Kaip pastebi prekybininkai, lietuviai sūrius itin mėgsta ir ne tik tradicinius - varškės ar fermentinį, bet ir gurmaniškus, netikėtų skonių.

Sūrių Populiarumas Priklausomai Nuo Sezono

Žinoma, kai kurių sūrių paklausa svyruoja priklausomai nuo sezono. Štai kreminis sūris mėgstamas ir perkamas ištisus metus, o vasarą smarkiai išauga sūrių, skirtų salotoms, tokių kaip mocarela, feta, paklausa. Kaip rašoma prekybos tinklo „Iki“ pranešime žiniasklaidai, šiltąjį sezoną išauga susidomėjimas kepti ant žarijų tinkamais sūriais, prieš šventes tautiečiai renkasi daugiau maskarponės, o štai pelėsinis sūris populiarus išlieka tiek per šventes, tiek šaltuoju metų laikotarpiu.

Sūris Pasaulio Virtuvėse

Kaip sako maisto ekspertė Vilma Juodkazienė, sūris - turtingą skonių pasaulį atveriantis produktas, skirtingose šalyse turintis senas gamybos ir vartojimo tradicijas. „Prancūzijoje ar Italijoje, taip pat ir Graikijoje sūris yra neatsiejamas tradicinės virtuvės produktas, be kurio tikriausiai sunkiai įsivaizduojami pietūs ar vakarienė, o kartais ir pusryčiai“, - pastebi ji ir priduria, kad be fetos sūrio neįsivaizduojamos graikiškos salotos ar Izraelyje taip pamėgta šakšuka. Be mocarelos neiškepsime tikros itališkos picos.

Tačiau sūris plačiai naudojamas ne tik įvairiausiuose pikantiškuose patiekaluose, bet ir konditeriniuose gaminiuose. Pavyzdžiui, italai naudodami maskarponės sūrį ruošia savo tradicinį desertą tiramisu, o iš kreminio sūrio daugybėje šalių populiaru kepti sūrio pyragus.

Trys Sūrio Rūšys, Puikiai Tinkančios Kepiniams ir Desertams

V.Juodkazienė siūlo geriau susipažinti ir su 3 rūšių sūriais, kurie itin tinka kepiniams ir desertams:

Kreminis Sūris

Šis sūris gaminimas iš grietinėlės arba nugriebto pieno. Jis minkštas, baltas, švelnaus skonio. Kreminis sūris žmonėms dažnai asocijuojasi su „Filadelfijos“ kreminiu sūriu, tačiau šis sūris atsirado visai ne Pensilvanijoje, o šalia Niujorko. Šio produkto gimimas siekia 1870 metus.

Kreminis sūris nėra naudojamas tik sumuštiniams ar riestainiams sutepti. Jis tinka ir gaminant sausainius, pyragaičius, taip pat verdant bulvių košę, ruošiant įvairiausius padažus. O vienas labiausiai pamėgtų patiekalų, gaminamų su šiuo sūriu, žinoma, yra sūrio pyragas.

Feta

Šio sūrio istorija siekia gilią senovę. Manoma, kad fetos sūris pirmą kartą buvo pagamintas maždaug prieš 8 000 metų. Labai tikėtina, kad jo atradimas buvo visiškai atsitiktinis, pieną gabenant supylus į gyvulių skrandžius. Pavadinimas „feta“ pažodžiui reiškia „gabalėlis“ ir tikriausiai tiksliai nurodo sūrio pjaustymo į statines techniką - ši tradicija iki šiol yra taikoma.

Feta naudojama gaminant graikiškas salotas, taip pat mėgstama valgyti derinant su arbūzu, ji dažnai valgoma ir su įvairiausiomis graikiškomis pitomis, graikišku špinatų pyragu. Feta taip pat skaninamos graikiško stiliaus brusketos, pica, įdaromos paprikos.

Maskarponė

Jeigu reikėtų rinkti mėgstamiausią italų kreminį sūrį, šį konkursą laimėtų maskarponė. Sakoma, kad šio populiaraus sūrio pavadinimas kilo iš žodžio mascarpa, kuris tam tikrose itališkose tarmėse reiškė rikotą. Tačiau skirtingai nei rikota, kuri yra gaminama iš pieno, maskarponė gaminama iš grietinėlės.

