Žuvų kelias iki parduotuvių lentynų itin vingiuotas. Jau minėjome, kad iš Rusijos, Čilės, Argentinos natūralių vandens telkinių žuvys į Marijampolės gamyklą patenka apdorotos ir atšaldytos. Atlantines lašišas „Iceco“ perka iš Norvegijos žuvų auginimo ūkių.

Menkė - tai ne tik viena populiariausių ir prieinamiausių žuvų, bet ir tikras gamtos bei istorijos stebuklas. Ši žuvis nuo seniausių laikų buvo neatskiriama žmonių mitybos dalis. Istoriniai šaltiniai liudija, kad menkė buvo žvejojama ir sūdyta dar IX amžiuje. Viduramžiais ji tapo pagrindine preke tarp Šiaurės Europos ir Viduržemio jūros šalių.

Tačiau menkė yra ne tik istorinis simbolis - ji stebina ir savo biologine įvairove bei nauda sveikatai. Ši elegantiška jūros gyventoja, pasižyminti balta, mažai kaloringa mėsa ir minimaliu kaulų kiekiu, šiandien yra mėgstama tiek kulinarų, tiek sveikos gyvensenos šalininkų.

Menkė - tai žuvis, kurios išvaizda ir biologinės savybės pelnytai žavi tiek mokslininkus, tiek žvejus. Jos kūnas yra pailgas ir grakštus. Menkės galva didelė ir proporcinga kūno aukščiui. Viršutinėje galvos dalyje įsitaisiusios apvalios akys su rusvais rainelės tonais. Menkės nugaros linijoje yra trys iš eilės išsidėstę nugariniai pelekai, kurių visos spindulės yra elastingos ir neturi aštrių dygių. Kūno galas užbaigtas peleku su neišskirstytomis skiltimis, o apatinėje dalyje yra du analiniai pelekai.

Nors menkė dažnai maitinasi dugne, jos spalva pritaikyta pelaginėms (atviros jūros) gyvenimo sąlygoms. Nugarinė kūno dalis tamsi, šonai šviesesni, o pilvas pieno baltumo, kartais gelsvas. Spalvinė gama priklauso nuo gyvenamosios vietos: nuo gelsvai pilkos iki rusvos. Šoninė linija - plona, šviesi juosta - aiškiai matoma ir šiek tiek išlenkta ties pirmuoju nugariniu peleku.

Atlantinė menkė - didžiausia šios šeimos atstovė. Ji gali užaugti iki 1,7 m ilgio ir sverti net 90 kg. Tačiau realybėje žvejai dažniausiai pagauna mažesnes, iki 1 m ilgio menkes. Kitos rūšys, tokios kaip Ramiojo vandenyno, yra šiek tiek mažesnės.

Menkių šeima apima kelias pagrindines rūšis, kurios kartais skirstomos į porūšius. Kiekviena rūšis turi savitų išorinių bruožų, skirtingus dydžius ir pavadinimus, kilusius iš jų buveinių. Atlanto menkė yra didžiausia menkių šeimos atstovė.

Atlantinė menkė gyvena vidutinio klimato zonose ir šiaurės rytų Atlanto vandenyne, Barenco jūroje bei vandenyse nuo Šiaurės Karolinos pakrančių iki Grenlandijos salos. Ši menkė gali užaugti iki 2 metrų ilgio.

Baltosios jūros menkė aptinkama Baltosios jūros ir jos įlankų - Kandalakšos, Dvinsko bei Onegos - vandenyse. Baltijos menkė dažniausiai aptinkama Baltijos jūros viduryje, mažesnė populiacija gyvena Botnijos ir Suomijos įlankose.

Ramiojo vandenyno menkė, dar vadinama Tolimųjų Rytų menke, gausiai aptinkama šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Ji dažnai gyvena Ochotsko, Japonijos ir Beringo jūrose. Grenlandijos menkė yra mažesnė už Atlanto menkę. Maksimalus jos ilgis siekia iki 80 cm.

Rytų Sibiro menkė, aptinkama Šiaurės Amerikos, Grenlandijos ir Sibiro pakrančių vandenyse. Ledinė menkė, gyvenanti vakarinėje Šiaurės Ledynų vandenyno dalyje, taip pat šiaurinėje ir šiaurės vakarų Grenlandijos pakrančių dalyje.

Pollokas skiriasi nuo kitų menkių rūšių. Jo kūnas siauresnis, jis mažesnis. Nugara tamsi, pilka arba beveik juoda, o kūną dengia smulkūs sidabriški žvynai. Menkė gyvena viduriniam vandens sluoksnyje ir dugno zonose šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje. Ji aptinkama tiek Amerikos, tiek Europos pakrančių vandenyse.

