Valgymas - vienas iš žmonijos malonumų. Valgydami ne tik aprūpiname organizmą reikalingomis maisto medžiagomis, bet ir socializuojamės su kitais žmonėmis, atsipalaiduojame po dienos darbų.

Valgymo sutrikimai

Valgymo sutrikimai (VS) - psichikos sveikatos sutrikimų spektras, turintis rimtų psichologinių, fizinių, socialinių pasekmių sergančiajam bei šeimai. Dažniausi VS: nervinė anoreksija, nervinė bulimija, priepuolinio persivalgymo sutrikimas, valgymo vengimo / ribojimo sutrikimas (angl. ARFID).

VS dažniausiai prasideda paauglystėje (gali prasidėti ir ankstyvojoje paauglystėje, t. y. nuo 10 m.) ir jaunystėje, jais serga visų lyčių žmonės, dažniau merginos. VS susirgti gali vaikai iš įvairiausių šeimų. Žmogus su VS gali valgyti per mažai ir per daug.

Sergantieji gali būti liekni, vidutinio sudėjimo, sportiški, turėti viršsvorio, būti nutukę. Stacionare dėl per mažo svorio gydomo paciento kraujo tyrimai gali būti „idealūs“ (organizmas veikia iš resursų, bet būklė gali bet kada pablogėti), o nutukęs žmogus gali sirgti anoreksija, būti išsekęs.

Paauglio susitelkimas į kūną: nepasitenkinimas kūnu (apie kūną kalba itin kritiškai arba galima pastebėti, kad dažnai save „tikrina“ veidrodyje, čiupinėja / matuoja savo kūno dalių apimtis, dėvi kūno formas slepiančius drabužius); savo nesėkmes, sunkumus sieja su „netikusiu kūnu“ ir kūno „taisymą“ suvokia, kaip išeitį; intensyvus sportavimas, nepaisant ligų, oro sąlygų, savijautos.

VS gali būti pavojingi gyvybei (dėl organų pakenkimo, aukštesnės savižudybės rizikos), gali pažeisti bet kurį žmogaus organą (ne visada pokyčiai grįžtami). Kai kada VS gali tapti lėtine liga. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi pagalbos (profesionalios), tuo didesnė tikimybė, kad pilnai pasveiks ar patirs mažiau ilgalaikių pasekmių.

Sveikimas gali trukti 4-12 m. (priklausomai nuo sutrikimo) ir ilgiau. Svarbi kompleksinė gyd. dietologo, gyd. vaikų ir paauglių psichiatro (VPP), psichologo / psichoterapeuto ir kitų specialistų pagalba. Sergant VS dažnai būna „išsireguliavę“ alkio ir sotumo jausmai, dėl to pradžioje taikomas „mechaninis valgymas“ - valgoma pagal mitybos planą, neatsižvelgiant į sotumo ir alkio jausmus - tai padeda atstatyti mitybą, t. p. gali padėti dėl persivalgymų.

Palaipsniui, gyd. dietologo priežiūroje, pereinama prie intuityvesnės mitybos. Vaikų ir paauglių psichiatras (VPP) dažnai būna gydymo proceso „koordinatorius“ (nebūtinai), esant poreikiui skiria vaistus, t. p. skiria gydymą dėl gretutinių psichikos sutrikimų, kurių negydant pacientui sunkiau sveikti nuo VS.

Gydytojai gali pacientą nukreipti kitiems sveikatos specialistams: gyd. kardiologui, gyd. ginekologui, gyd. endokrinologui, kineziterapeutui ir kt. Psichologas / psichoterapeutas reikalingas, kad žmogus geriau suprastų psichologines priežastis, kurios prisidėjo prie VS atsiradimo ir palaiko ligą, t. p. padeda geriau suprasti savo jausmus, keisti mąstymo, elgesio modelius.

Sveikimas nuo VS sunkus ne tik paaugliui, bet ir artimiesiems. Sergančiojo artimieji dažnai turi didesnę riziką nerimo sutrikimams, depresijai, perdegimui, todėl paaugliui sveikstant nuo VS svarbus ne tik artimųjų įsitraukimas, bet ir kad artimieji rūpintųsi savo pačių psichikos sveikata.

Jei paciento fizinė būklė yra prasta - tikslingas gydymas stacionare (sprendžia VPP, gyd. dietologas). Po gydymo (dienos) stacionare, būtina ilgalaikė gyd.

