Apetitas - tai normalus maisto poreikis arba noras valgyti. Jis siejasi su alkio jausmu, tačiau gali atsirasti ir dėl įgimtų ar individualiai įgytų savybių tam tikram maistui.
Apetito pojūtį sukelia galvos smegenyse (hipotalame) esantys alkį ir sotumą reguliuojantys centrai. Tačiau apetitas ne visada objektyviai atspindi organizmo poreikį maisto medžiagoms. Jis priklauso nuo įpročio valgyti, pomėgio vieniems ar kitiems maisto produktams, todėl žmogus gali neracionaliai maitintis ar persivalgyti.
Normalus apetitas rodo gerą žmogaus sveikatos būklę, o neskanus, neįvairus, negražiai patiektas maistas mažina apetitą.
Nemaistiniai potraukiai ir geležies trūkumas
Yra žmonių, mėgstančių kramsnoti ledo gabalėlius, - jiems tai taip pat smagu, kaip kitiems triaukšti karameles. Poreikis valgyti ledą yra vienas nemaistinių potraukių, kuriems priskiriamas ir noras valgyti žemę ar graužti muilą. Jis dažnai siejamas su geležies trūkumu organizme.
Skonio pojūtis ir streso įtaka
Skonio pojūtis, kaip ir uoslė, priklauso cheminiams jautrumo tipams. Žmogus gali atskirti penkis pagrindinius skonio pojūčius: rūgštų, saldų, kartų, sūrų ir umami („mėsišką“). Jautrumas skoniams priklauso nuo geografinių, etninių, genetinių, lyties ir psichofiziologinių veiksnių. Tačiau vienintelis veiksnys, būdingas visoms populiacijoms, yra stresas.
Psichoemocinis stresas suaktyvina simpatikoadrenalinę sistemą ir padidina greitų energijos šaltinių, pavyzdžiui, gliukozės, poreikį. Tai iš dalies paaiškina potraukį saldumynams. Valgant saldų ir riebų maistą, stimuliuojamos ne tik smegenų sritys, susijusios su alkiu bei troškuliu, bet ir malonumo centrai.
Daugelis tyrimų nustatė, kad jautrumo skoniui slenksčiai yra susiję su organizmo psichoemocine įtampa. Padidėjus įtampai, skonio jautrumo slenksčiai sumažėja: vyrams - saldiems ir sūriems skoniams, moterims - visiems keturiems stimulams.
Skoniai, emocijos ir organizmo sutrikimai
Tarp skonio ir emocijų egzistuoja stiprus ryšys, kurį greičiausiai lemia pagumburio ir limbinės sistemos ryšiai. Skonio pojūčiai daro įtaką žmogaus emociniam fonui ir gerovei. Skurdi skoninių savybių patirtis susiaurina mūsų sąmoningumą. Norėdami saldaus, sūraus ar aštraus maisto, mes nesąmoningai norime patirti malonumo ir pasitenkinimo jausmą. Taigi maisto estetika ir gastronominė įvairovė užtikrina mums psichologinį komfortą.
Būna periodų, kai norime ko nors konkretaus: riešutų, šokolado, daržovių, vaisių ir pan. Tai reiškia, kad organizmas pasisotino reikalingais elementais ir jam jų tiek daug nebereikia. Pavyzdžiui, noras valgyti riešutus rodo, kad mums trūksta vitamino E.
Dažnesni skonio troškimai ir jų priežastys:
- Šokolado: hormoninių sutrikimų požymis, ypač menopauzės ar priešmenstruaciniu laikotarpiu.
- Sūraus maisto: padidėjęs streso lygis, mineralų ir druskų poreikis.
- Nevalgomo maisto (pvz., kreidos): anemija arba geležies trūkumas.
Jei stipriai pasikeitė jūsų skonio pomėgiai, geriausia individualiai pasikonsultuoti su specialistu.
Nuolatinis alkis: galimos priežastys
Yra daugybė priežasčių, kodėl galite jausti nuolatinį alkį. Štai kelios iš jų:
- Alkoholis: skatina smegenis siųsti alkio signalus.
- Dehidratacija: nepaaiškinamas apetitas gali būti dehidratacijos požymis.
- Per griežta dieta: stipriai sumažintas kalorijų kiekis gali sukelti nuovargį ir nuolatinį norą valgyti.
- Per mažai miego: trūkstant miego, mažėja sotumo hormono leptino ir didėja alkio hormono grelino kiekis.
- Nevalgote pusryčių: praleidžiant pusryčius, gali raižyti skrandį iš alkio ir kilti noras užkandžiauti.
- Jaučiate stresą: stresas skatina alkį stiprinančio kortizolio gamybą.
- Valgote ne tų angliavandenių: perdirbti angliavandeniai ir saldumynai trumpam suteikia sotumo, bet paskui sukelia dar stipresnį alkį.
- Aktyviai mankštindamiesi per mažai valgote: organizmas siunčia alkio signalus, kurių negalima ignoruoti.
- Nesąmoningai valgote: nesąmoningai valgant, nejaučiami sotumo signalai.
- Su maistu negaunate svarbiausių medžiagų: vartojate per mažai baltymų ir ląstelienos, kurie suteikia sotumo.
- Vaistai: kai kurie vaistai gali didinti apetitą.
- Nuolatinį alkį kelia liga: dažnas alkis jaučiamas dėl hipertirozės, diabeto ir nediabetinės hipoglikemijos.
Jei nerimaujate dėl nuolatinio alkio arba ėmė mažėti svoris, nors dažnai valgote, pasitarkite su gydytoju.
