Žvejybos draudimai yra esminė priemonė, užtikrinanti žuvų išteklių tvarumą ir ekosistemų sveikatą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime žvejybos draudimų svarbą, jų rūšis, terminus, teisinį reglamentavimą ir įtaką tiek žvejams mėgėjams, tiek profesionalams, siekiant užtikrinti, kad informacija būtų suprantama tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems žvejams.
Žvejybos Draudimų Esminiai Aspektai
Žvejybos draudimai - tai laikotarpiai, kai tam tikrose vandens telkiniuose arba tam tikrų rūšių žuvų žvejyba yra apribota arba visiškai uždrausta. Šių draudimų tikslas - apsaugoti žuvis neršto metu, leisti joms atsigauti po intensyvios žvejybos ir užtikrinti, kad jaunos žuvys turėtų galimybę užaugti iki reprodukcinio amžiaus. Šiuo būdu siekiama išsaugoti biologinę įvairovę ir ekologinę pusiausvyrą vandens telkiniuose.
Kodėl Reikalingi Žvejybos Draudimai?
- Žuvų Išteklių Apsauga: Draudimai leidžia žuvų populiacijoms atsistatyti ir išvengti peržvejojimo.
- Neršto Apsauga: Neršto metu žuvys yra ypač pažeidžiamos, todėl draudimai padeda užtikrinti sėkmingą reprodukciją.
- Ekosistemos Pusiausvyra: Žuvų populiacijų reguliavimas padeda išlaikyti sveiką vandens ekosistemą.
- Ateities Kartų Užtikrinimas: Tvarus žuvų išteklių valdymas užtikrina, kad ateities kartos taip pat galėtų mėgautis žvejyba.
Žvejybos Draudimų Rūšys ir Terminas Lietuvoje
Lietuvoje galioja įvairių rūšių žvejybos draudimai, priklausomai nuo žuvų rūšies, vandens telkinio ir metų laiko. Svarbu žinoti konkrečius terminus ir apribojimus, kad nepažeistumėte galiojančių taisyklių.
Pagrindiniai Žvejybos Draudimai Lietuvoje
- Lydekos: Draudimas žvejoti lydekas galioja nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. Šis draudimas skirtas apsaugoti lydekas neršto metu.
- Šamai: Draudimas žvejoti šamus galioja iki balandžio 1 d.
- Vėgėlės: Nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d. šių žuvų žvejyba draudžiama visuose vandens telkiniuose. Vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi vasario 1 d.
- Žvejyba Masalui Naudojant Žuvelę: Nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus Kuršių marias ir žvejybą žuvies gabalėliu).
Nuo rugsėjo 1 dienos iki spalio 15 dienos visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį. Paimti sugautą lašišą arba šlakį bus galima tik po šių žuvų neršto - nuo sausio mėnesio iki balandžio 30 dienos.
Taip pat šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti tamsiuoju paros metu, - nuo saulės laidos iki patekėjimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje), pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse - Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.
Trečiadienį dėl artėjančio neršto įsigalioja draudimas žvejoti kiršlius ir sterkus. Aplinkos ministerija nurodo, kad kiršlius bus draudžiama žvejoti nuo kovo 1-osios iki gegužės 15-osios, sterkus - iki gegužės 30-osios.
Kiti Draudimai ir Apribojimai
Be pagrindinių draudimų, galioja ir kiti apribojimai, susiję su tam tikrų žuvų rūšių žvejyba tam tikruose vandens telkiniuose. Pavyzdžiui, gali būti nustatyti minimalūs leidžiami žuvų dydžiai, žvejybos įrankių apribojimai arba draudimai žvejoti tam tikrose saugomose teritorijose.
