Visi gerai žino apie žvejų sugebėjimus girtis savo pagautais laimikiais.

„Sakoma: surišk žvejui rankas, o jis vis tiek parodys, kokia žuvis buvo“, - juokauja rekordus fiksuojančiuos agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis.

Lietuvos vandenys - upės, ežerai ir Baltijos jūros priekrantės - slepia įvairių dydžių žuvis.

Nors egzotinių gigantų čia neaptiksime, keletas rūšių gali pasigirti įspūdingais dydžiais.

Šiame straipsnyje apžvelgsime didžiausias žuvis, kurias galima rasti Lietuvoje, aptarsime jų buveines, biologiją ir žvejybos ypatumus.

Didžiausios Lietuvos žuvys: pretendentai į rekordus

Nustatyti absoliutų didžiausią žuvį Lietuvoje nėra paprasta.

Tai priklauso nuo to, ar vertiname pagal svorį, ilgį, ar bendrą paplitimą.

Be to, rekordai nuolat keičiasi, nes žvejai kasmet pagauna vis didesnius egzempliorius.

Vis dėlto, galime išskirti kelias rūšis, kurios dažniausiai patenka į didžiausių žuvų sąrašus:

Šamas (Silurus glanis)

Šamas neabejotinai yra vienas iš pagrindinių pretendentų į didžiausios Lietuvos žuvies titulą.

Tai plėšri žuvis, galinti užaugti iki įspūdingo dydžio.

Oficialiai užregistruoti didžiausi Lietuvoje pagauti šamai svėrė daugiau nei 70 kg, o kai kurie žvejai teigia matę ir didesnius egzempliorius.

Šamas pasižymi ilgu, cilindriniu kūnu, didele galva ir ilgais ūsais aplink burną.

Jis dažniausiai aptinkamas giliuose, lėtai tekančiuose vandenyse, tokiuose kaip didelės upės ir ežerai.

Šamas yra naktinis plėšrūnas, mintantis žuvimis, vėžiagyviais ir kitais vandens gyvūnais.

Lydeka (Esox lucius)

Lydeka - dar viena plėšri žuvis, gerai žinoma Lietuvos žvejams.

Nors lydekos paprastai nebūna tokios didelės kaip šamai, jos vis tiek gali užaugti iki įspūdingo dydžio.

Oficialiai užregistruota didžiausia Lietuvoje pagauta lydeka svėrė apie 25 kg, tačiau yra duomenų apie seniau rastą, nudobtą net 76 kg lydeką.

Lydeka pasižymi pailgu, torpedos formos kūnu, su plokščia galva ir dideliu burnos plyšiu.

Jos kūnas išmargintas tamsiomis dėmėmis, kurios padeda jai maskuotis tarp vandens augalų.

Lydekos mėgsta stovintį arba lėtai tekantį vandenį, dažnai aptinkamos užžėlusiuose ežeruose ir tvenkiniuose.

Jos yra aktyvios plėšrūnės, tykančios aukos tarp vandens augalų.

Eršketas (Acipenser sturio)

Eršketas - tai senovinė žuvų rūšis, kuri kadaise buvo plačiai paplitusi Europoje, įskaitant ir Lietuvą.

Deja, dėl per intensyvios žvejybos ir buveinių nykimo, eršketų populiacija smarkiai sumažėjo ir dabar jie yra įtraukti į saugomų rūšių sąrašus.

Lietuvoje eršketai natūraliai negyvena, tačiau vykdomi projektai, siekiant atkurti jų populiaciją.

Eršketai gali užaugti iki labai didelių dydžių - kai kurie egzemplioriai siekia kelis metrus ilgio ir sveria šimtus kilogramų.

Eršketai yra dugninės žuvys, mintančios bestuburiais ir smulkiomis žuvimis.

Atlantinė lašiša (Salmo salar)

Atlantinė lašiša yra migruojanti žuvis, gyvenanti tiek gėluose, tiek sūriuose vandenyse.

Lietuvoje lašišos neršia upėse, o vėliau jaunikliai migruoja į Baltijos jūrą, kur auga ir bręsta.

Suaugusios lašišos grįžta į upes neršti.

Lašišos gali užaugti iki didelių dydžių - kai kurie egzemplioriai siekia daugiau nei metrą ilgio ir sveria daugiau nei 20 kg.

