Bulvės - tikros herojės virtuvėje, kai norisi ko nors sotaus ir skanaus, taupant tiek laiką, tiek pinigus. Iš jų galima paruošti įmantriausių šedevrų, tačiau kasdienybėje dažniausiai praverčia paprasti ir greiti receptai. Bulvė - nuo seno lietuvių mylima daržovė. Šeimininkių virtuvėje šios naudojamos ne tik pagrindiniams patiekalams gaminti, bet ir garnyrui paruošti.

„Kad bulvės - viena mėgstamiausių lietuvių daržovių, puikiai iliustruoja jų asortimento gausa: šiandien parduotuvėse siūlome pasirinkti įvairiausių bulvių rūšių ir veislių, kurių populiariausių sąraše puikuojasi tokios kaip „Soraya“, „Concordia“ ar „Gala“. Kalbant apie tendencijas pastebime, kad labiausiai pirkėjai mėgsta lietuviškas bulves, be to, dažnai jas perka dideliais kiekiais įsigydami po maišą ar net kelis. Vis labiau populiarėja ir saldžiosios bulvės - jų pardavimai spalį išaugo net 40 %, palyginti su praėjusiais metais“, - teigia ekspertai.

Bulvių populiarumas ir pasirinkimas

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad bulvės kasmet tampa vis populiaresnės tarp pirkėjų - jau keletą metų šios daržovės pardavimai auga. Bulvių pasiūla parduotuvėse pradeda didėti jau nuo birželio mėnesio pradžios, kuomet parduotuvių lentynose pasirodo pirmosios šviežios bulvės iš Lietuvos ūkininkų laukų. Pirkėjai šviežių bulvių itin laukia.

„Pastebime, kad bulvių paklausa šiemet per pirmuosius 7 metų mėnesius išaugo kiek daugiau nei dešimtadaliu. Manome, kad didesnę paklausą lėmė mažesnė ir palankesnė pirkėjams bulvių kaina, nei 2017 m.“, - sako „Maximos“ ekspertas A. Poleninas. Tarp pirkėjų populiariausios bulvės sausio-liepos mėnesiais buvo sveriamos bulvės. TOP5 puikuojasi sveriamos bulvės, šviežios lietuviškos bulvės, „Linkėjimai iš kaimo“ bulvės tinklelyje, šviežios bulvės tinklelyje bei saldžiosios bulvės (batatai).

Kaip teisingai virti bulves?

Nors, regis, nėra nieko paprasčiau nei išsivirti bulvių, „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė dalijasi keliais patarimais, kurie neabejotinai pravers tiek studentiškoje, tiek bet kurioje kitoje virtuvėje:

• Dėkite į verdantį, o ne šaltą vandenį. Dažna klaida yra ta, kad pirmiausia bulves užpilame šaltu vandeniu.
• Nepadauginkite vandens. Bulves dėkite į nedidelį kiekį verdančio vandens.
• Pabadykite arba supjaustykite. Kita naudinga gudrybė, ypač bulvėms su lupena, yra prieš dedant į vandenį jas subadyti šakute. Taip skystis greičiau patenka į daržoves, ir jos išverda daug greičiau nei įprastai.
• Paprastai bulvės verda apie 20 minučių, tačiau tai priklausys nuo jų rūšies ir dydžio.
• Druskos neįdėkite per anksti. „Jei užkaitę puodą su vandeniu iš karto dedate druskos, darote klaidą dėl dviejų priežasčių. Vanduo su įdėta druska verda daug ilgiau, o tai turi tiesioginės įtakos ne tik bulvių paruošimo laikui, bet ir sąskaitoms. Be to, druskos dėjimas į šaltą vandenį gali pažeisti nerūdijančio plieno puodų vidinę dangą. Todėl bulvių vandenį reikėtų sūdyti tik tada, kai jis pradeda virti ir burbuliuoti“, - pataria J. Sabaitienė.
• Uždenkite puodą.