Nemuno deltos regioniniame parke Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai suaktyvino kontrolę, nes nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. čia draudžiama gaudyti karšius. Pagal galiojančias Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, draudžiamu metu pagautos žuvys turi būti nedelsiant paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Už neteisėtai sugautą karšį asmuo turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą - 100 eurų už kiekvieną žuvį. Karšiai - viena iš mūsų vidaus vandenų žuvų rūšių, kurios pavasarį pradeda neršti. Šios žuvys neršia būriais, dažniausiai sekliose vietose: užliejamose pievose, įlankose, seklumose. Patelės per vieną ar kelis kartus gali išneršti nuo 50 iki 350 tūkst. smulkių ikrelių, kurie prikimba prie vandens augalijos.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad draudimų terminai gali keistis, todėl prieš kiekvieną žvejybos sezoną rekomenduojama pasitikrinti naujausią informaciją Aplinkos ministerijos arba kitų atsakingų institucijų tinklalapiuose.
Teisinis Reglamentavimas ir Atsakomybė
Žvejybos draudimus reglamentuoja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės ir kiti teisės aktai. Šių taisyklių pažeidimas gali užtraukti administracinę atsakomybę, įskaitant baudas ir žvejybos įrankių konfiskavimą. Siekdami išvengti nemalonumų, žvejai privalo žinoti ir laikytis galiojančių taisyklių.
Draudimo laikotarpiu už bet kokiu būdu sugautas vėgėles bus taikoma administracinė atsakomybė iki 300 eurų bauda, konfiskuojami žvejybos įrankiai, valtys ir kitos žvejybos priemonės. Taip pat asmenys turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą - sumokėti po 240 eurų už kiekvieną sugautą vėgėlę.
Kur Rasti Informaciją apie Žvejybos Taisykles?
- Aplinkos Ministerijos Tinklalapis: Čia rasite naujausią informaciją apie žvejybos taisykles, draudimus ir kitus apribojimus.
- Valstybinė Gyvulininkystės Tarnyba: Informacija apie žuvų išteklių apsaugą ir kontrolę.
- Vietiniai Žvejybos Klubai ir Organizacijos: Jie gali suteikti praktinių patarimų ir informacijos apie konkrečius vandens telkinius.
Primename, kad žvejams svarbią informaciją apie žvejybos draudimų datas ir tam tikrų žuvų gaudymo terminus, leistinus žuvų pagavimo kiekius ir dydžius, leistinus ir draudžiamus žvejybos įrankius, mėgėjų žvejybos leidimus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.
Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el.
Žvejybos Draudimų Įtaka Ekosistemai ir Žvejams
Žvejybos draudimai turi didelę įtaką tiek vandens ekosistemoms, tiek žvejams. Teisingai įgyvendinami draudimai padeda atkurti žuvų populiacijas, pagerinti vandens kokybę ir užtikrinti tvarų žvejybos praktiką. Tačiau draudimai taip pat gali sukelti nepatogumų žvejams, ypač tiems, kurie pragyvena iš žvejybos.
Teigiama Įtaka Ekosistemai
- Žuvų Populiacijų Atsistatymas: Draudimai leidžia žuvims neršti ir augti, todėl padidėja jų skaičius.
- Biologinės Įvairovės Išsaugojimas: Sveikos žuvų populiacijos padeda išlaikyti biologinę įvairovę vandens telkiniuose.
- Ekosistemos Stabilumas: Žuvys atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, todėl jų apsauga prisideda prie bendro ekosistemos stabilumo.
Įtaka Žvejams
Žvejybos draudimai gali apriboti žvejų galimybes žvejoti tam tikru metu arba tam tikrose vietose. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje draudimai yra naudingi žvejams, nes jie padeda užtikrinti tvarius žuvų išteklius, kurie yra būtini žvejybos pramonės gyvybingumui.
Kaip Elgtis Žvejybos Draudimo Metu?
Žvejybos draudimo metu svarbu laikytis galiojančių taisyklių ir apribojimų. Jei netyčia sugavote žuvį, kurios žvejyba draudžiama, ją reikia nedelsiant paleisti atgal į vandenį, stengiantis kuo mažiau sužaloti. Taip pat rekomenduojama pranešti apie pastebėtus pažeidimus aplinkosaugos institucijoms.