Itališkoje virtuvėje maskarponė yra viena iš dažniausiai naudojamų bazių gaminant tiek tiramisu, sūrio pyragus ir netgi padažą spagečiams ar rizotą. Maskarponės pradžia istorikai laiko XVI-XVII amžių. Šio sūrio kilmės vieta, kaip ir daugelio itališkų sūrių, yra Lombardijos regionas.

Prieskonių ir Žolelių Naudojimas su Sūriu

Jokių išsisukinėjimų - gardinti maistą žolėmis gali bet kas. Visi bent kartą gyvenime sumuštinį su varškės sūriu esame skaninę laiškiniais česnakais ar svogūnų laiškais. Dar geriau - skrebutį su minkštai keptu kiaušiniu.

Šviežios Žolelės

Štai ir pirmoji taisyklė: žolelės turi būti smulkinamos. Laiškiniai česnakai, kaip ir petražolės, bazilikai, kalendros, krapai, mėtos, daržiniai builiai, pipirnės, peletrūnai, dašiai bei kiaulpienės, yra žolės, kurias geriausia naudoti šviežias ir maistą jomis skaninti prieš pat patiekiant. Nors jų būna pirkti ir džiovintų, šviežios - kur kas aromatingesnės.

Net jei šaldytuvas tuščias, iš alyvuogių aliejaus, druskos ir prieskoninių žolelių galima sukurpti greitą vakarienę. Pavyzdžiui, keptuvėje su alyvuogių aliejumi paskrudinti duonos ir užtepti skanaus pesto padažo: jo žaibiškai pasigaminsite iš bazilikų arba petražolių. Paskrudinkite saują saulėgrąžų ar kedrinių pinijų, palikite atvėsti, elektriniu trintuvu susmulkinkite kuokštą žolelių, negailėdami įpilkite alyvuogių aliejaus, paskaninkite druska ir suberkite atvėsusias sėklas. Jeigu turite parmezano, dar geriau. Galima (nors ir nebūtina) į pesto padažą įmaišyti ir jo.

Džiovintos Žolelės

Kita žolių rūšis puikiai tinkama džiovinti. Jų lapeliai yra natūraliai prisitaikę didelio karščio ar sausros sąlygomis naudoti kuo mažiau drėgmės. Prireikus jie išdžiūsta neatsiskyrę nuo stiebo. Šiomis savybėmis pasižymi dauguma Viduržemio jūros regiono augalų. Jų paviršius būna šiurkštus, kartais netgi pūkuotas, skonis dažnai kartus arba aitrus. Būtent išlavintos kaupimo savybės paverčia juos puikiomis aromatų saugyklomis.

Šalavijus, rozmarinus, levandas, laurus, raudonėlius bei čiobrelius galima naudoti ir šviežius, bet išdžiovinti jie atsiskleidžia dar ryškiau.

Džiovintas žoleles gaminant svarbu panaudoti pakankamai anksti (antroji taisyklė). Skubiai įmestos į puodą pačioje gamybos proceso pabaigoje, jos atsimokės piktu ir lips prie liežuvio it šienas. Džiovintiems augalams reikia laiko įmirkti. Plonalapių žolių aromatai išsisklaido akimirksniu, o džiovintų Viduržemio jūros regiono žolelių išsilaiko labai ilgai.

Tam reikia riebalų, todėl trečioji taisyklė skamba taip: ruošdami maistą niekada negailėkite riebalų. Nenupjaustykite nuo mėsos lašinių, naudokite alyvuogių aliejų, sviestą ir grietinėlę. Baigę gaminti, patys spręsite, kiek padažo vis dėlto pilti į lėkštę, bet gamindami dosniai atseikėkite riebalų, kuriuose telkiasi visas skonis ir aromatas. Žinoma, čia taip pat reikalingas saikas, riebalų perteklius lyg apsauginė plėvelė padengia skonio svogūnėlius ir slopina skonio pojūtį.

Jeigu iš rankos netyčia išslydus prieskonių indeliui į padažą pribėrėte per daug žolelių ir jis pasidarė perdėm aromatingas ar net apkarto, padėtį ištaisysite įmaišę grietinėlės ar grietinės.