Bulvių laikymas

Taupant laiką, gera idėja yra vieną dieną išsivirti ar išsikepti didesnį kiekį bulvių, kad liktų ir kitam patiekalui. Dažnai jos atsiduria keptuvėje antrą ar trečią dieną, nes apkeptos būna dar skanesnės. Tačiau reikia prisiminti, kad daržovės turi tam tikrą galiojimo laiką, ir jo nereikėtų viršyti. „Tinkamai laikomos šaldytuve, sandariuose induose, jos nesunkiai gali palaukti kelias dienas, kol bus suvalgytos. Tačiau kiek ilgai jos išliks šviežios, priklauso nuo to, kokiu pavidalu jos laikomos. Pasak J. Sabaitienės, ir žalios, nuluptos bulvės gali išlaukti kitos dienos. Tuo tarpu bulvių košė šaldytuve išsilaikys 3-4 dienas, jei bus laikoma sandariai uždarytame inde - geriausia stikliniame. Verta prisiminti, kad bulvių košė laikui bėgant gali šiek tiek sutirštėti, tačiau ją galima lengvai atnaujinti.

• „Išvirtos bulvės šaldytuve lengvai išsilaiko iki 4 dienų. Svarbu jas laikyti inde, kuris neleistų joms išdžiūti ir sugerti kvapų iš išorės. Norėdami prailginti jų galiojimo laiką, kuo greičiau po virimo padėkite į šaldytuvą, nepalikite ilgam ant spintelės - tik tiek, kad atvėstų.
• Keptos bulvės taip pat gerai laikosi šaldytuve. Kaip ir virtas, jas geriausia laikyti sandariame inde. Jos gali išlikti šviežios iki 3 dienų, nors laikui bėgant praranda traškumą“, - pasakoja J. Sabaitienė.

Receptai su bulvėmis

Bulviniai blynai su kiaušiniu

Pietūs bus gardūs ir sotūs, jei gaminsite bulvinius blynus su kiaušiniu. Kepkite ir valgykite iškart, kol patiekalas dar karštas. Neabejotinai - ši bulvinių blynų su kiaušiniu versija jūsų virtuvėje įsitvirtins ilgam. Bulves sutarkuokite burokine tarka, pagardinkite druska, išmaišykite ir uždengę palikite 10 minučių pastovėti. Iškepusį blyną su kiaušiniu perkelkite į lėkštę ir ant viršaus užtarkuokite kietojo sūrio.

Tortilla de patatas (ispaniškas omletas)

Tortilla de patatas, arba ispaniškas omletas, ne vieną nustebins. Bulves nulupkite, nuplaukite ir supjaustykite griežinėliais. Keptuvėje įkaitinkite aliejų. Sudėkite bulves ir kepkite, kol suminkštės, apie 20 minučių. Retkarčiais pamaišykite, kad nesudegtų. Paruoštas bulves ir svogūnus sudėkite į dubenį su kiaušiniais, išmaišykite. Gautą masę sudėkite atgal į keptuvę, išlyginkite ir uždenkite dangčiu. Viską kepkite ant vidutinės ugnies, kol įgaus auksinę spalvą. Tada apverskite į kitą pusę ir kepkite apie 5-6 minutes.

Itališkieji bulvių virtinukai - gnocchi

Ingredientai:

• 1 kg bulvių
• 350 g miltų
• 1 kiaušinis
• 1 valg. šaukšt. aliejaus
• žiupsnelis druskos

Gaminimas:

1. Bulves išvirkite su lupena, o joms išvirus nepamirškite jų nugarinti. Tuomet bulves nulupkite ir sugrūskite.
2. Atskirame inde suplakite kiaušinį kartu su aliejumi ir supilkite į bulvių masę. Nuolat minkydami masę po truputį į ją berkite miltus.
3. Pagaminę tešlą formuokite plonus ritinėlius ir šakute įrėžkite nedidelius brūkšnelius. Ritinėlius supjaustykite nedideliais gabalėliais ir išdėliokite ant miltais pabarstyto paviršiaus.
4. Virtinukus dėkite į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite kelias minutes, kol iškils į paviršių. Svarbu virtinukus virti mažais kiekiais, kad nesuliptų.
5. Patiekite su grietine ar kitu mėgstamu padažu.

