Tinkamas maitinimasis yra pagrindinė ilgaamžiškumo, sveikatos ir žvalumo sąlyga. Senėjimas - anatominių, fiziologinių bei psichologinių pokyčių kompleksas. Dėl su amžiumi susijusio organizmo pokyčių maistinių medžiagų poreikius apsprendžia daugelis veiksnių: galimybė prieiti, gaminti, valgyti (kramtyti, ryti) ir virškinti maistą bei asmeniniu maisto pasirinkimu.

Sveikatos bei maitinimosi problemos priklauso nuo gyvensenos, įskaitant maitinimąsi bei fizinį aktyvumą. Pastaraisiais metais yra pateikta daug prieštaringų nuomonių apie tinkamo maisto pasirinkimą. Kartais sergantieji sužino apie naujas dietas, kurias jie nori išmėginti nežiūrint į tai, kad jos neatitinka įrodymais pagrįstos medicinos nuostatų.

Konsultuodami sergančiuosius, kompetentingi klinikiniai specialistai susiduria su tam tikromis problemomis - asmenų skepticizmu apie taikomų intervencijų efektyvumą, asmens atsakomybe ir sutikimu keisti maitinimosi įpročius, specifinių žinių apie sergančiųjų tinkamą maitinimąsi neturėjimą, nemaloniu maitinimosi pokyčių supratimu.

Pagyvenusių ir vyresnio amžiaus žmonių medžiagų apykaita yra sulėtėjusi, mažėja organai, keičiasi kūno sudėtis, žmogus pasunkėja apie 2-7kg, mažėja fizinis aktyvumas. Atsiranda klausos ir regos sutrikimų, gali būti fizinė ar psichologinė negalia, virškinimo problemų, ypač dažnas vidurių užkietėjimas. Visa tai turi įtakos maisto vartojimui ir gyvenimo kokybei.

Su amžiumi susiję organizmo pokyčiai

Pagyvenusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių medžiagų apykaitos fiziologiniai ir biocheminiai procesai keičiasi. Tai turi įtakos įmitimui. Mažėja liesioji kūno masė ir didėja riebalų masė. Liesosios masės nykimą gali sustabdyti fiziniai pratimai. Mažėjant raumenų masei, mažėja energijos poreikiai. Kūno skysčiai yra susiję su kūno mase. Mažėjant liesiajai kūno masei, organizme mažėja bendras skysčių kiekis.

Senstant kinta endokrininės organizmo funkcijos, kurios veikia įmitimą ir keičia skysčių apykaitą. Skysčių apykaitos pokyčiai atsiranda dėl to, kad pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms susilpnėja troškulio jausmas ar jie nejaučia troškulio, pablogėja skonio pojūtis, uoslė, regėjimas, nejaučiamas pasitenkinimas maistu.

Iškritę dantys ir nesveikos dantenos kliudo kramtyti. Sumažėjus skrandžio sekrecijai, kinta virškinimas, maistinių medžiagų įsisavinimas, lėtėja skrandžio ištuštėjimo greitis, sumažėja fermentų sekrecija, sulėtėja susitraukimai plonojoje žarnoje. Sumažėjus inkstams, lėtėja jų funkcija, silpnėja gebėjimas pašalinti nereikalingus apykaitos produktus.

Sutrikus maistinių medžiagų įsisavinimui, organizmas neaprūpinamas reikiamu jų kiekiu pagal fiziologinius poreikius. Dėl to sutrinka organizmo mityba bei įvairių organų funkcijos, kurios intensyvina esančius ligų požymius ar simptomus. Pablogėjus sveikatai, mažėja ar didėja kūno svoris, atsiranda įvairių maistinių medžiagų stoka. Baltymo stokos organizme pasekmė - mitybos nepakankamumas, kuris sukelia įvairias sveikatos problemas, įskaitant psichines ir socialines.

Pagrindiniai mitybos principai

• Energinė vertė 1500 - 1800 kcal.
• Skysčiai 1,5-1,8 l.
• Natrio 1 g/1000 kcal, bet nedaugiau kaip 3 g kasdien.
• Kalcis - 1200 - 1500 mg.

