Kas ketvirto lietuvio kraujospūdis padidėjęs, o visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų, susijusių su hipertenzija. Turbūt nenuostabu, kad hipertenzija apraizgyta įvairiais mitais, nes kas ketvirto lietuvio kraujospūdis padidėjęs.
Kava ir kraujospūdis: ar tikrai kava didina kraujospūdį?
Kava - turbūt populiariausias gėrimas visame pasaulyje. Neretai įsivaizduojama, kad kava gali padidinti arterinės kraujospūdžio ligos išsivystymo riziką. Svarbus dar vienas niuansas - individualus organizmo atsakas į kavą.
Kava sudėtingai veikia kraujospūdį. Iš pradžių per 60 minučių nuo vartojimo ji sukelia laikiną 5-10 mmHg pakilimą, nes sutraukia kraujagysles. Tačiau reguliariai geriantiems kavą išsivysto tolerancija, o ilgalaikiai tyrimai nerodo reikšmingo ryšio tarp saikingo kavos vartojimo ir hipertenzijos.
Individuali reakcija labai skiriasi priklausomai nuo genetikos ir medžiagų apykaitos greičio. Greitai metabolizuojantys asmenys gali net patirti naudą širdies ir kraujagyslių sistemai, o lėtai metabolizuojantys asmenys susiduria su užsitęsusiu poveikiu. Šį santykį dar labiau apsunkina virimo būdas ir papildomi junginiai.
Tyrimai rodo, kad ruošimo būdai daro didelę įtaką kofeino kiekiui ir junginių išskyrimui. Nefiltruotoje kavoje (prancūziško spaudimo, espreso) yra kafestolio ir kahveolio - junginių, kurie gali labiau didinti kraujospūdį nei filtruotos kavos rūšys.
„Tai netgi gerina visą širdies ir kraujagyslių sistemą. Bet jeigu kavos padauginame ir ypač nefiltruotos, kurią užpilame, tai tikrai gali ir pakenkti. Taigi poveikis pirmiausia priklauso nuo kiekio, kitas dalykas, nuo paruošimo būdo. Dar vienas svarbus dalykas - ar žmogus yra reguliarus kavos vartotojas, ar ne.
Kai kofeinas patenka į kraujotaką, jis sukelia greitą fiziologinę reakciją, kuri per kelias minutes paveikia kraujospūdį. Tai vyksta pirmiausia dėl to, kad kofeinas blokuoja adenozino receptorius, kurie paprastai padeda praplėsti kraujagysles ir sulėtinti nervų veiklą.
Užblokavus šiuos receptorius, kraujagyslės susiaurėja, o streso hormonų, tokių kaip adrenalinas, kiekis padidėja. Tyrimai rodo, kad dėl to paprastai laikinai padidėja sistolinis spaudimas 5-10 mmHg ir diastolinis spaudimas 3-5 mmHg, o maksimumas pasiekiamas praėjus maždaug 30-60 minučių po vartojimo.
Reguliariai geriantys kavą dažnai įgyja toleranciją tokiam poveikiui ir patiria ne tokius ryškius šuolius, palyginti su tais, kurie kavą geria retkarčiais.
Jei mes kavos nevartojame, vartojame pirmą kartą arba vartojame jos labai daug, didelis kofeino kiekis gali blokuoti tą medžiagą, kuri palaiko kraujagyslę išsiplėtusią. Jei ši medžiaga, kuri palaiko kraujagyslę išsiplėtusią, blokuojama, kraujagyslė susiaurėja. Tada kraujas neprateka taip, kaip mes norėtume.
Reikia nepamiršti, kad kava stimuliuoja tam tikrų hormonų, tokių kaip epinefrino, kortizolio, išsiskyrimą, o tai yra streso hormonai, kurie taip pat siaurina kraujagyslę.
Tad jeigu vietoje įprasto vieno puoduko išgėrėte tris, nenutolkite nuo tualeto.