Tradicinės vokiškos bulvių salotos

Ingredientai:

• 1 kg bulvių
• druskos ir pipirų pagal skonį
• 220 g šoninės
• 170 g smulkinto svogūno
• 120 ml sidro acto
• 2 valg. šaukšt. cukraus
• 1 valg. šaukšt. Dižono garstyčių
• šviežių petražolių

Gaminimas:

1. Bulves su lupena supjaustykite į keturias dalis ar net daugiau, priklausomai nuo bulvių dydžio. Gabalėliai turi būti kąsnio dydžio.
2. Suberkite jas į puodą su verdančiu vandeniu, pasūdykite. Virkite tol, kol šakutė lengvai įsmigs į bulvės gabalėlį, maždaug apie 12-15 minučių. Nupilkite vandenį ir palikite atvėsti tiek, kad būtų dar šiltos.
3. Kol verda bulvės, gabalėliais supjaustykite šoninę ir pakepinkite gilioje keptuvėje, kol ši paruduos ir taps traški. Iš keptuvės išimkite šoninę, tačiau jos riebalus palikite ir suberkite smulkintą svogūną.
4. Kepinkite svogūną ant vidutinio kaitrumo ugnies, kol jis taps skaidrus ir pradės ruduoti. Tuomet į keptuvę supilkite sidro actą, suberkite cukrų, įdėkite garstyčių bei druskos ir pipirų pagal skonį. Kaitinkite, kol užvirs ir išjunkite viryklę.
5. Į keptuvę suberkite bulves bei šoninę ir viską gerai sumaišykite. Pabarstykite smulkintomis petražolėmis. Šios salotos puikiai tiks prie tradicinių vokiškų dešrelių.

Marokietiškas saldžiųjų bulvių pyragas

Ingredientai:

• 2 saldžiosios bulvės (batatai)
• 1 valg. šaukšt. sviesto
• druskos ir pipirų pagal skonį
• 1 valg. šaukšt. alyvuogių aliejaus
• 1 vidutinio dydžio svogūnas
• 2 česnako skiltelės
• 1 mažas baklažanas
• 400 g maltos jautienos
• 150 g pievagrybių
• 1 geltonoji paprika
• 400 g skardinė konservuotų smulkintų pomidorų savose sultyse
• 300 ml jautienos sultinio
• 1 arbat. šaukšt. rūkytos paprikos prieskonių
• po 0,5 arbat. šaukštelio kumino ir ciberžolės

Gaminimas:

1. Subadykite batatus šakute ir įdėkite kepti į iki 200 °C įkaitintą orkaitę 40 minučių.
2. Kol bulvės kepa, gilioje keptuvėje ar puode ant vidutinio kaitrumo ugnies įkaitinkite alyvuogių aliejų ir pakepinkite smulkintą svogūną. Po 2 minučių kepinimo suberkite smulkintą česnaką, o dar po kelių- maltą jautieną, supjaustytus pievagrybius, baklažaną ir papriką. Padidinkite viryklės kaitrumą ir kepinkite, kol daržovės suminkštės ir jautiena paruduos.
3. Supilkite į keptuvę (arba puodą) jautienos sultinį, konservuotus pomidorus bei suberkite visus prieskonius. Pamaišydami kaitinkite apie 15 minučių.
4. Kai saldžios bulvės iškeps, išimkite iš orkaitės, bet jos neišjunkite. Palaukite, kol bulvės atvės tiek, kad jas būtų galima nulupti.
5. Sugrūskite bulves kartu su sviestu - tai padės bulvių masei sutvirtėti.
6. Į kepimo indą sudėkite mėsos ir daržovių masę, o ant jos sudėkite bulvių masę. Šakute šio pyrago viršuje įrėžkite griovelius ir kepkite orkaitėje apie 10-15 minučių.

Bulvės: kuo vertinga ir kaip gaminti?

Vieną populiariausių mūsų kraštuose daržovių - bulvė. Šiuo metu apie šią daržovę galima išgirsti įvairių nuomonių. Taigi klausiame patarimo dietistės Vaidos Kurpienės.

Pirmiausia ji pamini, kad manyti, jog bulviniai blynai, kugelis, cepelinai bei kiti bulviniai patiekalai tikrai nebuvo pagrindinis mūsų regiono gyventojų maistas. Lietuvoje gyvenantys žmonės daugiausia valgė grūdus, šaknines daržoves, šiek tiek pieno produktų, mėsos bei miško uogų.

Kuo vertinga bulvė?