Menkės gyvenimui didelę reikšmę turi ne tik vieta vandens sluoksnyje, bet ir temperatūra bei vandens druskingumas. Menkės yra nuolat migruojančios žuvys. Menkė yra plėšri ir nereikli grobio atžvilgiu.

Jaunos žuvys minta planktoniniais vėžiagyviais ir smulkiomis žuvimis. Suaugusios menkės gali maitintis net savo šeimos nariais, tokiais kaip saida ar navaga. Šie giminaičiai tampa grobiu ne rečiau nei jaunos tos pačios rūšies menkės.

Menkė - lanksti ir lengvai prisitaikanti žuvis, kuri prisideda prie vandenynų ekologinės pusiausvyros ir yra nepamainoma grandis tarp plėšrūnų ir grobio.

Menkės nerštas prasideda žiemos pradžioje, sausio mėnesį, ir baigiasi pavasario pabaigoje. Pats intensyviausias neršto laikotarpis yra nuo vasario iki balandžio. Nerštavietėse, pelaginėje zonoje, formuojasi galingi Atlanto menkių būriai. Juos sudaro 3-8 metų amžiaus patelės ir 4-9 metų amžiaus patinai. Visos neršiančios žuvys yra bent 50-55 cm ilgio, o vidutinis jų amžius - apie 6 metai.

Patelės išleidžia daugybę ikrelių tiesiai vandens sluoksnyje. Didelės ir sveikos menkės vaisingumas gali viršyti net 900 tūkstančių ikrelių. Kiekvienas ikrelis yra permatomas, maždaug 1,5 mm skersmens. Per 3-4 savaites apvaisinti ikreliai virsta lervomis, kurių ilgis neviršija 4 mm. Pirmąsias kelias dienas lervos minta geltonkūnio atsargomis, o vėliau pradeda maitintis planktonu. Dažniausiai srovės nuneša ikrelius į pakrantės zonas, kuriose jaunikliai gali rasti kur pasislėpti ir daugiau maisto.

Menkių kepenų aliejus buvo plačiai naudojamas jau XIX a., kai Šiaurės Europos gyventojai jį naudojo kaip natūralų vaistą nuo rachito. Menkių kepenų aliejus yra unikalus gamtos produktas, kuris nuo seno vertinamas dėl savo naudingų savybių ir maistinės vertės. Šis aliejus, išgaunamas iš menkių kepenų, yra vienas iš svarbiausių natūralių omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų A ir D šaltinių. Menkių kepenų aliejus dažniausiai vartojamas skystu pavidalu arba kapsulėmis.

Balta, standi ir liesa menkės mėsa yra tikra gurmanų dovana. Ši žuvis yra ne tik sveika, bet ir labai skani. Įdomu tai, kad menkės dydis ir amžius turi didelę įtaką jos mėsos kokybei. Didžiulės, net iki 1,8 metro ilgio menkės dažniausiai yra per kietos, todėl jos naudojamos konservams gaminti. Geriausiai tinkamos 40-80 cm ilgio menkės, kurios yra ne jaunesnės kaip trejų metų.

Menkės mėsa yra ypatinga dėl savo tekstūros. Ji „tvirta“ ir elastinga, todėl idealiai tinka kotletams gaminti - kepant jie nepraranda formos. Tai lemia menkės liesumas, nes dauguma riebalų kaupiasi kepenyse, kurios yra praturtintos omega-3 riebalų rūgštimis.

Pirmieji menkės skonį ir ilgaamžiškumą įvertino portugalai. Kaip tikri žvejai, jie pastebėjo, kad ši žuvis ne tik skani, bet ir puikiai tinka ilgalaikiam laikymui. Ypač džiovinta - menkės filė ir 500 gramų druskos per 3-4 dienas sukuria tikrą stebuklą.

Lofoteno salynas

Įvairios Norvegijos vietovės yra turistų, trokštančių poilsio nuostabioje, kuo mažiau žmogaus paliestoje gamtoje, rojus. O už poliarinio rato esančios Lofoteno salos yra tiesiog stebuklinga vieta, kur kerinčios kalnų viršūnės, švarūs paplūdimiai su krištolo skaidrumo vandeniu, tradicinės senosios norvegiškos architektūros žvejų kaimeliai tiesiog traukia visus gamtos ir kalnų mylėtojus išvysti šį grožį pačių akimis. Čia poliarinės dienos saulė šviečia ryškiausiai, o šiaurės pašvaistė pati gražiausia. Salos buvo nominuotos National Geographic kaip vienos įspūdingiausių savo kraštovaizdžiu.

