Ligoniui susirgusiam onkologine liga ir pradėjus gydymą kyla daug su mityba susijusių klausimų. Ar sužinojus apie vėžio diagnozę turiu pradėti laikytis specialios dietos? Ar yra maisto produktų, kurių turėčiau atsisakyti? Ar turėčiau valgyti, jeigu nejaučiu apetito? Kodėl gydytojai neleidžia džiūgauti mažėjančiu svoriu? Kaip turėčiau maitintis, kad lengviau pakelčiau ligos gydymą? Nepaisant to, kad lengvai prieinamos informacijos apie tai daug, bet tikslius atsakymus surasti dažniausiai sunku.
Mityba sergant onkologine liga yra gaubiama daugybės mitų, kurie suklaidina ne vieną pacientą. Mityba sergant onkologine liga gali sutrikti ne tik dėl fiziologinių priežasčių, kai sergančiam onkologine liga žmogui paprasčiausiai nėra apetito, jam sunku ryti ar yra sudėtinga valgyti dėl kamuojančių skausmų. Vis dar pasitaiko pacientų, tikinčių mitais, kad vėžį įveiks badaudami arba valgydami tik tam tikrus, pavyzdžiui, termiškai neapdorotus produktus, atsisakydami svarbių organizmui medžiagų, ar tikėdami kitais, moksliniais tyrimais nepagrįstais teiginiais.
„Onkologine liga sergančiam žmogui reikia visų maisto medžiagų, nes nepriklausomai nuo to, ar pacientas badaus, ar ne, greitai besidauginančios vėžio ląstelės vis tiek sunaudos tiek pat medžiagų savo augimui. Išsekimo atveju nebelieka reikalingų maisto medžiagų sveikosioms kūno ląstelėms. Onkologinių ligų gydymas sunkus ir ilgas, neretai užtrunkantis ne vieną mėnesį. Todėl visada sakome pacientams: pirmiausia turite valgyti!
Mitybos nepakankamumas nustatomas net 8 iš 10 onkologinių ligonių, nes pats vėžys sutrikdo medžiagų - ypač baltymų ir riebalų apykaitą. Dėl vėžio išskiriamų faktorių greitėja riebalų skaidymas, gali sutrikti ir angliavandenių įsisavinimas. Onkologinės ligos gydymo metu padidėja ligonio energijos poreikiai, todėl gali išsivystyti mitybos nepakankamumas. Taip pat atsiranda įsisavinimo sutrikimai, pasireiškiantys viduriavimu, vėmimu, maisto medžiagų neįsisavinimu, kraujo netekimu, esant įvairioms uždegiminėms būklėms, vartojant kai kuriuos vaistus. Mitybos nepakankamumu vadinamas energijos, baltymų ir (ar) kitų medžiagų trūkumas, kuris sukelia neigiamą poveikį audiniams, jų struktūrai, funkcijoms, gydymo efektyvumui bei ligos baigčiai.
Mitybos nepakankamumo požymiai
- Krenta svoris be objektyvių priežasčių (nesilaikant dietos, neatsisakius kai kurių maisto produktų, nepadidinus fizinio krūvio).
- Suvalgoma mažiau maisto.
Išsekusiems ligoniams dažniau kyla įvairių komplikacijų, jiems negalima skirti tinkamiausio gydymo. Todėl visada sakome pacientams: pirmiausia turite valgyti! Po nedaug, bet dažnai ir viską, ko tik norite, nes turite sukaupti maistinių medžiagų atsargų ir jėgų gydymui“, - aiškina Nacionalinio vėžio instituto Onkologinės radioterapijos skyriaus vedėjas dr. Arvydas Burneckis.
Enterinis ir parenterinis maitinimas
Kai į jo kabinetą įžengia išsekęs ligonis, gydytojui tenka nukelti gydymo spinduliais pradžią ir kalbėti apie mitybos svarbą. Jei pacientas vis tiek valgo nepakankamai, pirmiausia jam pridedamas enterinis maitinimas. Enteriniu vadinamas toks maitinimo būdas, kai organizmui reikalingos maisto medžiagos patenka į virškinimo traktą per burną (vartojant specialios paskirties gėrimus) ar per zondą, stomą lašinant specializuotus enterinius mišinius. Enterinis maitinimas turi būti taikomas visuomet, kai veikia žarnynas. Jei per žarnyną maitinimas neįmanomas - pradedamas parenterinis (per veną) maitinimas. Kai medikai mato, kad pacientas negalės užtikrinti savo visavertės mitybos namuose, jam tenka pasilikti bei stiprėti ligoninėje ir po gydymo spinduliais ar chemoterapijos kurso.