Šviežia bulvė - vertinga daržovė, ji turi savyje įvairiausių vitaminų, mineralų ir kitų mums būtinų maistinių medžiagų:

Maistinė medžiaga	Kiekis 100 gramų dydžio bulvės porcijoje	Kiekis nuo rekomenduojamos paros normos suaugusiam žmogui
Energetinė vertė	77 kcal
Krakmolas	15,4 g
Vitaminas C	19,7 mg	33%
Vitaminas B6	0.3 mg	15%
Kalis	421 mg	12%
Manganas	0.2 mg	8%
Folio rūgštis	0.6 mg	6%
Fosforas	57 mg	6%
Magnis	23.0 mg	6%
Varis	0.1 mg	5%
Vitaminas B1 (tiaminas)	0.1 mg	5%
Niacinas (vitaminas B3 arba nikotino rūgštis)	1,1 mg	5%
Vitaminas B9 (folatai)	16 mcg	4%
Geležis	0,8 mg	4%

Šioje lentelėje pateiktos maistinės medžiagos yra nevirtose šviežiai iškastose bulvėse, jas apdrojus stipriai mažėja vitamino C, geležies, kalio bei fosforo. Šios šakninės daržovės turi nedidelį kiekį maistinių skaidulų (ląstelienos) būtinų gerai virškinimo trakto veiklai. Įdomu, kad vitamino A daugiau turi gelsvos spalvos bulvės.

Kaip matote lentelėje bulvės turi nemažą kiekį krakmolų, taigi ji reikia daug energijos, puikiai tinka vaikams, norintiems priaugti svorio ar intensyviai sportuojantiems. Jų galima valgyti ir norintiems palaikyti esamą svorį bei lieknėjantiems, tačiau pastaruoju atveju jų reikia vengti valgyti vakarais.

Atkreipkite dėmesį ir į bulvės spalvą. Žaliose augalo dalyse ir pažaliavusiuose gumbuose yra iki 0,07 % nuodingo alkaloido solanino, taigi pažaliavusioms bulvėms vietos Jūsų puoduose tikrai neturėtų būti.

Kaip geriausia gaminti bulves?

Mes įpratę bulves nuskusti, palaikyti šaltame vandenyje ir tuomet užkaisti puode. Taip gauname daug kalorijų, bet mažai naudos. Pavyzdžiui lyginant kalio kiekį šviežioje bulvėje su lupena joje yra 12 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN), virtoje su lupena 11 proc. , o štai virtoje be lupenos jau tik 4 proc. RPN.

Po bulvės lupena ir iš karto po ja yra susikaupę daugiausia naudingų medžiagų, kurių netenkame skusdami. Taigi tik nušveitę bulvę šetelėliu ir nuplovę išsaugosime jos naudą. Vertingiausios bulvės ką tik iškastos, šviežios. Jas galima valgyti termiškai neapdorotas, virti garuose ar vandenyje su lupena arba iškepti orkaitėje ant grotelių. Taip apdorojant lieka daugiausia mums taip būtinų ir mūsų racione trūkstamų maistinių skaidulų ir vertingų medžiagų.

Jei bulves kepate orkaitėje ant grotelių - temperatūra neturėtų viršyti +175 °C, nes krakmolas, kurio kupina ši daržovė apie +180 °C temperatūroje skyla ir dalis susidariusių medžiagų kenksmingos, pavyzdžiui kancerogeninė medžiaga akrilamidai.

Sezono metu gali valgyti šviežių bulvių salotas, jei nebandėte - rekomenduoju pabandyti. Įprastai jos pjaustomos šiaudeliais ir maišomos su kitomis šakninėmis daržovėmis. Pavyzdžiui paruoškite šviežių bulvių salotas su morkomis ir žalumynais.

Jei jau bulves verdate skustas - jokiu būdu nelaikykite jų ilgai šaltame vandenyje, nes jame tirpsta vitaminai ir taip netenkate didelės dalies daržovės naudos. Be to, bulves dėkite į verdantį vandenį. Vandens turėtų būti kuo mažiau, taip išsaugosite dalį vitaminų.

Geriausia visuomet ruošti šviežią maistą, nes vitaminai ir kiti antioksidantai nyksta vėsdami, laikomi ir antrą kartą šildant maistą. Taip pat pakartotino kaitinimo metu dar labiau sumažėja maistinių skaidulų.