Disfagija

Disfagija - tai rijimo sutrikimas, kai žmogui būna sunku nuryti kietą arba skystą maistą, o kartais ir kietą, ir skystą. Disfagija nėra liga, tai sutrikimas, sukeltas kitų ligų ar būsenų.

Dažniausiai disfagija išsivysto atsiradus raumenų ir nervų pakenkimui, kurie dalyvauja rijimo procese. Tai gali nutikti po galvos smegenų insulto, galvos traumų. Teigiama, jog 30-60 proc. žmonių po ūmaus galvos smegenų insulto išsivysto disfagija.

Rijimo, kramtymo problemos taip pat gali atsirasti žmonėms, sergantiems vėžiniais susirgimais, dantenų ligomis. Tyrimai rodo, jog daugybė senų žmonių, gyvenančių slaugos namuose, būdinga disfagija arba reikalinga kitų žmonių pagalba valgant.

Rijimo fazės

Rijimas - tai sudėtingas procesas, kurio metu maistas iš burnos patenka į skrandį. Šis procesas gali būti suskaidomas į 4 fazes. Šios fazės yra glaudžiai susijusios viena su kita ir vyksta nevalingai kramtant ir nuryjant maistą:

• Oralinė paruošiamoji fazė - prieš atsikandant ar atsigeriant žmogus pirmiausia mato, uodžia, atpažįsta tai, kas pateks į jo burną. Vyksta organizmo pasiruošimas priimti maistą.
• Kai maistas „atpažįstamas“, jis patenka į burną, kramtomas, sumaišomas su seilėmis ir paruošiamas nuryti. Kramtymo metu liežuvis surenka maistą burnoje ir nuneša prie dantų susmulkinti.
• Faringinė fazė - gerklos pakyla ir pasistumia į priekį, balso plyšys užsiveria, užkirsdamas kelią maistui patekti į plaučius. Antgerklis judėdamas taip pat užveria kelią į kvėpavimo takus. Minkštasis gomurys pasikelia ir užveria kelią į nosiaryklę, kad maistas ryjimo metu nepatektų į nosį. Ryklės raumenys susitraukia ir stumia maistą į stemplę.
• Stemplinė fazė - galiausiai maistas ar skystis pasiekia stemplę, viršutinis stemplės sfinkteris atsipalaiduoja ir peristaltikos dėka maistas išspaudžiamas į skrandį.

Žmonės, kuriems būdinga disfagija, gali jausti, jog jiems sunku nuryti, maistas tarsi šokčioja gerklėje - nuryjama iki tam tikro lygio, o paskui kąsnis tarsi sustoja. Tai dažnai sukelia dusimo, oro trūkumo jausmą bei kitų nemalonių pojūčių. Kiti disfagijos simptomai - maistas nuolat teka per lūpų kraštą, maistas bei gėrimas nuolat patenka į nosį. Žmogus jaučia, jog maistas negali patekti į stemplę arba jaučiamas gerklėje „gumulas“.

Kai kurie disfagijos požymiai ir simptomai yra sunkiai atpažįstami. Pavydžiui, ar žinojote, jog nuolatinis nedidelis karščiavimas (37-38 °C), prakaitavimas, drebulys gali būti disfagijos požymis. Arba jei pacientas nuolat spjaudo maistą valgio metu, tai gali būti oralinės fazės disfagija, o tai reiškia, kad žmogus negali maisto tinkamai sukramtyti.

Gyvenimas su disfagija

Gyvenimas su disfagija labai pakenkia žmogaus gyvenimo kokybei. Negalėjimas normaliai valgyti ir gerti ne tik užkerta kelią normaliam organizmo aprūpinimui reikalingomis maisto medžiagomis, bet ir sukelia daug psichologinių problemų.

Žmogus gali jausti, jog jis nepateisina savo ir kitų lūkesčių, sulaužo įprastas gero elgesio taisykles prie stalo. Pavyzdžiui, smarkiai užsikosti valgant su kitais žmonėms, o tai neretai sukelia kitų žmonių pasibjaurėjimą. Žmogus jaučia sumažėjusią savivertę, stresą valgymo metu, kiekvienas valgymas tampa iššūkiu.

Pagalba pacientui, atsisakančiam valgyti

Padėti pacientui pavalgyti dažnai būna ne tik slaugytojų pareiga, bet ir slaugos padėjėjų, tad svarbu, jog visas medicinos personalas būtų susipažinęs su šia problema ir mokėtų tinkamai elgtis su disfagijos kamuojamais pacientais.

