- Geriausi
- Naujausi
Nutrijų porūšiai
Pripažįstami šie keturi porūšiai:
- Myocaster coypus bonariensis: šiaurės Argentina, Bolivija, Paragvajus, Urugvajus, Pietų Brazilija;
- Myocaster coypus coypus: centrinė Čilė, Bolivija;
- Myocaster coypus melanops: Čilėje;
- Myocaster coypus santacruzae: Patagonija.
M. C. bonariensis – porūšis, paplitęs toliausiai į šiaurę (subtropinėje nutrijos arealo dalyje) ir, kaip manoma, šis porūšis dažniausiai sutinkamas kituose žemynuose.
Nutrijos mesa kaina
Gerbiami valstietis.lt skaitytojai!
Šiomis dienomis tebevyksta kai kurie tinklapio atnaujinimo darbai, todėl galimi sutrikimai. Atsiprašome.
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
RubrikaKarves ir kiaules iškeitė į triušius bei nutrijasVilkaviškio rajone, Lakštučių kaime, gyvenantis Rimantas Legota ūkininkauja jau daugiau nei ketvirtį amžiaus. Nors pagrindinė jo verslo šaka yra augalininkystė, tačiau pastaruoju metu vyriškis vis labiau pasineria į naująjį savo pomėgį – triušių bei nutrijų auginimą.
Teko pasitraukti
Ūkininkauti R.Legota pradėjo panašiu laiku, kaip ir dauguma šalies žemdirbių – 1991 metais. Pradžia buvo gana sunki, trūko tiek žinių, tiek technikos. Tiesa, pasak Lakštučių kaimo gyventojo, tais laikais kone iš kiekvienos žemės ūkio srities buvo galima tikėtis pelno.
„Viską apsimokėjo auginti: grūdus, cukrinius runkelius, karves, kiaules. Dabar žemdirbius kartais net stengiamasi sužlugdyti. Galbūt lengviau tiems, kurie turi daug žemių. Nesakau, kad iš ūkininkavimo negalima pragyventi. Įmanoma. Turtingas gal ir nebūsi, bet maistui užteks“, – sakė R.Legota.
Jis šiuo metu dirba per 60 hektarų žemės, kurioje augina kviečius, rapsus bei žirnius. Lygindamas senesnius ir dabartinius laikus, R.Legota tvirtino, kad, nepaisant visko, dabar ūkininkauti gerokai lengviau. To priežastis – galingesni traktoriai, našesni kombainai, geresnė kita žemės ūkio technika. Pasak pašnekovo, tiek praeitį, tiek dabartį vienija vienas dalykas: norint ką nors turėti, reikia nebijoti sunkaus darbo.
Darbo ūkininkas niekada nevengė. Seniau jis laikė nemažai karvių, mėsinių galvijų, vienu metu jo tvartuose kriuksėjo per 120 kiaulių. Tiesa, šiandien pastarųjų jau likę tik devynios, o raguočių apskritai atsisakė. Anot R.Legotos, gyvulininkystės atsisakė dėl krintančių produkcijos supirkimo kainų bei išaugusių reikalavimų.
Akcijos šviežiai mėsai ir jos gaminiams
Mėsos gaminiams KAI NORISI MĖSOS
Įvairių rūšių (pasiūlymas galioja tik to paties kainų lygio prekėms)
Galioja: 02.10 - 02.16
Įvairių rūšių, (nuolaida netaikoma pusgaminiams ir šaldytai kiaulienai)
Galioja: 02.10 - 02.16
Virtoms SAMSONO dešroms
330 g, 600 g, 2 rūšių
Su pigintuvuGalioja: 02.10 - 02.16
Šviežiai VILNIAUS PAUKŠTYNO UŽAUGINTA BE ANTIBIOTIKŲ vištienai
Galioja: 02.10 - 02.16
(riebumas ne didesnis kaip 35 %), 1 kg
Galioja: 02.10 - 02.16
Šviežios kiaulienos dešrelės su kmynais
Galioja: 02.10 - 02.16
Kiaulių liežuviai su poliežuvine mėsa
1 kg, (vakuuminėje pakuotėje)
Galioja: 02.10 - 02.16
Šviežiai kalakutienai ARVI
200 g, 400 g, 1 kg, 3 rūšių
Nutrija
Nutrija pirmą kartą aprašyta Juan Ignacio Molin’os 1782 m. ir pavadinta „pele nutrija“, kuri neva priklauso pelėms. 1792 m. Robert Kerr nutriją priskyrė nutrinių šeimai.
Nutrijos kūnas sukumpęs, šiek tiek ištęstas. Galva santykinai didelė, iš viršaus plokštesnė, be susiaurėjimo pereinanti į tvirtą trumpą kaklą. Ausys trumpos, išorėje šiek tiek nuleistos; ausų kaušelių vidų dengia tankūs pūkeliai, sulaikantys orą ir apsaugantys ausų angas nuo vandens. Šio gyvūno akys – kaktos lygyje, todėl jis gerai mato plaukdamas. Šnervėse esantys uždarantieji raumenys neriant susitraukia. Ant viršutinės lūpos ir žandų auga stori ūseliai – vibrisos, atliekančios lietimo organų funkciją.
Nutrija turi 20 dantų. Ypač gerai išsivystę kandžiai, po du kiekviename žandikaulyje. Kandžiai išsikišę, sveikų nutrijų kandžiai ryškiai oranžiniai, o jauniklių, senų arba ligotų nutrijų – šviesūs arba su tamsiomis dėmėmis. Kandžiai auga nuolat, nudilinti arba nulūžę – atauga (nutrijos nudilina viršutinius kandžius trindamos į apatinius). Lūpos už kandžių susijungia (ši burnos ypatybė leidžia laukinėms nutrijoms apgraužti augalus po vandeniu).
Nutrijos kojos trumpos, su penkiais pirštais. Nagai aštrūs, lenkti, užpakalinių letenėlių – tvirtesni; pėdų oda be plaukų. Priekinės letenėlės nedidelės, jų pirštai ilgesni, o pirmasis pirštas trumpas. Judriomis priekinėmis letenėlėmis nutrijos čiumpa, prilaiko maistą prie snukučio, kedena kailiuką. Tarp keturių užpakalinių letenėlių pirštų yra plaukimo plėvė, kaip vandens paukščių, o paskutinis pirštas – nesujungtas plėve.
Nutrijos skrandis yra vienos ertmės. Suaugusios nutrijos skrandžio talpa siekia 500 cm³. Žarnynas yra 10 – 12 kartų ilgesnis už kūno ilgį, bendras nutrijos žarnyno ilgis siekia 6 – 7 m, iš jų: plonųjų žarnų – 5, storosios žarnos – 1,2 ir aklosios žarnos – apie 0,5 m. Pagrindinės pašaro dalies užlaikymo virškinamajame trakte trukmė jaunikliams – 24–30 val., suaugusioms nutrijoms – 60–70 val. Suaugusi nutrija išskiria 150–200 g išmatų ir 300–600 cm³ šlapimo per parą, o atskirti jaunikliai – maždaug 2 kartus mažiau. Skirtingai nei triušiams, nutrijoms koprofagija nebūdinga.
Nutrijos kailis skirtingose kūno dalyse nevienodas: ties pilveliu jis žymiai tankesnis nei ant nugaros. Šis subtropinis pusiau vandeninis žvėrelis šeriasi ištisus metus. Šaltuoju metų laiku kailiukų kokybė šiek tiek geresnė.