Atminkite, kad pervirti bulvių nereikia, nes kuo ilgiau verdate, tuo labiau mažėja naudingų medžiagų kiekis. Pavyzdžiui vitamino C 100 gramų šviežios bulvės su odele yra net 33 proc. suaugusio žmogaus paros normos, bet verdant jo kiekis stipriai mažėja. Verdant su odele lieka tik 22 proc. verdant be odelės tik 12 proc. rekomenduojamos paros normos.

Bulvės geriausia tinka ir lengviausia virškinamos, valgomos su daržovėmis, ypatingai gerai tinka šviežios ir raugintos, taip pat rūgščiais pieno produktais ar riebia sūdyta žuvimi, pavyzdžiui silke ar skumbre.

Bulvių glikeminis indeksas

Įdomu tai, kad virtose bulvėse, lyginant su šviežiomis 100 gramų produkto padaugėja kalorijų, nuo 77 kcal iki 87 kcal. Be to, keičiasi jų glikeminis indeksas (GI), kuris rodo angliavandenių pasisavinimo greitį. Kuo indeksas didesnis, tuo greičiau reikia panaudoti gautas kalorijas ir tuo greičiau išalksite. Taigi šiuo atveju mažiau yra geriau.

• Šviežios bulvės, virtos su lupena GI 40
• Senesnės bulvės, virtos su lupena GI 65
• Įprastai virtos (be lupenos) bulvės GI 83
• Keptos bulvės GI 95

Beje, gaji nuomonė, kad balti virti ryžiai yra mažiau kaloringi nei bulvės. Tai netiesa, 100 gramų šio produkto yra 97 kcal.

Kada bulvės gali būti žalingos?

Neįsivaizduojame lietuviško stalo be bulvių ir iš jų pagamintų patiekalų. Tačiau, ar ne per daug valgome bulvių, ar jos vertingos? O gal tik padidėjusio kūno svorio kaltininkės? Iš esmės bulvė nėra visa ko kaltininkė. Viena priežastis, kodėl bulvės nėra palankios sveikatai, dažniausiai glūdi tame, ką pagaminame iš bulvių.

Jei gaminame tokius patiekalus, kaip aliejuje gruzdintos bulvytės su daug druskos, keptos bulvės, bulvių plokštainis su spirgučiais ir riebiu padažu, cepelinai su riebiu padažu, rafinuotu aliejumi “prisigėrę” bulviniai blynai, ar valgome bulvių traškučius, su jais gausime ne tik didelį kiekį riebalų ir druskos, bet ir kancerogeninių medžiagų - akrilamidų. Šios medžiagos susidaro krakmolinguose produktuose terminio apdorojimo metu, kai temperatūra didesnė nei 120 laipsnių. Kuo ilgiau ir aukštesnėje temperatūroje apdorojame bulves (nes jose gausu krakmolo), tuo daugiau susidaro akrilamidų. To indikatorius - spalva. Stebėkite, kad ji būtų, kuo šviesesnė. Šviesi aukso spalva puikus indikatorius bulviniams blynams, žemaičių blynams ir bulvių plokštainiui. Nerekomenduojama tamsus, degėsius primenantis apkepimas. Tas pats galioja ir bulvių traškučiams. Jei ruošiant maistą susidarė degėsiai, nevalgykite!

Antra priežastis - bulvių valgymas kiekvieną dieną ir dideliais kiekiais. Mityboje vyraujant vienam maisto produktui pažeidžiama viena pagrindinių mitybos taisyklių - įvairumas. Nors keičiasi iš bulvių gaminamų patiekalų rūšys, bet maisto produktas išlieka tas pats. Pavyzdžiui, iš bulvių gaminama kiekvieną dieną skirtingus patiekalus: bulvių plokštainį, sriubą su bulvėmis, bulvinius blynus, keptas bulves, virtas bulves, žemaitiškus blynus ir taip du kartus per dieną, septynias dienas per savaitę. Vyraujant mityboje bulvėms, nevalgoma kitų maisto produktų grupių ir organizmui gali pritrūkti vertingų maistinių medžiagų, kurių nėra bulvėse. Taip pat dažnai bulvių persivalgoma, o visų blogiausia, kad persivalgoma stipriai perdirbtų patiekalų iš bulvių. Tokiu atveju organizmas gauna per didelį kiekį kalorijų ir jų neišeikvojant viskas virsta riebalais, gali sutrikti virškinimo sistema.

