Raudonėlis (Origanum vulgare) - daugiametis augalas, plačiai žinomas dėl savo kulinarinių ir gydomųjų savybių. Ši vaistinė žolelė, dažnai vadinama ir tiesiog „raudonėliu“, Lietuvoje gerai žinoma kaip puikus prieskonis, tačiau jos nauda sveikatai dar labiau išplečia jos vertę.
Raudonėlio istorija ir paplitimas
Raudonėlis kilęs iš Viduržemio jūros regiono, tačiau šiais laikais jis plačiai paplitęs visame pasaulyje. Šis augalas buvo naudojamas dar senovės Graikijoje ir Romoje. Graikai tikėjo, kad raudonėlis buvo dievų sukurta dovana žmonėms, skirta suteikti laimę ir sveikatą. Netgi žodis „oregano“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „kalnų džiaugsmą“.
Naudingos raudonėlio savybės
Raudonėlis turi daugybę sveikatai naudingų savybių. Jis yra gausus antioksidantų, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, mažina uždegimus ir stiprina imuninę sistemą. Raudonėlis taip pat turi antibakterinių, priešgrybelinių ir priešvirusinių savybių, todėl jis gali būti naudojamas kaip natūralus vaistas nuo įvairių infekcijų.
Antioksidantai
Raudonėlyje yra daug antioksidantų, tokių kaip karnizolis, rosmarino rūgštis ir timolis. Šios medžiagos padeda apsaugoti kūno ląsteles nuo oksidacinės žalos, kurią sukelia laisvieji radikalai. Antioksidantai taip pat gali padėti sumažinti lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos, vėžys ir cukrinis diabetas, riziką.
Antibakterinės ir priešgrybelinės savybės
Raudonėlio eterinis aliejus pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis. Tyrimai parodė, kad šis aliejus gali būti veiksmingas prieš daugelį bakterijų rūšių, įskaitant Staphylococcus aureus ir Escherichia coli. Be to, raudonėlis yra puikus natūralus priešgrybelinis agentas, kuris gali būti naudojamas kovai su grybelinėmis infekcijomis.
Priešuždegiminės savybės
Raudonėlis turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti uždegiminius procesus organizme. Jo veikliosios medžiagos gali padėti mažinti patinimus ir skausmą, ypač esant lėtiniams uždegiminiams sutrikimams, tokiems kaip artritas ar kitos autoimuninės ligos.
A. Stankūnaitė sako, kad raudonėlių eterinis aliejus gali būti naudingas siekiant apsisaugoti nuo peršalimo ligų artėjant virusiniam laikotarpiui. „Taip pat tai gali palengvinti savijautą jau susirgus, sumažinti simptomus, diskomfortą, pastiprinti imunitetą. Raudonėlių eterinis aliejus yra tikrai labai stiprus, jis suteikia didelę pagalbą.
Tyrėjai nustatė, kad karvakrolis - vienas pagrindinių raudonėlių eterinio aliejaus komponentų, veiksmingai kovojančių su norovirusu. Raudonėlio gydomosios savybės vertinamos dėl tokių augalinių junginių, kaip timolis ir karvakrolis.
A. Unikauskas sako, kad raudonėlių aliejus naudingas ginklas ir prieš SIBO - per didelį bakterijų augimą plonojoje žarnoje.
Raudonėlio naudojimas
Raudonėliu ne tik gardinkite picas - yra kur kas daugiau jo panaudojimo būdų. A. Stankūnaitė sako, kad raudonėlių eterinio aliejaus panaudojimo būdų yra ir daugiau. „Į difuzorių, į garintuvą, įlašiname 2-3 lašiukus, daugiau nereikėtų, nes jis yra stiprus ir aštrus. Papildomai gal dar įlašinčiau ir kitų eterinių aliejų kvapui praturtinti, kažką iš citrusų arba pipirmėtės. Jį rekomenduojama pasistatyti tame kambaryje, kuriame daugiausiai esame, svarbiausia - įjungti ne prieš naktį. Rekomenduojama naudoti intervalais po 15-30 minučių.