Lašišos pasižymi aptakiu, sidabrišku kūnu, kuris padeda joms greitai plaukti.

Jos yra vertingos žuvys, mėgstamos žvejų dėl savo skanaus mėsos.

Ungurys (Anguilla anguilla)

Ungurys - tai paslaptinga žuvis, kurios gyvenimo ciklas yra labai įdomus.

Unguriai neršia Sargaso jūroje, o jų lervos, vadinamos leptocefalais, dreifuoja per Atlanto vandenyną iki Europos krantų.

Jauni unguriai migruoja į upes ir ežerus, kur auga ir bręsta.

Unguriai gali užaugti iki metro ilgio ir sverti kelis kilogramus.

Jie pasižymi ilgu, gyvatišku kūnu, padengtu gleivėmis.

Unguriai yra naktiniai gyvūnai, mintantys bestuburiais ir smulkiomis žuvimis.

Kur ieškoti didžiausių žuvų Lietuvoje?

Norint pagauti didelę žuvį, svarbu žinoti, kur jos ieškoti.

Štai keletas patarimų, kur galima rasti didžiausių Lietuvos žuvų:

• Šamai: Gilūs, lėtai tekančios upės, tokios kaip Nemunas, Neris, Šventoji. Taip pat dideli ežerai, tokie kaip Drūkšiai, Asveja.
• Lydekos: Užžėlusios ežerai ir tvenkiniai, lėtai tekančios upės su gausia augalija.
• Eršketai: Šiuo metu eršketai Lietuvoje natūraliai negyvena, tačiau vykdomi jų įveisimo projektai. Informacijos apie šiuos projektus galite rasti Aplinkos ministerijos tinklalapyje.
• Lašišos: Greitos, švarios upės, tokios kaip Žeimena, Šventoji, Vilnelė.
• Unguriai: Įvairūs vandens telkiniai, įskaitant upes, ežerus ir tvenkinius.

Žvejybos ypatumai ir taisyklės

Žvejojant dideles žuvis, svarbu laikytis žvejybos taisyklių ir etikos principų.

Prieš žvejojant, būtina įsigyti žvejo bilietą ir susipažinti su galiojančiomis žvejybos taisyklėmis.

Taip pat svarbu gerbti gamtą ir kitus žvejus, nešiukšlinti ir elgtis atsakingai.

Jei pagaunate didelę žuvį, kurią norite paleisti, darykite tai atsargiai, kad nesužalotumėte jos.

Naudokite tinkamą įrangą, kuri nepadarytų žalos žuviai, ir paleiskite ją atgal į vandenį kuo greičiau.

Didžiausios žuvies paieškos iššūkiai

Ieškant didžiausios žuvies Lietuvoje, susiduriama su įvairiais iššūkiais.

Pirmiausia, didelės žuvys yra retos, todėl jas pagauti nėra lengva.

Antra, žvejyba didelėse upėse ir ežeruose gali būti sudėtinga dėl didelių atstumų ir sunkiai pasiekiamų vietų.

Trečia, svarbu turėti tinkamą įrangą ir žinias, kad galėtumėte sėkmingai žvejoti dideles žuvis.

Taip pat reikia nepamiršti, kad žvejyba turi būti vykdoma atsakingai, laikantis taisyklių ir etikos principų, siekiant išsaugoti žuvų populiacijas.

Ateities perspektyvos

Ateityje tikimasi, kad žuvų populiacijos Lietuvoje bus stebimos ir saugomos, siekiant užtikrinti jų tvarumą.

Vykdomi projektai, skirti atkurti nykstančias žuvų rūšis, tokias kaip eršketai.

Taip pat svarbu šviesti visuomenę apie žvejybos svarbą ir būtinybę laikytis taisyklių.

Kokios Lietuvoje pagautos didžiausios žuvys yra oficialiai užregistruotos?