Anksčiau medikai nelabai kreipdavo dėmesį į ligonio mitybą, nes susitelkdavo į vėžio gydymą. „Viena iš mokslinių konferencijų, kur buvo nagrinėti onkologinių ligonių mitybos klausimai, man atvėrė akis. Grįžęs į darbą pradėjau skaičiuoti ligonių kūno masės indeksus ir nustebau, kad mitybos nepakankamumą teko diagnozuoti net tokioms iš pažiūros sveikoms moterims, kurios serga krūties vėžiu. Supratau, kad pirmiausia turime pasirūpinti visaverte onkologinio ligonio mityba ir esant poreikiui skirti papildomą maitinimą, nes kai ligonis išsekęs, galimas tik paliatyvus gydymas“, - pasakojo dr. Gydytojas apgailestavo, kad pacientai ligoninėje kol kas negali pasirinkti patiekalų, kuriuos norėtų valgyti, kaip yra kai kuriose užsienio šalyse. „Turime puikiausią Vakarų Europos šalims nenusileidžiančią įrangą onkologiniams ligoniams gydyti. Belieka pasirūpinti tokiu, rodos, paprastu dalyku kaip visavertis maitinimas. Tuomet galėsime džiaugtis dar geresniais gydymo rezultatais“, - sakė dr.
Rekomendacijos po stomos operacijos
Stoma reikalinga tada, kai natūralų tuštinimąsi sutrikdo žarnoje susidariusi kliūtis, pvz., navikas, arba kai yra pašalinta visa tiesioji žarna.
- Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant - pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų.
- Po 2-4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas. Esant netoleravimui (pajutus pilvo pūtimą, pykinimą, sunkumą ar kt.), šio produkto reiktų vengti. Pavyzdžiui, labai dažnas reiškinys yra pieno baltymo (laktozės) netoleravimas. Jei suvalgius pieno produktų pučia vidurius, kaupiasi dujos, viduriuojama, vadinasi, pieno reiktų atsisakyti. Paprastai dažniausiai netoleruojamas saldus pienas, o suvalgius rūgščių pieno produktų (jogurto, rūgusio pieno, varškės gaminių) jaučiamasi gerai, todėl šių produktų atsisakyti nereikia.
- Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus - vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas.
- Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi. Maitinimosi tvarkos nepatariama sutrikdyti, nes tai daro įtaką išmatų konsistencijai ir dujų susidarymui žarnyne. Po kelių mėnesių tvarkingo maitinimosi išmatų konsistencija sutirštėja, keičiasi jų kiekis ir tuštinimųsi skaičius.
- Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų. Trintos, pieniškos, skaidrios kruopų (manų, ryžių, grikių, avižinių), daržovių (morkų, bulvių, burokėlių ir kt.) sriubos. Kisieliai iš vaisių, uogų, saldžios uogų ir vaisių sultys, per pusę skiestos vandeniu.
Mitybos nepakankamumas ir jo įtaka
Viena dažniausių komplikacijų - mitybos nepakankamumas, kuris diagnozuojamas net iki 70 proc. sergančiųjų šiomis ligomis. Mitybos nepakankamumas - tai būklė, kai dėl maistinių medžiagų ir energijos trūkumo, arba kitaip - tiesiog dėl maisto trūkumo ar organizmo bado, dramatiškai mažėja svoris, netenkama raumeninės ir riebalinės masės bei skysčių. Esant mitybos nepakankamumui, bendros onkologinių ligų prevencijai skirtos maitinimosi rekomendacijos ne tik kad nepagelbės, bet gali dar labiau padidinti išsekimą. Todėl šiuo atveju reikia visai kitokių mitybos patarimų.