Ji turi patarimų ir tiems, kurie garintuvo namuose neturi: „Labai paprastas būdas: ryte einate į vonią, pasiimate saujelę druskos, įlašinate į ją raudonėlių eterinio aliejaus, tą druskytę - ant vonios dugno arba dušo grindų. Kol maudotės, kvėpuojate raudonėlių eteriniu aliejumi.
„Dar vienas paprastas panaudojimo namuose būdas - jeigu turite butelį su purkštuvu (rekomenduoju naudoti stiklinį ir kokybišką buteliuką, kadangi eteriniai aliejai tirpdo plastikus, tai kad neištirptų jo dalelių), į tą buteliuką įpilkite vandens, galima hidrolato, t. y. gėlių vandens, įlašinkite keletą lašų raudonėlio ir apipurkškite paviršius, tiesiog ten, kur jūs dirbate, darbo stalą“, - pataria A.
Raudonėlio naudojimas kulinarijoje
Raudonėlis yra nepakeičiamas prieskonis daugelyje virtuvės receptų. Jis suteikia patiekalams šiltą, šiek tiek kartų skonį, kuris gerai dera su įvairiais ingredientais. Dažniausiai naudojamas Viduržemio jūros virtuvėje, raudonėlis yra pagrindinis prieskonis tokiuose patiekaluose kaip pica, pastos padažai, kepamos daržovės ir mėsos patiekalai.
Šviežias ar džiovintas raudonėlis?
Raudonėlis gali būti naudojamas tiek šviežias, tiek džiovintas. Džiovintas raudonėlis yra intensyvesnio skonio, todėl jo reikia mažiau nei šviežio. Dažniausiai naudojamas džiovintas raudonėlis, tačiau šviežias taip pat suteikia puikų aromatą ir gali būti dedamas į salotas, salsas ar garnyrus.
Raudonėlis Viduržemio jūros virtuvėje
Viduržemio jūros virtuvėje raudonėlis dažnai derinamas su kitais prieskoniais, tokiais kaip bazilikas, čiobreliai ir rozmarinas. Šie prieskoniai kartu sukuria skonių harmoniją, kuri išryškina kiekvieno ingrediento geriausias savybes. Raudonėlis dažnai naudojamas pomidorų padažuose, kepiniuose ir mėsos marinatuose.
Raudonėlio arbata
Raudonėlio arbata yra tradicinis gėrimas, kuris gali būti naudingas sveikatai. Ši arbata padeda sumažinti virškinimo problemas, mažina pilvo pūtimą ir skrandžio spazmus. Ji taip pat gali padėti sušvelninti kvėpavimo takų infekcijas, tokią kaip peršalimas ar bronchitas. Raudonėlio arbata yra švelnaus, šiek tiek aštraus skonio, todėl ji maloni gerti tiek šiltą, tiek šaltą.
Visų pirma raudonėlio arbata rekomenduojama atsikosėjimui skatinti ir kosuliui lengvinti. Taip pat ji pasižymi raminančiu, stresą mažinančiu poveikiu, padeda kovoti su nemiga.Raudonėlių arbatoje gausu antioksidantų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais, saugo mūsų imuninę sistemą, odos ir viso kūno sveiką išvaizdą. Taip pat raudonėlio arbata, kaip ir aliejus, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, skausmą malšinančiu poveikiu.
Raudonėlio auginimas namuose
Raudonėlį lengva auginti namuose tiek sode, tiek vazone ant palangės. Šis augalas mėgsta saulę ir gerai drenuojamą dirvą. Raudonėlis yra atsparus sausroms, todėl nereikia jo dažnai laistyti. Reguliarus genėjimas padeda augalui išlaikyti formą ir skatina naujų lapų augimą.
Priežiūros patarimai
Raudonėlis geriausiai auga šiltuose, saulėtuose vietose. Rekomenduojama jį sodinti pavasarį, kai praeina šalnų pavojus. Vazonuose auginant raudonėlį, svarbu naudoti kokybišką žemės mišinį, kuris užtikrintų gerą drenažą. Taip pat reikėtų vengti perlaistymo, nes šaknys gali pradėti pūti.