Didžiausių Lietuvoje pagautų žuvų sąrašas:

• Ešerys. 2 kg 106 gr ir 51 cm ilgio, pagautas Darijaus Mikutos 2014-aisiais Akmenos ežere, Trakų rajone.
• Karosas. 4,68 kg ir 58 cm ilgio, pagautas Manto Normanto 2012-aisiais.
• Karšis. 6 kg, pagautas Tado Sukarevičiaus Obelijos ežere.
• Kuoja. 1 kg 420 g, ištraukta Gedimino Palšio 1988-aisiais Paežerių ežere, Vilkaviškio rajone.
• Lašiša. 26,7 kg, pagauta R. Repečkos 1991-aisiais.
• Raudė. 920 g, pagauta Kurmaičių tvenkinyje, Kretingos rajone, 1984-aisiais ją pagavo Kęstutis Buja.
• Šamas. 95 kg, ištrauktas Nemune ties Rusne. Pagautas tinklu, žvejai - nenurodomi.
• Šapalas. 5 kg, pagavo Jurijus Kasabukinas 1990-aisiais Nevėžyje.
• Žiobris. 1 kg150 g, pagautas 1978-aisiais Baltijos jūroje R. Repečkos.
• Salatis. 6 kg 200 g, pagavo Remigijus Ulickas 1997-aisiais Neryje.
• Menkė. 19 kg, pagauta Baltijos jūroje 1996-aisiais. Žvejai - nenurodomi.
• Ungurys. 4 kg, pagautas A. Zubavičiaus 1965-aisias Navio ežere, Trakų rajone.
• Karpis. 22 kg 452 g, 2013-aisias pagautas Ervino Maciulevičiaus.

V. Navaitis pasakoja, kad įdomi istorija yra apie didžiausią Lietuvos lydeką, kuri svėrė 76 kg.

„Didžiausia lydeka Lietuvoje buvo ne pagauta, o nudobta 1904-aisiais, per ančių medžioklę.

Pavasarį ežerai būna patvinę, o lydeka buvo užplaukusi ant seklumos - taip ir buvo ant jos užminta Drūkšių ežere, Ignalinos rajone“, - pasakoja V. Navaitis.

Tiesa, interneto forumuose teigiama, kad ši „amžiaus lydeka“ buvo sumedžiota, o ne ant jos užminta.

V. Navaičio pasiteiravus, kiek dar rekordinių žuvų galima tikėtis, „Factum“ vadovas teigė, jog kuo aukštesnė kartelė - tuo ją sunkiau peršokti.

„Čia panašiai kaip ir su aukščiausiu Lietuvos žmogumi.

Dabar aukščiausias yra legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis, kurio ūgis - 223,6 cm, ir reikia pakankamai laiko, kad jį kas nors praaugtų“, - skaičiuoja V. Navaitis.

Gerai žinomas žvejas P. Korsakas sutinka su V. Navaičiu.

„Žmonės nesinaudoja principu „pagavai - paleisk“.

Vakarų kultūroje žvejai, pagavę kiekvieną didesnę žuvį, nusifotografuoja ir paleidžia.

Anglijoje žmonės didžiausius laimikius jau vardais vadina, pagavę juos paleidžia, o kitais metais vėl stengiasi pagauti, pažiūrėti, kiek ta žuvis paaugo - taip kyla ir rekordai.

Tuo metu Lietuvoje žvejai žuvims nori nukirsti galvą, sukapoti į gabalus, kitaip išdarinėti.

Tai yra žiauru.

Džiaugiuosi, kad jaunimas vis dažniau paleidžia žuvis.

Bet, jei atvirai, 85-90 proc. mūsų rekordų yra suėsti.

Tai jei suėsti, nebėra šansų pagauti paaugusią žuvį“, - GRYNAS.lt kalbėjo P. Korsakas.

Žvejo teigimu, rekordai padidėtų, jei tuo labiau rūpintųsi tiek žurnalistai, tiek žvejų klubai.

„Kol žuvis yra imama ir tempiama ant stalo, dar teks ilgokai palaukti, kol išaugs nauji rekordai ir nauja žvejų karta“, - apgailestauja P. Korsakas.

„Žinau, kad jos toliau gyvena - pagavęs paleidau“, - priduria P. Korsakas.

Savo ruožtu užkietėjęs žvejas, klubo „Sidabrinis kablys“ prezidentas Andrius Čebanauskas linkęs tikėti, kad ateityje bus pagauta dar ne viena didžioji žuvis.

„Dabar sugriežtintos baudos, stebimas ir prižiūrimas brakonieriavimas.

Pastarąjį dešimtmetį brakonieriavimas buvo stipriai įsisiautėjęs, tai pakenkė žuvų ištekliams, o dabar situacija taisoma.