Bulvėse gausu vertingų maistinių medžiagų - kalio, magnio, fosforo, vitamino B6, vitamino C, angliavandenių, ypač krakmolo, ląstelienos. Sveikatai palanku bulves valgyti 2-3 kartus per savaitę pietų metu tinkamai paruoštas: virtas vandenyje ar garuose, keptas konvekcinėje krosnelėje su ne daugiau kaip 1 g/100 g nerafinuotos druskos, patiekiant su šviežiomis daržovėmis, liesa mėsa ar žuvimi.

Daug kalbama apie maisto derinimą, kad bulvių negalima valgyti su mėsa ir žuvimi, nes bulvės - angliavandeniai, o mėsa - baltymai. Netiesa. Nei bulvės, nei mėsa nėra sudarytos iš vienos maistinės medžiagos, tik bulvėse dominuoja angliavandeniai, o mėsoje - baltymai. Sveiko žmogaus organizmas fiziologiškai pritaikytas virškinti baltymus, angliavandenius ir riebalus vienu metu. Tačiau jei turite antsvorio, pavalgę patiekalų iš bulvių jaučiate sunkumą skrandyje, blogai funkcionuoja virškinimo sistema, vertėtų bulves valgyti tik su šviežiomis daržovėmis.

Taigi, trečia priežastis, kada bulvės tampa sveikatos sutrikimų kaltininkėmis - bulvių netoleravimas. Būtina stebėti kiekvienam individualiai savo organizmo reakcijas, kaip jaučiatės pavalgę pietus - energingi, o gal mieguisti?

Kaip išsirinkti ir laikyti bulves?

Bulvės ne tik sveikatai palankus maisto produktas, bet pigus. Kartais parduotuvėse gali rasti nuplautų bulvių su lupena. Taip nuvalytos bulvės ne tik brangesnės, bet gali būti pažeistas jų apsauginis sluoksnis ir bulvės gali būti užterštos bakterijomis, nes laikomos ant prekystalių ne vieną dieną. Bulvės turi būti tvirtos, be irimo požymių, nesudžiuvusios.

Be to, bulvės neturi būti sudygę ar žalios spalvos, nes tai rodo toksino salonino buvimą, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Bulves būtina laikyti tinkamomis sąlygomis t.y. tamsioje, sausoje patalpoje, kurioje temperatūra turėtų būti 7-10 0C. Jei bus aukštesnė temperatūra, bulvės pradės dygti. Ypač saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, kurie tiesiogiai susiję su alkaloido salonino susidarymu.

Geriausia, ruošiant bulves lupenų nenulupti, o bulves nuplauti po tekančiu vandeniu su specialiu daržovių šepetuku. Bulvės verdamos apie 20 min. uždengtame puode, jei šviežios - apie 10 min. Išjunkite viryklę prieš maistui išverdant. Siekiant atskleisti kuo daugiau natūralaus bulvių skonio, jas virti ir troškinti reikėtų ne ilgiau nei būtina. Jei visgi bulves kepate, tai darykite ne aukštesnėje nei 170 0C temperatūroje, kad nesusidaryti kancerogeninių medžiagų.

Kepant bulves ar gaminant kitus patiekalus iš bulvių vėlai žiemą ir ankstyvą pavasarį, susidarys didesnis kiekis akrilamido nei kitais metų laikais, nes bulvės būna sukaupusios daugiau cukrų. Dar akrilamido kiekio susidarymui turi įtakos natūraliai toje bulvių veislėje esančio krakmolo kiekis, kuo jo daugiau, tuo tikimybė susidaryti akrilamidams yra didesnė.

Jei verdate bulves, mirkyti jų vandenyje nereikia, geriausia iškart užpilti verdančiu vandeniu, taip išsaugosite vitaminus. Gaminkite ne tik sveikatai palankius bulvių patiekalus, bet valgykite juos tik šviežiai ruoštus, o ne šildykimės mikrobangų krosnelėse ar aliejuje skęstančioje keptuvėje dvi-tris dienas po pagaminimo. Gaminkime tiek, kiek suvalgome šiandien.

---