Hipertenzijos mitų paneigimas: ką iš tikrųjų rodo ilgalaikiai tyrimai
Nepaisant plačiai paplitusių nuogąstavimų, kad kava gali sukelti ilgalaikę hipertenziją, išsamūs tyrimai paneigia šią prielaidą. Keletą dešimtmečių trukę ilgalaikiai tyrimai atskleidė, kad reguliarus kavos vartojimas nedidina lėtinio aukšto kraujospūdžio išsivystymo rizikos daugumai žmonių.
Žurnale „American Journal of Clinical Nutrition” paskelbtoje išsamioje metaanalizėje buvo ištirti daugiau kaip 400 000 dalyvių duomenys ir nenustatyta jokio ryšio tarp įprasto kavos vartojimo ir padidėjusio kraujospūdžio laikui bėgant.
Tiesą sakant, kai kurie tyrimai rodo, kad saikingai geriančių kavą (1-3 puodeliai per dieną) širdies ir kraujagyslių sistemos būklė gali būti geresnė nei negeriančių kavos.
Šie duomenys rodo, kad reguliariai vartojant kavą išsivysto organizmo tolerancija ūmiam spaudimą sukeliančiam kofeino poveikiui.
Genetikos veiksnys: kodėl jūsų DNR turi įtakos jūsų reakcijai į kavą
Nors kofeinas veikia kiekvieną žmogų, nuo genetinių skirtumų labai priklauso, kaip žmonės reaguoja į kavos vartojimą, ypač kalbant apie kraujospūdžio pokyčius.
Tyrimais nustatyta, kad CYP1A2 yra pagrindinis genas, turintis įtakos kofeino metabolizmo greičiui. „Greitai metabolizuojantys asmenys efektyviai perdirba kofeiną ir dažnai patiria minimalų poveikį kraujospūdžiui, tuo tarpu lėtai metabolizuojantys asmenys gali ilgai reaguoti į hipertenziją.
Be to, genai, kontroliuojantys adenozino receptorius, turi įtakos tam, kaip stipriai kofeinas blokuoja natūralų kraujagysles plečiantį adenozino poveikį.
AMPD1 genų variantai gali pakeisti širdies ir kraujagyslių sistemos reakciją į kofeino stimuliuojančias savybes. Šie genetiniai skirtumai paaiškina, kodėl bendros rekomendacijos dėl kavos vartojimo kraujospūdžiui reguliuoti išlieka problemiškos.
Greitai ir lėtai metabolizuojantys asmenys: kaip jūsų kūnas perdirba kofeiną?
Nors medžiagų apykaitos būdus lemia genetika, praktinis skirtumas tarp greitai ir lėtai kofeiną metabolizuojančių žmonių daro didelę įtaką kraujospūdžio reakcijai.
Greitai metabolizuojantys asmenys veiksmingai perdirba kofeiną dėl gausaus CYP1A2 fermento aktyvumo, todėl kofeinas iš kraujotakos pasišalina per 2-3 valandas, o poveikis kraujospūdžiui yra minimalus.
Lėtai metabolizuojantys žmonės kofeiną išlaiko 4-6 valandas ar ilgiau. Dėl tokio ilgesnio poveikio paprastai stipriau pakyla kraujospūdis ir gali kilti stresas širdies ir kraujagyslių sistemai.
Tyrimai rodo, kad lėtai metabolizuojantiems žmonėms, kurie kasdien suvalgo 3 ir daugiau puodelių, širdies smūgio rizika gali padidėti 36 %, o greitai metabolizuojantiems žmonėms saikingas vartojimas gali būti šiek tiek naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai.
Daugiau nei kavos pupelės: Kiti kavoje esantys junginiai, turintys įtakos kraujospūdžiui
Kavoje yra ne tik kofeino, kuris gali turėti įtakos kraujospūdžio lygiui. Polifenoliai, ypač chlorogeninės rūgštys, pasižymi kraujagysles plečiančiu poveikiu, kuris gali padėti sumažinti kraujospūdį. Šie antioksidantai neutralizuoja kai kurias hipertenzines kofeino savybes.