Ketvirtoji taisyklė: svarbiausia - kiekis. Šviežių žolių galima ir net reikėtų negailėti. Receptuose dažniausiai būna nurodytas ganėtinai mažas jų kiekis, kurį ramiai galite viršyti. Džiovintas prieskonines žoleles naudoti reikia atidžiau. Jų taip pat galite berti dosniai, tik nepersistenkite.

Žolelių Deriniai

Prisiminkite, kad žolelės - tai lyg akcijų fondas. Teisingai pasirinkus, grąža beveik visada garantuota. Gerai parinktu žolelių deriniu paskanintas patiekalas - tikras laimėjimas. Svarbu žinoti, kas su kuo dera. Tai nereiškia, kad priešingybėms būti kartu nelemta. Toks derinys kurį laiką atrodo įdomus ir jaudinantis, bet ilgainiui ima kelti diskomfortą.

Ieškant naujų derinių, verta užmesti akį į augalų šeimas. Augalų šeimų, žinoma, yra kur kas daugiau nei tos keturios, kurias dar pristatysiu. Jeigu norite pasidomėti išsamiau, susiraskite mokyklos laikų herbariumą - reikia tikėtis, kad užrašai neišbluko. Iš esmės visi tos pačios šeimos augalai tarpusavyje dera neblogai. Mėginti suvienyti skirtingų šeimų žoles kartais būna gana rizikinga. Levanda ir petražolė susikalba ne geriau nei cikada su slieku. O štai petražolė ir gelsvė - pora kaip tvora, drauge įveiksianti bet kokius sunkumus.

Saldūs, anyžiniai aromatai (pavyzdžiui, peletrūno) puikiai dera su saldžiomis daržovėmis, kaip antai pastarnokai ar pankoliai. Gaivūs mėtų ir bazilikų aromatai paskanins sūrius arba saldžius vaisinio skonio derinius, tokius kaip pomidorai, avių pieno sūris ir melionai. Gaivaus citrusinio skonio žolės (pavyzdžiui, kalendra) tinka azijietiškiems patiekalams, pomidorams ar žuviai gardinti.

Kalendros Ypatybės

Jeigu į šviežias kalendras žiūrite kreivai, tokie esate ne vieni. Mokslininkas Nicholas Erikssonas ištyręs 30 000 savanorių genomus išsiaiškino, kad apie 17 proc. visų europiečių turi geną, dėl kurio kalendrų kvapas jiems primena muilą. Nieko nuostabaus, kad ši žolė liaudyje dar yra vadinama blakiniu krapu. Genas koduoja uoslės receptorių 6A2, kuris savo ruožtu reaguoja į aldehidus, o jų kalendrose apstu. Pietryčių Azijoje šis genas kur kas retesnis. Tenykštė virtuvė nuo kalendrų neatsiejama ne vien dėl skonio, bet ir dėl to, kad šis prieskonis turi sveikatai naudingų savybių. Dar viena reikšminga taikymo sritis: aldehidų maišoma į kvepalus, pavyzdžiui, Chanel No. 5.

Kalendros dera su bet kokiais saldžiarūgščiais patiekalais, indiškais čatniais bei kariu, taip pat arbūzų ir avių pieno sūrio salotomis.

Laiškiniai česnakai - tai tikras vitamino C užtaisas: 100 g šių augalų yra 50 mg vitamino C.

Prieskonių ir Žolelių Derinimas su Įvairiais Produktais

Štai sąrašas prieskonių ir žolelių, kurie puikiai dera su įvairiais maisto produktais:

