, kalakutiena apkepinama aliejuje. Vengti rūkytų, sūdytų, marinuotų, riebių produktų. Žuvis vartojama liesa, virta, troškinta, virta ai apkepta aliejuje. mėsą gali atstoti džiovintos pupelės, žemės riešutai. Mėsos ir žuvies grupė organizmą aprūpina baltymais, riebalais, geležimi, B grupės vitaminais.

Riebalai Riebalai (<30%) - sočiosios riebalų rūgštys turi sudaryti 10 % viso riebalų kiekio, augaliniai riebalai 10 % . Mažinti gyvūninius riebalus, daugiau vartoti augalinių (aliejus). Cholesterolio skiriama mažiau kaip 100 mg/1000 kcal, bet ne daugiau kaip 300 mg kasdien. Augalinių riebalų dedama į salotas, sriubas. Vartotini ir sviestas, grietinėlė, grietinė.

Pastaba. Nedaug riebalų, aliejaus ir saldumynų galima vartoti patiekalų skoniui pagerinti. Leistina vartoti visų maisto grupių produktus - pieną, mėsą ir jos pakaitus, vaisius, daržoves ir grūdinius, didinti kalorijas iš saldumynų ir riebalų.

Specifiniai poreikiai

• Esant problemai - susilpnėję skonio ir uoslės pokyčiai, kvapnus maistas ir gėrimai mėgstami labiau nei švelnaus skonio maistas. Su amžiumi didėja temperatūros pojūtis.
• Su amžiumi mažėja kalorijų poreikis, nes sumažėja fizinis aktyvumas.
• Pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms yra dantų ir dantenų problemų. Dėl to jiems yra sutrikęs kramtymas.
• Pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms gali būti rijimo sutrikimas. Galva privalo būti laikoma tiesiai, kai yra patiekiamas maistas ar gėrimai, ir nuleisti galvą lėtai.

Maistinių medžiagų svarba

• Vitaminas D. Atsakingas už įvairių hormonų gamybą, kaulų stiprumą, nuotaiką bei daugybę kitų funkcijų.
• Kalis. Atsakingas už raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą bei daugybę kitų funkcijų.
• Magnis.
• Geležis. Padeda palaikyti kraujo gamybą ir palaiko bendrą energijos lygį.
• Vitaminas B12. Palaiko kokybišką nervų sistemos veiklą bei raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.

Rekomenduojami produktai

• Įvairūs vaisiai, daržovės bei uogos yra visiems rekomenduojamas maistas beveik visų pasaulio dietologų ir gydytojų. Nors daugelis daržovių ir vaisių stokoja baltymų, pastarieji turi itin daug skaidulių, kurios taip pat yra ypatingai svarbios subalansuotai mitybai.
• Nors kai kurie žmonės vengia bet kokių grūdinių produktų, neturint alergijos gliutenui tai daryti nėra būtina. Tad, rekomenduojama rinktis pilno grūdo produktus, kuri išlaiko daug daugiau naudingųjų medžiagų. Šie produktai padės palaikyti virškinimo sistemą, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
• Riebi mėsa dažnai turi daug sočiųjų riebalų rūgščių, kurios gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje. Todėl rekomenduojama rinktis liesą mėsą. Žuvis gali būti riebesnė, kadangi jos riebalų sudėtis yra kiek kitokia, dažnai netgi naudinga.

Ribotini produktai

• Druska.
• Cukrus. Lengva suvalgyti per daug, tad skatina nutukimą, padidina diabeto riziką bei dantų problemas.
• Alkoholis.
• Nors vis dar populiaru valgyti riebią, raudoną mėsą ir daugybę pieno produktų, šie nėra patys sveikiausi.

Svarbu atsiminti

Sutrikus maistinių medžiagų įsisavinimui, organizmas neaprūpinamas reikiamu jų kiekiu pagal fiziologinius poreikius. Dėl to sutrinka organizmo mityba bei įvairių organų funkcijos, kurios intensyvina esančius ligų požymius ar simptomus. Pablogėjus sveikatai, mažėja ar didėja kūno svoris, atsiranda įvairių maistinių medžiagų stoka.

Baltymo stokos organizme pasekmė - mitybos nepakankamumas, kuris sukelia įvairias sveikatos problemas, įskaitant psichines ir socialines.

Sveika ir subalansuota mityba užtikrins reikiamą visų vitaminų (išskyrus vitaminą D) ir mineralų kiekį.

Konsultuodami sergančiuosius, kompetetingi klinikiniai specialistai susiduria su tam tikromis problemomis - asmenų skepticizmu apie taikomų intervencijų efektyvumą, asmens atsakomybe ir sutikimu keisti maitinimosi įpročius, specifinių žinių apie sergančiųjų tinkamą maitinimąsi neturėjimą, nemaloniu maitinimosi pokyčių supratimu.

Pastaraisiais metais yra pateikta daug prieštaringų nuomonių apie tinkamo maisto pasirinkimą. Kartais sergantieji sužino apie naujas dietas, kurias jie nori išmėginti nežiūrint į tai, kad jos neatitinka įrodymais pagrįstos medicinos nuostatų.

---