Galbūt mūsų karta ar vaikai galės džiaugtis kur kas gausesniu žuvies laimikiu Lietuvos vandens telkiniuose“, - viliasi A. Čebanauskas.

Rekordus fiksuojančios agentūros „Factum“ vadovas V. Navaitis svarsto, kad apie rekordus galbūt dažniau išgirstume, jei būtų organizuojamas konkursas „Metų žuvis“, kaip būdavo anksčiau.

„Ten žvejai stengdavosi pakliūti, o dabar, kai nebeliko konkurso, nebėra kur pasiskelbti“, - sako V. Navaitis.

Tuo metu P. Korsakas, organizavęs ir „Didžiausios mėnesio žuvies“ konkursą, teigia daugiau to nebenorintis daryti.

„Bene 90 proc. nuotraukų būdavo padaryta sode, kur žuvis pabalusiomis akimis pakabinta medyje arba įmesta į kriauklę.

Kažkaip nebesinorėjo daugiau skelbti to konkurso.

Kai pradėjome organizuoti konkursą „Pagavai - paleisk“, gaudavome labai mažai nuotraukų su pagauta ir paleidžiama žuvimi“, - pasakoja žvejas.

Pašnekovų teigimu, daugelis žmonių, net ir pagavę stambius laimikius, nežino, kad juos vertėtų užregistruoti.

„Iš tikrųjų nedaug žvejų žino, kaip užregistruoti.

Manau, kad pusė rekordų buvo tyliai nunešta į sandėliuką.

Žvejai turėtų nepamiršti išsitraukti metrą, žuvį nufotografuoti, turėti pora liudininkų, tinkamai pasverti žuvį.

Galų gale galima paimti ir žvyną“, - pataria P. Korsakas.

„Factum“ vadovas V. Navaitis pabrėžia, kad išties reikia žuvį pasverti ir pamatuoti, turėti liudininkų, patartina ne tik nufotografuoti, bet ir nufilmuoti.

„Reikėtų atsiminti puslapio adresą www.rekordai.lt, o jame yra skyrelis „Parašykite mums“, - aiškina V. Navaitis.

Žvejas A. Čebanauskas teigia, kad anksčiau žvejyba buvo kur kas paprastesnė, mat Lietuvoje nebuvo tokios žvejybos reikmenų pasiūlos, kokia yra dabar.

„Kaip ir bet kurioje srityje - maisto, daiktų ar buitinės technikos, - taip ir žvejybos trūko pasiūlos.

Patys žvejai gamindavosi vartykles, žuvis viliodavo sliekais, o jos kibdavo.

Dabar žuvys turi „aukštuosius išsilavinimus“, o kiekvienas meškeriotojas, atvykęs prie vandens telkinio prisipirkęs įvairiausių masalų, joms visko siūlo.

Žuvys tampa išrankesnės“, - aiškina A. Čebanauskas.

Vis tik, pasak žvejo, įvairių masalų turėjimas neretai padeda sugauti laimikį - jei žuvies nevilioja vienos spalvos blizgė su liežuvėliu, gali vilioti kitos spalvos.

„Vis daugiau atsiranda kvapų, nematytų masalų, o meškeriotojai tai išbando ir tai kartais pasiteisina.

Naujovės padeda suvilioti žuvį“, - neabejoja A. Čebanauskas.

„Be abejo, žuvys išsitraukia „užrašines“ ir svarsto, ar reaguoti į tokį pašarą, - juokauja P. Korsakas.

- Bet iš tikrųjų, anksčiau prie vandens telkinių nebūdavo tiek daug ir meškeriotojų.

Vėliau atsirado žvejybos kultūra: televizijos laidos, žurnalai...

Ta kultūra formuojasi dar tik 15-20 metų, o žvejų varžybos vyksta tik paskutinį dešimtmetį.

Laikui bėgant viskas bus gerai, bet reikia daugiau laiko.“

Mindūnų žvejybos muziejus, įsikūręs Molėtų rajone, kviečia pamatyti įvairius žvejybos įrankius, kuriais žvejojo Rytų Lietuvos žmonės XIX a. pabaigoje, taip pat susipažinti su archaine žvejyba bei sužinoti, kaip kito šis verslas.

Seniausias muziejaus eksponatas - įspūdingas 4 metrų ilgio XV a. luotas, ištrauktas iš Peršokšnų ežero.