Energinė vertė 1500 - 1800 kcal. Skysčiai 1,5-1,8 l. Skysčiai 1,5-1,8 l. Energinė vertė 1500 - 1800 kcal. Natrio 1 g/1000 kcal, bet nedaugiau kaip 3 g kasdien. Kalcio - 1200 - 1500 mg. Maisto konsistencija atitinka tiršto maisto reikalavimus. Pagal poreikį koreguojama maisto konsistencija.

Energijos poreikis skaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į sveikatos būklę, gebėjimą sukramtyti maistą, įvairias ligas.

Maisto produktų grupės

• Angliavandeniai: Ši grupė organizmą aprūpina angliavandeniais, geležimi, B grupės vitaminais, mineralais ir nedideliu baltymų kiekiu. Saldumynai, konditerijos gaminiai, smulkaus malimo miltų duonos ir pyrago kepiniai, makaronai yra ribojami. Reikėtų daugiau vartoti rūpiai maltų miltų ir sėlenų duonos, avižinių ir grikių kruopų. Tinka įvairios pieniškos košės, pudingai ir apkepai iš kruopų ir varškės.
• Skaidulinės medžiagos: Ši grupė organizmą aprūpina skaidulinėmis medžiagomis (celiulioze), vitamino B grupės vitaminais ir mineralais, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. citrusiniai ar kiti vaisiai turintys vitamino C (askorbo rūgšties), kasdien (vitaminas C stiprina kraujagyslių sieneles, normalizuoja cholesterolio apykaitą, stiprina organizmo atsparumą įvairioms infekcijoms). Ši grupė aprūpina organizmą skaidulinėmis medžiagomis, reguliuoja išmatų formavimąsi ir yra B grupės vitaminų ir mineralų šaltinis.
• Pieno produktai: Pieno produktai padeda aprūpinti organizmą baltymais, vitaminais A, B, D PP, kalciu, fosforu, magniu (pagrindinis šaltinis), angliavandeniais ir riebalais. Pieno produktai gali būti papildyti vitaminais A ir D.
• Mėsa ir žuvis: raudona mėsa, vištiena, kalakutiena, žuvis, kiaušiniai. Mėsa vartojama liesa, virta, troškinta. Išvirta vištiena, triušiena, kalakutiena apkepinama aliejuje. Vengti rūkytų, sūdytų, marinuotų, riebių produktų. Žuvis vartojama liesa, virta, troškinta, virta ai apkepta aliejuje. mėsą gali atstoti džiovintos pupelės, žemės riešutai. Mėsos ir žuvies grupė organizmą aprūpina baltymais, riebalais, geležimi, B grupės vitaminais.
• Riebalai: Augalinių riebalų dedama į salotas, sriubas. Vartotini ir sviestas, grietinėlė, grietinė. Pastaba. Nedaug riebalų, aliejaus ir saldumynų galima vartoti patiekalų skoniui pagerinti.

Rekomenduojamas maisto medžiagų kiekis

• Bendras riebalų kiekis turi būti mažesnis 30% bendro kaloringumo. Sočiosios riebalų rūgštys turi sudaryti 10% viso riebalų kiekio, augaliniai riebalai 10%. Mažinti gyvūninius riebalus, daugiau vartoti augalinių (aliejus). Cholesterolio skiriama mažiau kaip 100 mg/1000 kcal, bet ne daugiau kaip 300 mg kasdien.
• Angliavandenių kiekis - 60-65% bendro kaloringumo iš polisacharidų, nevartojant cukraus. Angliavandeniai (50%) - iš polisacharidų, nevartojant cukraus.

Ką dar svarbu žinoti?

• su amžiumi mažėja kalorijų poreikis, nes sumažėja fizinis aktyvumas.
• pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms yra dantų ir dantenų problemų. Dėl to jiems yra sutrikęs kramtymas.
• pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms gali būti rijimo sutrikimas. Galva privalo būti laikoma tiesiai, kai yra patiekiamas maistas ar gėrimai, ir nuleisti galvą lėtai.

Patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl pacientų maitinimo organizavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo" Nr. V-1000 2019 m. rugpjūčio 20 d. TAR, 2019 08 20, Nr. 13300.

Visais gyvenimo laikotarpiais mityba turėtų būti esminė sveikatingumo dalis, tačiau jaunesniems žmonėms, dėl įvairių priežasčių, rečiau reikia taip stipriai kreipti dėmesį į valgomą maistą. Vyresnio amžiaus žmonių maisto produktų pasirinkimas turėtų būti gerokai atsargesnis. Neretai susidaromas klaidingas įspūdis, jog yra bendrai sveikas ir bendrai nesveikas maistas pagal kažkokius abstrakčius kriterijus.

Maisto naudingumą lengviausia įvertinti dviem aspektais- vitaminų ir mineralų kiekiu bei makro maistinių medžiagų pasiskirstymu (angliavandeniai, riebalai ir baltymai). Makromedžiagų rekomendacijos yra gana paprastos, kadangi senjorams reikia vengti maisto, turinčio daug sočiųjų riebalų rūgščių ar didelį cukraus kiekį. Mikroelementų ir sveikos mitybos santykis yra labiau komplikuotas.

Pirmiausia, mikroelementų ir vitaminų yra itin daug, todėl pateikti bendras rekomendacijas yra sunkiau. Tad, prieš keičiant mitybą ir įtraukiant ar išimant bet kokius produktus reikėtų pirmiausia pasitarti su gydytoju arba dietologu.

Svarbūs vitaminai ir mineralai:

• Vitaminas D. Atsakingas už įvairių hormonų gamybą, kaulų stiprumą, nuotaiką bei daugybę kitų funkcijų.
• Kalis. Atsakingas už raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą bei daugybę kitų funkcijų.
• Magnis.
• Geležis. Padeda palaikyti kraujo gamybą ir palaiko bendrą energijos lygį.
• Vitaminas B12. Palaiko kokybišką nervų sistemos veiklą bei raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.

Įvairūs vaisiai, daržovės bei uogos yra visiems rekomenduojamas maistas beveik visų pasaulio dietologų ir gydytojų. Nors daugelis daržovių ir vaisių stokoja baltymų, pastarieji turi itin daug skaidulių, kurios taip pat yra ypatingai svarbios subalansuotai mitybai. Kalis. Vitaminas C. Magnis.

Nors kai kurie žmonės vengia bet kokių grūdinių produktų, neturint alergijos gliutenui tai daryti nėra būtina. Tad, rekomenduojama rinktis pilno grūdo produktus, kuri išlaiko daug daugiau naudingųjų medžiagų. Šie produktai padės palaikyti virškinimo sistemą, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. B grupės vitaminų. Geležis.

Riebi mėsa dažnai turi daug sočiųjų riebalų rūgščių, kurios gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje. Todėl rekomenduojama rinktis liesą mėsą. Žuvis gali būti riebesnė, kadangi jos riebalų sudėtis yra kiek kitokia, dažnai netgi naudinga.

Visi šie produktai yra puikūs skaidulų, sveikųjų riebalų ir baltymų šaltiniai. Nors šie produktai nėra ypatingai populiarūs, tai vieni sveikiausių pasirinkimų, kadangi juose rasite visko ko reikia organizmui, taip pat ir mikroelementus.

Sveika ir subalansuota mityba užtikrins reikiamą visų vitaminų (išskyrus vitaminą D) ir mineralų kiekį. Dieta turi būti subalansuota. Joje turi būti mažiau riebalų, daugiau skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.

Jei sumažėjęs paros energijos kiekis, maisto produktai turi būti kaloringesni - cukrus, saldumynai, riebalai, aliejai. Tačiau kyla antsvorio ir nutukimo pavojus. Dažnai pagyvenę žmonės nepakankamai vartoja baltymų. Jie jaučia silpnumą, atsiranda patinimų, sunyksta raumenys.

Ką reikėtų riboti?