Be to, kavoje yra mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis ir magnis, kurios reguliuoja širdies ir kraujagyslių veiklą.
Diterpenai, įskaitant kafestolį ir kahveolį, kurių daugiausia randama nefiltruotoje kavoje, gali padidinti cholesterolio kiekį ir paveikti kraujospūdį.
Šių junginių koncentracijai didelę įtaką daro virimo būdas. Filtruota kava pašalina didžiąją dalį diterpenų, o espreso ir prancūziško spaudimo metodai juos išlaiko.
Skrudinimo trukmė taip pat keičia cheminį profilį: tamsesnio skrudinimo kavoje yra mažiau chlorogeninės rūgšties.
Tolerancijos efektas: Kodėl reguliariai geriantiems alkoholį rezultatai skiriasi?
Reguliariai geriantiems kavą paprastai susiformuoja fiziologinės adaptacijos, kurios labai pakeičia kraujospūdžio reakciją į kofeiną. Šis reiškinys, vadinamas tolerancija, atsiranda, kai organizmo adenozino receptoriai prisitaiko prie nuolatinio kofeino poveikio.
Tyrimai rodo, kad, nors retkarčiais geriantiems kavą po jos vartojimo kraujospūdis gali pakilti 8-10 mmHg, įprastai geriantiems kavą ūmūs kraujospūdžio pokyčiai dažnai būna minimalūs arba jų iš viso nebūna. Tokia tolerancija paprastai išsivysto per 1-4 savaites reguliariai vartojant kavą.
Prisitaikymo laipsnis priklauso nuo individualios medžiagų apykaitos, genetinių veiksnių ir vartojimo įpročių.
Be to, tolerancija gali susilpnėti po susilaikymo nuo kofeino laikotarpių, todėl kai kurie reguliariai geriantys asmenys po pertraukų jaučia padidėjusį jautrumą.
Kavos rūšys ir paruošimo būdai: ar jie turi reikšmės?
Kaip konkrečiai kavos pupelių rūšis ar kavos ruošimo būdas veikia kraujospūdį?
Tyrimai rodo, kad ruošimo būdai daro didelę įtaką kofeino kiekiui ir junginių išskyrimui. Nefiltruotoje kavoje (prancūziško spaudimo, espreso) yra kafestolio ir kahveolio - junginių, kurie gali labiau didinti kraujospūdį nei filtruotos kavos rūšys.
Tamsiai skrudintoje kavoje paprastai yra mažiau kofeino nei šviesiai skrudintoje, tačiau jos antioksidantų profilis skiriasi.
Gaminant šaltuoju būdu paprastai gaunama mažiau rūgštingumo ir gali būti mažiau kraujagysles sutraukiančių junginių.
Virimo trukmė, vandens temperatūra ir malimo dydis - visa tai turi įtakos biologiškai aktyvių junginių ekstrakcijai.
Asmenims, stebintiems kraujospūdį, filtruoti paruošimo būdai ir vidutinė virimo temperatūra gali būti geresnis pasirinkimas.
Specialios pastabos asmenims, sergantiems hipertenzija
Asmenys, kuriems diagnozuota hipertenzija, susiduria su išskirtiniais iššūkiais įtraukdami kavą į savo kasdienę rutiną. Dauguma gydytojų rekomenduoja riboti arba vengti kofeino, ypač pacientams, kurių aukštas kraujospūdis nekontroliuojamas.
Tyrimai rodo, kad hipertenzija sergantiems asmenims, pavartojus kofeino, kraujospūdis gali stipriau pakilti, palyginti su tais, kurių kraujospūdis yra normalus. Svarbus ir laikas - rytinė kava gali sustiprinti natūralų kraujospūdžio padidėjimą, kuris pasireiškia pabudus.