Raudonėliui labai sveika vasarą praleisti lauke. Tai gali būti terasa, balkonas, atviras laukas prie namo ir pan. Artėjant šalnoms, raudonėlį reikėtų parsinešti namo, nes auginamas kambaryje, joms neatsparus.
Panaudojimas kosmetikoje
Raudonėlis taip pat naudojamas kosmetikoje dėl savo antibakterinių ir antioksidacinių savybių. Jo ekstraktai naudojami odos priežiūros produktuose, skirtuose kovoti su spuogais ir uždegimais. Raudonėlio aliejus taip pat gali būti naudojamas kaip natūralus antiseptikas mažoms žaizdoms ir įbrėžimams gydyti.
Naudojamas ant odos, raudonėlio aliejus gali pagerinti odos būklę, pvz., sumažinti psoriazės simptomus, spuogus, egzemą ir grybelines infekcijas. Jo priešuždegiminės savybės neutralizuoja skausmą, niežėjimą ir bendrą diskomfortą dėl vabzdžių įgėlimų ir įkandimų.
Galimos šalutinės reakcijos
Nors raudonėlis yra naudingas sveikatai, jis gali sukelti alergines reakcijas kai kuriems žmonėms. Be to, nėščios moterys turėtų būti atsargios vartodamos didelius raudonėlio kiekius, nes jis gali sukelti gimdos susitraukimus. Prieš pradedant vartoti raudonėlį kaip papildą, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei vartojate vaistus ar turite sveikatos problemų.
Vis dėlto ji siūlo pasisaugoti vartojant raudonėlių eterinį aliejų besilaukiančioms moterims, ypač jeigu moteris prieš tai tokio aliejaus nebuvo naudojusi. Taip pat jį reikėtų atsargiai naudoti mažiems vaikams. Atminkite: raudonėlių aliejus yra karštasis, tai reiškia, jis gali sukelti deginimo jausmą.
Raudonėlio eterinis aliejus naudojamas tik išoriškai ir tik praskiestas. Naudojamas grynu pavidalu jis gali sudirginti odą. Juo nereikia tepti odos aplink akis, nosies vidaus ar kitų jautriausių odos vietas. Prieš eterinio aliejaus naudojimą rekomenduojama atlikti odos lopinėlio testą. Tai galima padaryti atskiedus raudonėlio eterinį aliejų baziniu aliejumi ir užtepus nedidelį jo kiekį ant mažo odos plotelio, pavyzdžiui, ant vidinėje alkūnės ar riešo pusėje.
Prieš naudojant raudonėlio eterinį aliejų (ar kitus eterinius aliejus) gydymo tikslais, būtina pasitarti su gydytoju. Nerekomenduojama raudonėlio eterinio aliejaus naudoti nėščioms moterims, kadangi jis gali sukelti menstruacijas ir sukelti pavojų vaisiui. Nėščios ir maitinančios moterys, norinčios vartoti šį eterinį aliejų, būtinai turėtų pasitarti su savo gydytoju. Raudonėlio eterinio aliejaus turėtų vengti ir žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, sergantys širdies, kepenų ligomis, vėžiu, epilepsija.
Kretos raudonėlis
Kretos raudonėlis - išskirtinis prieskoninis augalas, be kurio neįsivaizduojama daug kretietiškų bei graikiškų patiekalų. Graikiškas raudonėlio pavadinimas - ‘rigani’ (gr. ρίγανη). Šis žodis atkeliavo iš senosios graikų kalbos: antikoje graikai raudonėlį vadino ‘origanos’ (grc. ὀρίγανος) - kartais ir dabar galima išgirsti kitą pavadinimą - ‘oreganas’, juolab juo lotyniškai pavadinta paprastųjų raudonėlių rūšis - lot. Origanum vulgare. Kretoje augantis ir auginamas raudonėlis išskirtas į atskirą porūšį, kuris lotyniškai pavadintas ‘Origanum vulgare ssp. hirtum‘ - botanikai jį dar vadina laukiniu raudonėliu arba graikišku raudonėliu.