• Druska.
• Cukrus. Lengva suvalgyti per daug, tad skatina nutukimą, padidina diabeto riziką bei dantų problemas.
• Alkoholis.

Nors vis dar populiaru valgyti riebią, raudoną mėsą ir daugybę pieno produktų, šie nėra patys sveikiausi. Šie produktai yra itin svarbūs norint išlaikyti mikroelementų ir vitaminų balansą organizme, kuris daugelio žmonių organizmuose yra nepakankamas.

Mityba labai svarbi susirgus, ji daro įtaką ūminėms ligoms (ligos eigai ir gijimo periodui), osteomaliacijos (trūkstant vitamino D, kalcio), osteoporozės, piktybinės mažakraujystės (dėl vitamino B12 blogos rezorbcijos) atsiradimui ir eigai.

Gali atsirasti neurologinių pakitimų, psichikos sutrikimų, silpnaprotystė, anemija dėl geležies, folio rūgšties ir vitamino B12 stokos, širdies nepakankamumas, diabetas, kojų žaizdos, skydliaukės ligos, kuriomis sirgdamas pacientas liesėja, ar širdies nepakankamumas. Be to, gali pakisti balsas, sausėti oda, didėti kūno masė, atsirasti hipotenzija (hipotonija), vėžys ar virškinimo sistemos ligos - opos, kasos nepakankamumas, celiakija, padidėti vaistų vartojimo poreikis ir kt.

Pagyvenę ir vyresnio amžiaus žmonės serga dažniau nei jauni. Sergant sumažėja apetitas, blogiau rezorbuojamos maistinės medžiagos, todėl dažnai prireikia papildomo maitinimo, nes padidėja maistinių medžiagų poreikis. Esant minkštųjų audinių traumai, uždegimui ar sepsiui, reikia daugiu baltymų.

Apskritai dietinį gydymą reikia gerai apgalvoti, nes vyresnio amžiaus žmones dažnai kankina kelios ligos: parkinsono liga, artritas, klausos ir regos sutrikimas, sugedę dantys, rankų silpnumas. Dažnai būna nestabili psichikos būsena: sumišimas, depresija, apatija, vienišumo jausmas ar net nenoras gyventi. Pagyvenę žmonės dažnai kenčia dėl mitybos nepakankamumo. Sergant ūminėmis ligomis organizmas stokoja vitaminų A, B, C, E, karotino, geležies, folio rūgšties.

Pagyvenusiems žmonėms reikėtų sudaryti individualų racioną, nes jie dažnai serga įvairiomis lėtinėmis ligomis. Kiekviena speciali dieta riboja maisto produktus, keičiamas maisto paruošimo būdas, kuris gali turėti ir psichologinį poveikį. Tai turi įtaką apetitui, kadangi sumažėja mėgstamų maisto produktų asortimentas.

Pagyvenusiems žmonėms patartina didinti fizinį aktyvumą. Gerai mankštintis kasdien, apie 20 min. Tai gerina širdies darbą ir kvėpavimo funkciją. Jei nėra galimybių atlikti pratimus, rekomenduojama kasdien vaikščioti po 10 min.

Patartina riboti riebalus, nes tai gali būti aterosklerozės, vėžio, artrito ir kitų degeneracinių ligų priežastis. Racione turi būti apie 20 proc. Kaip angliavandenių šaltinį patartina valgyti vaisių, daržovių ir grūdų produktų, kuriuose yra gausu vitaminų, mineralų ir skaidulinių medžiagų. Skaidulinės medžiagos mažina vidurių užkietėjimą bei cholesterolio kiekį kraujyje. Per dieną rekomenduojama gerti 6-8 stiklines skysčių (jei išskiriamo šlapimo kiekis per parą yra apie 6 puodelius).

- saldumynai, konditerijos gaminiai, smulkaus malimo duonos ir pyrago gaminiai, makaronai - ribotas kiekis. Daugiau valgyti stambaus malimo ir sėlenų duonos, avižinių ir grikių kruopų, įvairių daržovių, vaisių, uogų. Tinka įvairios pieniškos košės, pudingai ir apkepai iš kruopų su varške.

---