Jis išskobtas iš storo medžio kamieno.

Iš Tramio ežero atgabenta ir senovinė eldija.

Muziejuje taip pat eksponuojami senieji ungurių gaudymo prietaisai, senoviniai tinklai, bučiai, varžos, venteris, automatinės meškerės.

Linai ir kanapių pluoštas - pagrindinė žaliava tinklams megzti - taip pat žvejybos eksponatai.

Muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė pasakoja, kaip buvo žvejojama anksčiau.

„Šalia Mindūnų yra gražiųjų ežerų: Baltieji Lakajai, Juodieji Lakajai, Stirniai.

Kai ežeras pasidengdavo ledu, žvejai prie rogučių prisikabindavo kartį, taip pat su savimi turėdavo didelį medinį plaktuką.

Su tuo plaktuku žvejai trenkdavo toje ledo vietoje, kur iškildavo žuvų.

Taip žuvys būdavo apsvaiginamos, peikena iškirsdavo eketę ir greitai su žeberklu ištraukdavo pasmeigtą žuvį“, - pasakoja V. Kazlienė.

Vasario mėnesį Ežerų žvejybos muziejaus kiemelyje rengiama didelė Žiemos žūklės šventė, o liepą - Ežerų šventė.

Lietuvos vandenyse nuolat gyvena ar veisiasi 66 žuvų rūšys (porūšiai, formos).

Dar 11 žuvų rūšių kartais pasitaiko Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrante, 2 rūšys išnyko, 4 nevietinės rūšys veisiamos dirbtiniu būdu.

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 7 žuvų rūšys: skersasnukis, ežerinis sykas, vijūnas, ežerinė rainė, atlantinė lašiša, iš jų 2 rūšys - atlantinis eršketas (Acipenser sturio; eršketinių Acipenseridae šeima) ir sparis (Abramis ballerus; karpinių šeima) Lietuvos vandenyse išnyko.

Pagal gyvenamąją vietą skiriamos jūrinės ir gėlavandenės (upinės, ežerinės) žuvys, pagal migraciją - praeivės (lašišos, šlakiai, perpelės, Baltijos sykai, unguriai, žiobriai) ir sėsliosios žuvys.

Kai kurios žuvys prisitaikiusios gyventi ir maitintis prie dugno (vijūninės, plerninės, grundalinės, plekšninės žuvys, gružliai, šamai, vėgėlės, skersasnukiai, ūsoriai, gyvavedės vėgėlės ir kitos).

4 rūšių žuvys (vandens ožkos, paprastosios aukšlės, salačiai, vėjažuvės) gyvena ir maitinasi tik paviršiniuose vandens sluoksniuose.

Vienos žuvys (lydekos, salačiai, šamai, vėgėlės, otai, vėjažuvės, starkiai, ešeriai) yra plėšrios - minta žuvimis, kitos (unguriai, upėtakiai, šlakiai, lašišos, perpelės ir menkės) iš dalies plėšrios arba (skersasnukiai, kartuolės ir baltieji amūrai) minta tik augaliniu maistu, dar kitų rūšių žuvys - bestuburiais arba yra visaėdės.

Vandens kokybei labai jautrūs margieji upėtakiai, lašišos, šlakiai, kiršliai, kūjagalviai, srovinės aukšlės, mažiausiai jautrios - kuojos, paprastosios aukšlės, lynai, devynspyglės ir trispyglės dyglės, paprastieji ir sidabriniai karosai, plakiai.

8-10 rūšių vietinės žuvys (lašišos, šlakiai, seliavos, vėgėlės, lydekos, starkiai, lynai, šamai) veisiamos žuvininkystės ūkiuose.

Lietuvos žuvys priskiriamos 10 būrių, 22 šeimoms ir 55 gentims.

Lydekos gali užaugti iki 1,5 m ir 40 kg, tačiau dažniausiai sugaunamos 40-60 cm ilgio ir 0,5-3 kg svorio.

Europoje žvejų mėgėjų didžiausia lydeka buvo sugauta Vokietijoje ir svėrė 30,5 kg.

Oficialiai užregistruota didžiausia Lietuvos lydeka 19,1 kg.

Ją Gilučio ežere 1986 metais sugavo alytiškis P. Net dar gyvos lydekos nematęs bamblys ją jau pažįsta iš pa­sakų ir filmukų.