Esminis skirtumas - ne pavadinime, o eterinio aliejaus kiekyje: graikiškame Kretos raudonėlyje (Origanum vulgare ssp. hirtum) yra didesnis eterinio aliejaus kiekis, svyruojantis nuo 1,8 iki 8,2 ml / 100 g sausos masės, tuo metu, kai paprastajame raudonėlyje (Origanum vulgare) eterinio aliejaus gerokai mažiau - iki 1,2 ml / 100 g sausos masės.
Būtent dėl to Kretos raudonėlis yra kvapnesnis, stipriau išreikšto skonio. Raudonėliu apibarstomas jau paruoštas ir ant stalo tiekiamas patiekalas. Graikijoje raudonėlis nuovirų pavidalu vartojamas nuo žarnyno atonijos, taip pat kaip atsikosėjimą skatinantis vaistas, rekomenduojamas gydant hipertenziją, aterosklerozę, cistitą, prostatitą, reumatinį artritą ir daugelį kitų ligų. Raudonėlio eterinis aliejus naudojamas nuo dantų skausmo. Kretos medikai sako, kad raudonėlio reikėtų vartoti norint sumažinti pavasarinės alergijos ar astmos simptomus.
Raudonėlio aliejaus gaminimas namuose
Raudonėlio aliejus namų sąlygomis gali būti pagaminamas kaitinimo arba šaltuoju būdu. Tiek vienam, tiek kitam būdui reikalinga:
- 1/2 puodelio džiovintų raudonėlių arba didelės saujos šviežiai nuskinto raudonėlio lapų
- 1/2 puodelio aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo (extra virgin) alyvuogių aliejaus
- sterilaus stiklinio indo ir dangtelio
Raudonėlio aliejaus gaminimas kaitinimo būdu:
- Aliejaus gaminimui reikalingi tik raudonėlio lapai, todėl juos nuskiname nuo stiebo, gerai nuplauname ir nusausiname.
- Tuomet lapus (šviežius ar džiovintus) pjaustome peiliu, kad išsiskirtų aliejus. Tam puikiai tinka ir grūstuvė, tik prireiks daugiau laiko.
- Trintus raudonėlio lapus sudedame į pasiruoštą indą ir įpilame aliejaus. Viską išmaišome. Jei reikia įpilame dar aliejaus, kad pilnai apsemtų lapelius. Stiklainį uždengiame.
- Puode užviriname tiek vandens, kad apsemtų stiklainio viduje esantį aliejaus ir lapelių mišinį. Kai vanduo užverda, įdedame stiklainį į jį ir išjungiame ugnį. Stiklainį paliekame pastovėti 10 min. Po to stiklainį išimame iš vandens, nusausiname, suplakame. Jei reikia, vėl prisukame dangtelį.
- Stiklainį paliekame sausoje, vėsioje vietoje (pvz., ant palangės) dviem savaitėms. Kartą per dieną stiklainiuką pakratykite.
- Po dviejų savaičių aliejų perkošiame į švarų, sandarų stiklinį indą. Raudonėlio aliejus paruoštas naudoti.
Raudonėlio aliejaus gaminimas šaltuoju būdu:
Atliekame viską tą patį, ką ruošdami aliejų kaitinimo būdu nuo 1 iki 4 punkto. Stiklainį reikia padėti tamsioje, vėsioje vietoje, apsaugotoje nuo saulės spindulių dviem savaitėms. Kas antrą dieną stiklainiuką pakratyti. Po dviejų savaičių aliejus turėtų tapti žalios spalvos ir paruoštas naudoti. Perkošiame į švarų, sandarų stiklinį indą. Raudonėlio aliejus paruoštas.
Pagamintas raudonėlio aliejus turėtų būti laikomas tamsioje, sausoje vietoje. Teisingai laikomas tinkamas naudoti net kelis mėnesius, o šaldytuve laikomas tinkamas net iki metų. Jeigu aliejus įgavo stiprų, rūgštų kvapą, vadinasi, jis sugedo ir naudoti nebetinkamas.