Mitybos rekomendacijos esant mitybos nepakankamumui
Sergant dėl ligos, jos gydymo ar komplikacijų sąlygotų medžiagų apykaitos pasikeitimų padidėja energijos (kalorijų) ir maistinių medžiagų, ypač baltymų poreikis. Siekiant sustabdyti svorio mažėjimą arba priaugti svorio pagrindinis tikslas - suvalgyti kalorijų daugiau, nei organizmas jų išeikvoja. Todėl rekomenduojama valgyti dažnai - ne rečiau kaip kas 2-3 valandas ir rinktis didesnes porcijas. Tačiau dėl blogos savijautos ir prasto apetito ne visada pavyks įveikti tokią padidintą porciją, tada rekomenduojama rinktis kaloringesnius maisto produktus ir patiekalus. Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama riebesniems maisto produktams, pavyzdžiui, rinktis riebesnius pieno produktus vietoje liesų; tokiais pieno produktais pagardinti patiekalus: pavyzdžiui, košę virti ne vandenyje, bet piene arba augaliniame jo pakaitale. Taip pat rekomenduojama naudoti papildomus riebalus, pavyzdžiui, aliejų, sviestą ar riešutų kremą, paskaninti patiekalus riebiais sūriais. Pavyzdžiui, į bulvių košę galima įpilti ne tik riebaus pieno ar grietinėlės, įdėti sviesto, bet ir įtarkuoti fermentinio sūrio.
„Apie 20-30 proc. onkologinių ligonių miršta ne nuo pačios ligos, bet nuo mitybos nepakankamumo, arba kitaip - išsekimo“, - ragina atkreipti dėmesį į mitybą gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė. Labai svarbu žinoti, kad maisto produktai ar patiekalai, kurių sudėtyje daug vandens, yra mažiau kaloringi, todėl suvalgius tokią porciją bus sotu, bet organizmas iš jos negaus daug energijos. Minėtiesiems produktams priskiriamos daržovės, vaisiai, uogos, kruopos, vandeningos sriubos ir sultiniai. Toks maistas esant mitybos nepakankamumui turi būti valgomas labai saikingai, ir kaskart reikėtų pabandyti paieškoti būdų, kaip jį papildyti ne tik kalorijomis, bet ir baltymais.
Baltymų svarba
Baltymų poreikis sergantiems onkologinėmis ligomis, ypač jei diagnozuojamas mitybos nepakankamumas, gali būti panašus kaip ir profesionaliems sportininkams. Todėl rekomenduojama, kad kiekvieną kartą valgant valgiaraštyje būtų baltymų gausių maisto produktų: paukštienos, žuvies, mėsos, pieno produktų, kiaušinių, riešutų, ankštinių daržovių. Gydymo metu taip pat svarbu organizmą aprūpinti ir vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis.
Mėgstamas maistas ir apetito skatinimas
Kai sergantįjį vargina įvairūs ligos ar jos gydymo pašaliniai reiškiniai, pavyzdžiui, blogas apetitas, skonio pasikeitimai, šleikštulys, pykinimas, vėmimas, burnos opos, virškinimo trakto veiklos sutrikimai, fizinis skausmas, fizinis ir emocinis nuovargis, depresyvios mintys ar depresija - svarbiausia, kad jis apskritai valgytų. Taigi galima vartoti visus pirmiau išvardytus produktus, kuriuos įprastomis sąlygomis rekomenduojama riboti. Pirmiausia rekomenduojama rinktis mėgstamą maistą, kuris būtų valgomas su didesniu apetitu. Reikėtų nebijoti pataikauti alkiui ir, vos pajutus mažiausią norą valgyti, nedelsiant griebtis maisto. Patariama stengtis valgyti kad ir nedideliais kiekiais, bet kuo dažniau, o didesnių porcijų imtis tuomet, kai apetitas ar bendra savijauta kiek pagerėja. Neretai apetitui pagerinti rekomenduojama rinktis rūgštesnį ar sūresnį maistą ir gėrimus. Norą valgyti gali padidinti ir patiekalo paruošimo ar pateikimo pakeitimai, pavyzdžiui, vietoje troškinto kukulio pasirinktas švelniai pakeptas mėsos kepsnelis ar net kita valgymo vieta, tarkime, balkonas ar terasa. Apetitą sužadinti gali ir kulinarinės knygos bei laidos ar tiesiog pasvajojimas apie maistą, kurio galbūt šiuo metu norėtųsi.