Pradedančio spiningautojo pirmasis laimikis daž­niausiai esti ši dantytoji plėšrūnė, nes, “lydeka -tai mūsų vandenų gyvūnijos pabaisa, terorizuojanti visą aplinką, godžiai ryjanti visa, kas juda, išskyrus rupūžę ir lyną.

Oficialiai užregistruotas rekordines lydekas žinome.

Frydricho II Barbarosos lyde­ka.

Kaip byloja legenda, ši lydeka į ežerą prie Hielborno buvo įleista 1230 metais, o sugauta - 1497 metais, prabėgus 167 me­tams.

Per tuos metus ji užaugo iki 5,7 m ilgio ir svėrė 140 kg.

Kad lydeka tiek metų pragyveno minėtame ežere, bylojo Barbarosos įvertas žiedas.

Žinių, kokio dydžio buvo lydeka, kada ji buvo įleis­ta, nėra.

Legendinės lydekos tapytas portretas saugomas Laterno pilyje, o skeletas ir žiedas Mancheime.

Specialistai, apžiūrėję šiuos eksponatus, suabejojo legendos tikslumu.

Beje, tokių lydekų su žiedais žiaunų dangteliuose buvo ir daugiau.

Anot L. Sabanejevo, garsaus Rusijos gamtininko, medžioto­jo, meškeriotojo ir rašytojo, žieduotą lydeką į Carycino tvenkinius prie Maskvos buvo įleidęs caras Borisas Godunovas.

Sugauta ji svėrė 64 kg ir buvo 2 m ilgio.

Blanšerio teigimu, 1610 m. Maase buvo sugauta milžiniška lydeka, kurios žiaunadangtyje buvęs vari­nis žiedas su 1448 m.

Anot Kesslerio, 64 kg lydeka XIX a. pabaigoje buvo sugauta Onegos ežere.

To paties L. Sabanejevo teigimu, Rusijoje didžiau­sia sugauta lydeka svėrė 65 kg.

Manoma, kad 19-ajame šimtmetyje didžiausia Europos lyde­ka buvo sugauta 1862 metais Loch Deich ežere Airijoje -ji svėrė 40,80 kg.

Šio šimtmečio lydeka reikėtų vadinti lenkų žvejų 1937 metais Vysloje sugautą dantytąją -ji buvo 132 cm ilgio ir svėrė 40 kg.

Beje, žvejams iš tos milžinės nedaug naudos bebuvo - vos 20 zlotų.

Ne visada iš kau­tynių su didele lydeka meškeriotojas išeina nugalėtoju.

Antai 1951 metų liepą Mozūrijos (Lenkija) žvejai netoli Gizycko esančiame ežere tinklais apsupo ir sugavo vandens paviršiuje plaukiojusią di­džiulę lydeką.

Įvertinę valtin, jie pamatė, kad iš nasrų styro blizgė su stora virvute.

Betraukdami pastarąją, pajuto kažką sunkaus.

Net­rukus iš ežero gelmių buvo ištrauktas ir antras “laimikis” - nelai­mingas meškeriotojas, prieš kelias dienas iškritęs iš valties.

Pastarajame šio šimtmečio dvidešimtmetyje tokių įspūdingų didelių lydekų, niekam nepavyko sugauti.

Tačiau dar ir dabar ant meškeriotojų kabliukų užkimba per 20 kg sverian­čių lydekų.

Švedas F. Varli 1986 metais Jarna fiorde sugavo 26,97 kg lydeką.

Pavyko ir čekui J. Blahomui - jis 1980 metais išvilko į krantą 25,40 kg lydį.

Vokietijoje 1987 metais buvo išvilkta 25,0 kg lydeka.

Nors ir nedaug rašytinių žinių apie Lietuvos žvejų sugautas lydekas, pavyko jas suri­kiuoti pagal svorį.

36 kg lydeką, anot vietinio eigulio V. Lukaševičiaus, jam buvo atnešęs Žeimelio kai­mo (Jonavos raj.) gyventojas 1946 metais.

Kad praeityje tikrai buvę milžiniškų lydekų, byloja daug fak­tų.

Pskovo srityje (Rusija) teko matyti net “lydekinį kirvį”, praėju­sio šimtmečio žvejų naudotą sugautoms lydekoms į valtį įkelti, krantan išvilkti.

---