• Žirniai: ciberžolė, asafetida, kvapiosios murėjos („kari“) lapeliai, kalendra, juodosios garstyčios, juodieji pipirai, kmynai, kmyninis kuminas, ožragė, imbieras, pankolis, krapų sėklos, tamarindas.
• Žalieji žirneliai: ožragė, ciberžolė, kvapiosios murėjos („kari“) lapeliai, imbieras, kmyninis kuminas, kvepiantys pipirai, mango milteliai („amchur“), rozmarinas, mėtos.
• Grikiai: kvepiantys pipirai, juodgrūdė, cinamonas, gvazdikėliai, pankolis, asafetida, ožragės žalumynai, kvapiosios murėjos („kari“) lapeliai, kmyninis kuminas, juodosios garstyčios, krapų sėklos, krapų žalumynai.
• Kviečiai, kvietinės kruopos: kalendra, asafetida, cinamonas, kardamonas, muskato riešutas, kmyninis kuminas, ciberžolė, krapų žalumynai.
• Manų kruopos: kalendra, kardamonas, muskato riešutas, juodieji pipirai, ožragė, asafetida, šafranas.
• Avižos, avižiniai dribsniai: ciberžolė, kalendra, kvepiantys pipirai, cinamonas, kardamonas, laurų lapai, asafetida, juodieji pipirai, kvapiosios murėjos („kari“) lapeliai, ožragė, krapų žalumynai.
• Perlinės kruopos: asafetida, ožragė, ožragės želmenys, laurų lapai, juodosios garstyčios, imbieras, kvepiantieji pipirai, ciberžolė, geltonosios garstyčios, pankolis.
• Miežinės kruopos: kvapiosios murėjos („kari“) lapeliai, ciberžolė, asafetida, pankolis, juodieji pipirai, ožragės želmenys, imbieras, kvepiantieji pipirai.
• Kukurūzų kruopos: muskato riešutas, kardamonas, kmynai, juodieji pipirai, asafetida, raudonėlis, kvapiosios murėjos („kari“) lapeliai.
• Sorų kruopos: kvapiosios murėjos („kari“) lapeliai, cinamonas, asafetida, ožragės želmenys, juodieji pipirai, ožragė, juodosios garstyčios.
• Ryžiai: pankolis, ciberžolė, kmynai, cinamonas, imbieras, kmyninis kuminas, juodosios garstyčios, juodgrūdė, asafetida, šafranas, muskato riešutas.
• Pupos, pupelės: ožragės želmenys, ožragė, kvepiantys pipirai, muskato riešutas, imbieras, kmyninis kuminas, gvazdikėliai, juodgrūdė, cinamonas.
• Sojos pupelės, sojos produktai: asafetida, kalendra, ožragė, juodosios garstyčios, juodieji pipirai, geltonosios garstyčios, kardamonas, krapų sėklos, krapų žalumynai.
• Mungo pupuolės: imbieras, ciberžolė, kmyninis kuminas, juodosios garstyčios, laurų lapai, asafetida, cinamonas, tamarindas.
• Kopūstai: kvapiosios murėjos („kari“) lapeliai, kmynai, ciberžolė, cinamonas, krapų sėklos, krapų žalumynai, juodieji pipirai.
• Bulvės: kalendra, juodieji pipirai, imbieras, ožragės želmenys, laurų lapai, ožragė, ciberžolė, asafetida, juodosios garstyčios, muskato riešutas, kvapiosios murėjos („kari“) lapeliai, rozmarinas, krapų žalumynai.
• Morkos: kmyninis kuminas, kardamonas, ciberžolė, kvepiantys pipirai, juodgrūdė, imbieras, juodieji pipirai, laurų lapai, kalendra, mango milteliai („amchur“), rozmarinas.
• Agurkai: juodieji pipirai, kmynai, kmyninis kuminas, krapų sėklos, kalendra, juodieji pipirai, krapų žalumynai, kalendros žalumynai.
• Paprikos: muskato riešutas, kvapiosios murėjos („kari“) lapeliai, kmyninis kuminas, imbieras, raudonėlis, ciberžolė, juodieji pipirai, juodosios garstyčios, kalendros žalumynai, krapų sėklos.
• Pomidorai: kvapiosios murėjos („kari“) lapeliai, kmyninis kuminas, asafetida, ožragė, kalendros žalumynai, cinamonas, kvepiantys pipirai, gvazdikėlis, ciberžolė, raudonėlis, rozmarinas, bazilikas.
• Burokai: kalendra, ožragė, kmyninis kuminas, cinamonas, ciberžolė, asafetida, muskato riešutas, kalendros žalumynai, laurų lapai, kvepiantys pipirai, krapų žalumynai.
• Ridikai: juodosios garstyčios, kmyninis kuminas, ožragė, imbieras, juodieji pipirai, ciberžolė.
• Moliūgas: kalendra, muskato riešutas, ciberžolė, juodieji pipirai, ožragė, cinamonas, rozmarinas, pankolis.
• Pienas (anksti ryte ar dieną): šafranas, cinamonas, kardamonas, muskato riešutas, ciberžolė, imbieras, kvepiantys pipirai, žvaigždinis anyžius.
• Pienas (vakare): pankolis, kardamonas, muskato riešutas, gvazdikėlis, anyžius.
• Jogurtas: cinamonas, kardamonas, anyžius, pankolis, šafranas, žvaigždinis anyžius, vanilė, kmyninis kuminas, prieskoniniai žalumynai, rožių vanduo.
• Varškė, sūris: kmyninis kuminas, asafetida, peletrūnas, mėtos, ciberžolė, muskato riešutas, kalendra, džiovinta paprika, juodieji pipirai, cinamonas, juodosios garstyčios, kmynai, raudonėlis.
• Cukrus (sirupas, kompotai, kepiniai) - šafranas, kardamonas, cinamonas, žvaigždinis anyžius, pankolis, muskato riešutas, vanilė, mango milteliai („amchur“).
• Obuoliai - šafranas, pankolis, anyžius, kardamonas, vanilė, cinamonas, gvazdikėliai, imbieras.
• Kriaušės - cinamonas, imbieras, muskato riešutas, žvaigždinis anyžius, pankolis, mango milteliai („amchur“).
• Ananasai - kardamonas, anyžius, kmyninis kuminas, cinamonas.
• Bananai - cinamonas, šafranas, kmyninis kuminas, vanilė, kmynai.
• Citrusiniai - mėtos, vanilė, muskato riešutas, pankolis, žvaigždinis anyžius, imbieras, kalendra, kmynai, kardamonas.
• Vynuogės ir razinos - cinamonas, kardamonas, imbieras, pankolis, anyžius, žvaigždinis anyžius.
• Vyšnios - vanilė, cinamonas, imbieras, žvaigždinis anyžius, kmyninis kuminas.
• Žemuogės - pankolis, vanilė, kardamonas, imbieras, cinamonas.
• Braškės - šafranas, anyžius, pankolis, cinamonas, vanilė.
• Avietės - cinamonas, gvazdikėliai, šafranas, muskato riešutas, pankolis, vanilė.
• Šaltalankis - cinamonas, pankolis, vanilė, imbieras, muskato riešutas.
• Agrastai - kmynai, cinamonas, kalendra, pankolis, ciberžolė.
• Serbentai raudonieji - žvaigždinis anyžius, anyžius, šafranas, kardamonas, cinamonas, muskato riešutas.
• Serbentai juodieji - pankolis, kardamonas, vanilė, cinamonas, žvaigždinis anyžius, anyžius.
• Granatai - kardamonas, šafranas, imbieras, pankolis.
• Slyvos - kmynai, pankolis, kardamonas, cinamonas, imbieras, ciberžolė, vanilė.
• Abrikosai (ir džiovinti) - žvaigždinis anyžius, kardamonas, pankolis, gvazdikėliai, anyžius, cinamonas, vanilė, imbieras.
• Datulės - muskato riešutas, kardamonas, šafranas, imbieras, pankolis.