Vartojantys tam tikrus vaistus nuo kraujospūdžio turėtų būti atsargesni, nes kofeinas gali sąveikauti su beta adrenoblokatoriais ir diuretikais.
Hipertenzija sergantiems kavos mėgėjams būtina pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais dėl individualios tolerancijos kofeinui ir nustatyti asmenines ribas.
Laiko klausimas: kada gerti (ar negerti) kavą
Kavos vartojimo laikas gali turėti didelę įtaką jos poveikiui kraujospūdžiui, o tai nėra tik hipertenzija sergantiems asmenims.
Tyrimai rodo, kad rytinis kofeino vartojimas gali sukelti staigesnius kraujospūdžio šuolius, palyginti su vartojimu po pietų.
Kiti mitai apie kraujospūdį
Fizinis krūvis didina kraujospūdį
Nesuklyskite: fizinis krūvis didina kraujospūdį, tačiau momentiškai. „Natūralu, kad fizinis krūvis pakelia mūsų kraujospūdį, padidina širdies susitraukimų dažnį. Kai sportuojame, širdžiai tenkanti užduotis - aprūpinti raumenis, visą organizmą deguonimi, deguonies molekules paskirstyti ten, kur joms reikia atsidurti.
„Sportuojant širdis susitraukinėja dažniau, stipriau tam, kad raumenys gautų pakankamai deguonies. Tai absoliučiai normali reakcija. Jeigu mes sportuojame reguliariai, širdies raumuo prisitaiko: jis padidėja, širdies ertmės tampa didesnės, raumuo storesnis, deguonis pradedama išstumti efektyviau.
„Ilgainiui sportuojant ima formuotis dar daugiau kraujagyslių - formuojasi naujas kraujagyslių tinklas, kuris dar geriau aprūpina mūsų organizmą deguonimi, krauju, todėl palaipsniui mažėja tiek širdies susitraukimų dažnis, tiek kraujospūdis. Taigi galime paneigti mitą - vis dėlto sportuojant kraujospūdis mažėja, o ne didėja“, - pasakoja J.
Per savaitę rekomenduojama mažiausiai 150 minučių intensyvaus fizinio aktyvumo, vadinasi, minimali rekomendacija - 30 minučių penkias dienas per savaitę. Tačiau jeigu norite didesnio efekto, galite šį laiką dvigubinti ir sportuoti 300 minučių per savaitę.
„Tad ar fizinis krūvis didina kraujospūdį? Momentiškai taip, bet ilgainiui kraujospūdis sumažėja.
Rankose spaudimas skirtingas
J. Plisienė pasakoja, kad pacientai dažnai klausia: kodėl vienoje rankoje spaudimas vienoks, o kitoje šiek tiek mažesnis ar didesnis? Taip gali būti, sako ji, tačiau svarbus vienas dalykas: kraujospūdis gali skirtis iki 10-15 mmHg, bet jeigu kraujospūdžio skirtumas didesnis nei 10-15 mmHg, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Tai gali signalizuoti apie periferinių arterijų ligą, kažkurios rankos kraujagyslės susiaurėjimą, diabetą, inkstų nepakankamumą, širdies ydą. Rankose spaudimas skirtingas?
Vaistai nuo kraujospūdžio sukelia erekcijos problemų
„Kai kurie vaistai nuo kraujospūdžio, ypač senieji, tokie kaip senieji vadinamieji beta blokatoriai, arba tiazidiniai diuretikai, šlapimą varantys vaistai, iš tiesų gali sukelti erekcijos problemų. Bet šiais laikais yra atsiradę naujų vaistų klasių arba tos pačios vaistų klasės patobulėjo.
Kiti vaistai ir žolelės didina kraujospūdį
Iš tiesų priešuždegiminiai vaistai, kai kurie vaistai nuo skausmo padidina kraujospūdį, lygiai taip pat kaip ir kai kurie antidepresantai, net kai kurios žolelės.