Valgymo metu pacientui reikalinga visiška ramybė, išjunkite televizorių, radiją, muziką. Valgomasis turėtų būti pakankamai šviesus ir jaukus. Būkite šalia paciento, taip jis jausis saugesnis, jei stipriai užsikosėtų ar imtų dusti. Jūsų buvimas šalia bus tarsi priminimas, jog žmogus turi susikoncentruoti į valgymo procesą, o kitą kąsnį įsidėtų į burną, kai nuryjamas ankstesnis.

Gali būti, jog tokiems žmonėms reikės žodinių instrukcijų kaip valgyti. Sunkesniems pacientams gali tekti padėti koordinuoti judesius prie stalo (padėti paimti šaukštą, padėti pakabinti maistą, padėti prinešti jį prie burnos) arba tiesiog pamaitinti. Rijimo stimuliavimas neturėtų būti kaip tikslas savaime, tai turi būti atliekama dėl paciento.

Tinkamo maisto parinkimas

Ne mažiau svarbu - parinkti tinkamą maistą. Jei valgoma duona, pašalinkite duonos plutą. Košė gali būti alternatyva duonai. Kietesnis maistas turėtų būti sumalamas arba susmulkinamas iki tyrės konsistencijos, į skysčius dedama specialių tirštinančių miltelių (yra įvairių gamintojų). Įvairios tyrės gali būti alternatyva sriuboms.

Vieniems žmonėms tinka tik tyrės konsistencijos maistas, kitiems užtenka susmulkinti maistą šakute. Jei valgomi pietūs, uždėkite daugiau padažo. Jei maistas sumalamas arba smulkinamas iki tyrės, išdėliokite kiekvieną susmulkintą produktą atskirai lėkštėje, nemaišykite į vieną košę. Taip matytysis patiekalų forma bei spalva, o tai stimuliuoja apetitą.

Pacientams, turintiems rijimo sutrikimų, yra lengviau valgyti želė konsistencijos maistą. Visai skystas maistas lengvai patenka į kvėpavimo takus. Želė konsistencijos maistas yra lengviau ir saugiau nuryjamas. Kefyras yra geriau tokiems žmonėms nei pienas, nes jis tirštesnės konsistencijos. Želė konsistencijos maisto pavyzdžiai, tai - suflė, jogurtas, pudingas, kremas, apkepas be stambių gabaliukų, želė.

Jei žmogus maitinamas tik skystu maistu, pavyzdžiui dėl opų burnoje, ryjimo sutrikimų, tai sriubos, gėrimai turėtų būti kuo įvairesni.

Ką daryti užspringus

Jei maistas ar skysčiai patenka į kvėpavimo takus, pacientas pamėlsta ir ima smarkiai kosėti tol, kol pasišalina maistas iš kvėpavimo takų. Tokiais atvejais svarbu, kad šalia būtų slaugytojas ir nuramintų bei padėtų pacientui.

Vaistų vartojimas

Praryti tabletes gali būti sunku ir tiems pacientams, kurie neturi rijimo sutrikimų, o ypač jei tabletės neturi slidaus apvakalo. Tabletės lengviau praryjamos, jei jos įdedamos į šaukštelį kartu su tyre ar jogurtu. Tabletės, kurios turi dalinimo juostelę, gali būti susmulkinamos iki mažesnių dalelių arba sutrinamos. Kitos tabletės turi būti sukramtomos, kapsulės atidaromos, jei pacientas negali praryti.

Kiti svarbūs aspektai

• Sveikatos istorija: Turėkite savo ligos istoriją - išrašus, diagnozes, ankstesnių tyrimų kopijas.
• Savijautos stebėjimas: Stebėkite savo savijautą - gydytojas gali matyti tyrimų rezultatus, tačiau tik jūs pats jaučiate savo kūno pokyčius.
• Informacijos kaupimas: Kaupkite visus įrašus apie savo ligos istoriją ir pasidalinkite naujausia informacija su savo sveikatos priežiūros komanda.
• Vaistų žinojimas: Įsitikinkite, ar žinote visų savo vartojamų vaistų pavadinimus, dozes bei kokiam tikslui jie skirti.
• Atvirumas: Kaip kunigui per išpažintį, taip ir gydytojui konsultacijos metu reikia sakyti tiesą ir tik tiesą.

---