Turistams, klausiantiems patarimo, kur nuvykti Norvegijoje, parodau savo turimas nuotraukas iš Lofoteno salyno ir daugelis priima sprendimą keliauti labai greitai. Lofotenas yra Norvegijos salynas Šiaurinės Norvegijos, Nordlando apskrityje. Salos yra už poliarinio rato, tačiau čia nėra atšiauraus šiaurės klimato.

Salyne yra 6 savivaldybės: Vogano, Flakstado, Vestvogiojaus, Moskeneso, Veriojaus ir Riosto, kuriose gyvena skirtingas gyventojų kiekis. Pagrindinis miestas ir lyg salų sostinė yra Svolveris, kiti didesni miestai - Leknesas ir Voganas. Aukščiausias salyno kalnas yra 1160 m. aukščio Higravstindenas. Visa salyno flora ir fauna yra nuostabi - čia daug jūrinių erelių, kormoranų, daugybė kitų jūros paukščių, yra ūdrų, briedžių. Lofotene daugybė pėsčiųjų takų ir maršrutų.

Salyno miestuose, priklausomai nuo jų dydžio, yra parduotuvės arba prekybos centrai, daugybė viešbučių ir kempingų, restoranai, kepyklėlės, bažnyčios. Dauguma vietinių gyventojų dirba turizmo srityje arba yra žvejai.

Lofoteno salyną skalaujanti Golfo srovė ir Šiaurės jūros srovės suteikia salynui švelnų okeaninį klimatą. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra salyno pietuose įprastai būna apie 1 laipsnis Celsijaus, o vasaros mėnesių šilumos vidurkis gali būti maždaug 13 laipsnių Celsijaus. Temperatūra vasaros mėnesiais gali šoktelti ir iki 25 laipsnių Celsijaus. Žiemos mėnesiais vyrauja sniegas arba lietus, gali būti gana šilta, tačiau būkite pasiruošę ir maždaug -10 laipsnių šalčiui, kurį dar labiau sustiprinti gali vėjas.

Apskritai, kad ir koks patrauklus pasirodytų klimatas kuriuo nors metu, visada turėkite omenyje, kad esate netoli Šiaurės ašigalio ir temperatūra labai greitai gali nukristi. Orai įvairiose salyno vietose labai skiriasi, rytinė pakrantė gali būti saulėta, o vakarinėje pakrantėje gali pliaupti lietus, todėl neperšlampami ir neperpučiami patogūs rūbai yra būtinybė.

Lofoteno salyno lankomos vietos:

• Trolfiordą (Trollfjord). Magiška ir nepakartojama Lofoteno salų vizitinė kortelė, Raftsundet sąsiaurio atšaka, kurią supa stačios apie 1 km. aukščio uolos.
• Reine žvejų kaimelį (Reine).
• Niusfiordą (Nusfjord).
• Lofoteno vikingų muziejų (Lofotr Vikingmuseum).
• Hauklando paplūdimį (Haukland). Nuošalus paplūdimys, kurį supa kalnai snieguotomis viršūnėmis.
• Greta stūkso apie 400 m. Reinebringeno maršrutas (Reinebringen). Populiariausias salyne žygio takas į 450 m. aukščio Reinebringeno kalno viršūnę.
• Svolverio miestą (Svolvaer). Didžiausias salyno miestas, kuriame tik 4800 nuolatinių gyventojų.
• Henningsvaerio kaimelį (Henningsvaer).
• Flakstad fiordą (Flakstad). Važiuojant automobiliu Flakstad fiordo pakraščiu grožėsitės viena vaizdingiausių kelio atkarpų visame salyne.
• Ramberg paplūdimį (Ramberg). Šalia nedidelio žvejų kaimelio esantis paplūdimys.
• Bunes paplūdimį (Bunes). Labai gražus ir nuošalus paplūdimys, į kurį pateksite tik vandens keliu iš Reine plaukdami kateriu iki Vinstad kaimelio.
• Fredvang tiltą (Fredvang). Vienas įspūdingiausių salyno tiltų, jungiantis dvi salas.
• Kvalvika paplūdimį (Kvalvika).
• Utakleivo paplūdimį (Uttakleiv).
• Vaeroy salą (Vaeroy).

Patogiausia siekiant pamatyti visą Lofoteno grožį yra keliauti automobiliu. Puikus kelionės variantas yra skrydis su persėdimu: Vilnius (arba Ryga) - Oslas - Trumsė Norvegian arba SAS avialinijomis ir tuomet iš Trumsės oro uosto nuomotis automobilį ir leistis į kelionę link Lofoteno salų.

Stovyklauti negalima dirbamos žemės plotuose, aptvertose teritorijose, arčiau kaip 150 m. nuo pastatų. Automobiliu negalima važiuoti ir jo statyti plotuose, kur nėra kelio dangos (asfalto ar žvyro).