Upių ruožuose, kur migruoja ir neršia lašišos ir šlakiai žvejyba „pagavai-paleisk“ principu galima iki spalio 15 d., todėl žvejams svarbu atkreipti dėmesį ir nuo spalio 16 d. laikytis draudimo gaudyti šias žuvis ir nustatytų žvejybos reikalavimų.
Akcija „Saugom lašišą“ rengiama tam, kad migracijos ir neršto laiku lašišinės žuvys būtų apsaugotos ir sėkmingai išnerštų pasiekusios nerštavietes. Šios žuvys įveikia didelį kelią iki nerštaviečių Lietuvos upėse ir per nerštą jos tampa ypač pažeidžiamos, todėl labai vertiname visuomenės įsitraukimą. Kviečiame gyventojus prisidėti prie šių vertingų žuvų apsaugos ir pastebėjus brakonieriaujančius asmenis, kuo skubiau pranešti telefonu 112“, - sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
„Kiekvienais metais veikiame tikslingai - telkiame aplinkosaugininkų pajėgas prie lašišinių vandens telkinių, renkame informaciją siekdami nustatyti šiurkščius žvejybos pažeidimus. Ši akcija yra dar viena galimybė priminti gyventojams aktualią informaciją apie žvejybos taisykles, svarbius lašišų ir šlakių migracijos metu taikomus žvejybos ribojimus, draudimus ir reikalavimus“, - pranešime cituojama Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
Per akciją, kuri truks iki lapkričio 20 dienos, šalyje bus organizuojami reidai, tęsiama reguliari verslinės žvejybos kontrolė ir tikrinami žvejai mėgėjai. Vairuotojams svarbu žinoti, kad pareigūnai gali stabdyti ir tikrinti, ypač tamsiu paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones. Per reidus bus pasitelkiama speciali įranga pažeidėjams nustatyti: planuojama naudoti dronus, tamsiuoju paros metu aplinka bus stebima termovizoriais. Dėmesys bus skiriamas šiurkščių pažeidimų išaiškinimui, pavyzdžiui, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama draudžiamose vietose ar neleistinu laikotarpiu.
Aplinkosaugos akcija „Saugom lašišą“ truks iki lapkričio 20 d.
Siekiant užtikrinti lydekų apsaugą žvejybos draudimo laikotarpiu, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) vykdo akciją „Lydeka“.
Pernai per šią akciją buvo surengti 279 reidai. Akcijos laikotarpiu nustatyti 146 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai. 80 iš jų buvo šiurkštūs, du verslinės žvejybos ir 39 kito pobūdžio pažeidimai. Žala gamtai siekia daugiau nei 31 tūkst. eurų. Iš viso per akciją pareigūnai paėmė šešias plaukiojimo priemones ir 144 įrankius.
Mokslinių tyrimų duomenimis, daugelyje Lietuvos vandens telkinių plėšriųjų žuvų ištekliai galėtų būti gausesni, jų optimalus kiekis turėtų sudaryti apie 20 proc. Aplinkos ministerija kasmet skiria 250-300 tūkst. Pernai į 255 valstybinius vandens telkinius išleista apie 1,5 mln. sterkų, 2,6 mln. lydekų ir daug kitų žuvų jauniklių.
„Prie plėšriųjų žuvų išteklių būklės gerinimo prisideda ir žvejai mėgėjai, sulaukiame prašymų kai kuriuos vandens telkinius įžuvinti privačiomis lėšomis įsigytomis žuvimis.
Alternatyvios Veiklos Draudimo Metu
Žvejybos draudimo metu galite užsiimti kitomis veiklomis, susijusiomis su gamta, pavyzdžiui:
- Stebėti Paukščius: Lietuva yra svarbi paukščių migracijos vieta, todėl galite stebėti įvairias paukščių rūšis.
- Žygiuoti Po Miškus: Atraskite gražiausius Lietuvos miškus ir mėgaukitės grynu oru.
- Fotografuoti Gamtą: Įamžinkite gražiausius gamtos vaizdus ir pasidalinkite jais su kitais.
- Mokytis Apie Vandens Ekosistemas: Gilinkite žinias apie vandens gyvūniją ir augaliją.