Sąrašas nėra baigtinis, egzistuoja daugybė kitų čia nepaminėtų prieskonių, kurie ne mažiau puikiai derėtų prie išvardintų produktų, dėl to kviečiu aktyviai prisijungti prie šio sąrašo pildymo. Rašykite, komentuokite.

Skonio Juslės Svarba

Skonį ir mitybos įpročius sieja abipusis ryšys. Žmogus, nebejaučiantis natūralaus skonio, mitybą pakeis sunkiai. Tyrimai rodo, kad antsvoris, cukrinis diabetas ir dantų ėduonis dažnai siejasi su skonio juslių prastėjimu. Skonio suvokimas yra vienas intelektualiausių žmogaus organizmo gebėjimų. Pažinti savo skonį reiškia pažinti save.

Skonio jutimas - tai ne vien juslinis malonumas, jis tiesiogiai veikia ir psichiką bei kūno masės indeksą. Ne taip svarbu, ką valgome ar ko nevalgome, kur kas svarbiau, ar susigrąžinsime gerą skonį ir išmoksime juo mėgautis.

Diana von Kopp atskleidžia, kaip paaštrinti skonio jusles ir išmokti mėgautis natūraliais produktais. Tinkamai paruoštos karčios daržovės nebekelia tokio siaubo, o šiltas pyragas atrodo saldesnis.

---