Mažos parduotuvės dažniausiai dirba nuo 10 val. Iki 17 val. Prekybos centrai įprastai dirba ilgiau, nuo 7 val iki 23 val.

Su rankine meškere jūroje žvejoti galite nemokamai, tačiau negalite imti laimikio, didesnio negu 15 kg. Ežeruose ar upėse žvejoti galite tik su leidimu.

Bet kur salyne galite pamatyti šiaurės pašvaistę! Tinkamiausios sąlygos tam - nuo lapkričio iki kovo mėnesio, tarp 18 val.

Viešnagei į Lofoteno salyną reikėtų skirti bent 4 dienas. Per tiek laiko spėsite aplankyti gražiausias salyno vietas. Lofoteno salos yra ta turistinė vietovė, kur geriausia būtų keliauti automobiliu. Galite jį išsinuomoti Trumsės oro uoste ir patraukti link salyno arba arčiausiai salyno esančiuose Svolverio, Evenes, Leknes ir Bodo oro uostuose, taip pat pačiuose Lofoteno salyno miestuose yra nemažai automobilių nuomos punktų.

Jei negalite ar nenorite keliauti automobiliu, galite išsinuomoti dviratį, keliauti po įvairias vietoves žygiuojant pėsčiomis ir naudojantis vietiniais autobusų maršrutais ir keltais.

Keliaudami tarp šešių Lofoteno regionų autobusu ar keltais, atsisiųskite į savo išmanųjį įrenginį Reis programėlę, kur matysite visų vietovėje įmanomų viešojo transporto tipų maršrutus, tvarkaraščius bei bilietų kainas. Rekomenduoju jums planuojant keliones Lofotene pasinaudoti maršruto planavimo įrankiu Reis Nordland, kuris pateiks jums patogiausius variantus keliavimui į jūsų pageidaujamą Lofoteno vietovę.

Apgyvendinimas Lofoteno salose:

• Žvejų nameliuose, vietinių vadinamais rorbu. Tai nepigi, bet iš tikrųjų unikali patirtis, padėsianti geriau pajusti salyno autentišką kultūrą ir dvasią. Namelyje galėsite apsistoti kartu su visa šeima. Pavyzdys - Svynoya Rorbuer, Svolveryje, 4 asmenų šeimai tinkantis kambarys su 4 viengulėmis lovomis ir privačia sauna. Kaina - apie 330 eur. nakčiai.
• Viešbučiuose. Patogiausias įprastas apgyvendinimo pasirinkimas, kur galėsite jaustis patogiai ir gauti reikalingą aptarnavimą. Pavyzdys - Scandic Svolvaer, Svolveryje, 150 m. iki miesto centro. Dvivietis kambarys - apie 140 eur. nakčiai. Pusryčiai įskaičiuoti.
• Kempinguose. Pigus, saugią ir patogią nakvynę garantuojantis apgyvendinimo variantas. Kempingai turi vonios kambarius, virtuves ir reikiamus indus bei įrankius Pavyzdys - Lofoten Beach Camp, netoli Flakstad. Dvivietis kambarys - apie 80 eur. nakčiai.
• Savo palapinėje. Toks nakvynės variantas nekainuos jums nieko ir suteiks daugybę įspūdžių.

Kaip jau minėjau, jei keliausite po Lofoteno salyną savarankiškai, nesinaudojant kelionių agentūros paslaugomis, teks apskaičiuoti įvairias papildomas išlaidas ir pati kelionė bus gana nepigi (tačiau verta!). Atvykę į savo pageidaujamą vietovę keltu ar lėktuvu, turėtumėte išsinuomoti automobilį, kuris dienai kainuotų mažiausiai 140 eurų. Degalams 1000 km. maršrutui išleisite apie 150 eurų. Vieno asmens dienos maisto išlaidoms (prekybos centrai ir užkandinės) reikės paskirti apie 45 eurus, apgyvendinimui kempinguose išleisite apie 30 eurų dienai, bent kartą plaukę keltu sumokėsite apie 30 eurų, rezervavę bent vieną pramogą (kruizą, žvejybą, ekskursiją, plaukimą kanojomis ir pan.) kelionės metu, jai reikės paskirti nuo 120 iki 250 eurų. Jei planuojate nakvoti viešbučiuose ar apartamentuose, pavyzdžiui, Svolverio mieste, tuomet pigiausia nakvynė dviems asmenims atsieis nuo 70 iki 100 eurų.

Populiariausias metas lankytis Lofotene yra liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Tuomet oro temperatūra yra tinkama žygiams, vandens pramogoms, taip pat patogios sąlygos vairuoti. Derėtų turėti omenyje, kad liepos mėnesį sutiksime ir daug norvegų, nes šį mėnesį dauguma jų atostogauja.

---