Katės nėštumas yra ypatingas ir atsakingas laikotarpis, per kurį katė ruošiasi atvesti savo palikuonis. Katės nėštumas reikalauja supratimo apie jo eigą, o taip pat pasirengimo galimoms komplikacijoms. Svarbu žinoti, kaip atpažinti katės nėštumo požymius, kiek laiko trunka katės nėštumas ir kaip tinkamai pasiruošti gimdymui.
Katės Nėštumo Etapai
Katės nėštumas trunka vidutiniškai 63-65 dienas, tačiau gali svyruoti nuo 58 iki 70 dienų. Jei nėštumas trunka ilgiau nei 70 dienų arba yra įtarimas, kad kačiukai nešiojami ilgiau nei reikėtų, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarą. Katės nėštumą galima suskirstyti į kelis etapus:
- Ankstyvasis laikotarpis (0-3 savaitė): Pirmosios savaitės metu katės organizme pradedami gaminti hormonai, kurie palaiko nėštumą.
- Vidurinis laikotarpis (4-6 savaitė): Per šį laikotarpį pastebimas pilvo didėjimas, speneliai tampa didesni, paraudę, o kartais ir išskiria skystį.
- Paskutinis laikotarpis (7-9 savaitė): Artėjant gimdymui, katė gali pradėti rodyti neramumą, intensyviau rušiuoti lizdą.
Prieš gimdymą katės temperatūra paprastai nukrenta iki 37-38 °C, o įprasta temperatūra yra apie 38,5-39 °C. Katė gali tapti itin nerami, garsiau miaukti arba ieškoti pasislėpti. Parengiamasis etapas: gimdos susitraukimai ir rušimasis gimdymui. Kačiukų gimimas: kačiukai gimsta su 10-60 minučių intervalais.
Nors dauguma kačių pagimdo be problemų, tam tikros situacijos gali kelti pavojų tiek katei, tiek kačiukams. Pastebėjus šiuos ar kitus neraminančius simptomus, labai svarbu kuo skubiau kreiptis į veterinarijos kliniką. Cezario pjūvis reikalingas tada, kai natūralus gimdymas tampa per daug pavojingas katei ar kačiukams.
Katės Viduriavimas: Priežastys ir Gydymas
Katės viduriavimas yra sutrikimas, kuris gali turėti daug priežasčių. Katės viduriavimas nėra liga, o simptomas. Gydant gyvūną, būtina nustatyti negalavimų priežastį, nors taip pat verta gydyti ir pagal simptomus. Priklausomai nuo katės viduriavimo priežasčių, jos eiga gali skirtis. Trumpalaikis viduriavimas, kuris trunka maždaug parą ir nėra lydimas kitų simptomų, yra lengva forma.
Katės viduriuoja dėl keliasdešimt skirtingų priežasčių:
- Virusiniai ir bakteriniai susirgimai.
Stiprų viduriavimą gali lydėti virusinė ar bakterinė infekcija. Infekcinės kačių ligos, dažnai lydimos viduriavimo, yra, pavyzdžiui, panleukopenija, kačių AIDS (FIV) ir infekcinis peritonitas (FIP). Bakterijos Clostridium perfringens arba Escherichia coli taip pat sukelia viduriavimą. Infekcijos atveju viduriavimas gali tęstis iki dviejų savaičių, tada viduriavimas yra ūmus. Ilgalaikį kačių viduriavimą dažniausiai sukelia sunki virškinimo trakto liga.
Kaip padėti viduriuojančiai katei? Katės viduriavimo atsiradimas turėtų būti signalas globėjas, kad reikia atidžiau stebėti savo gyvūną. Jei gyvūnas elgiasi normaliai - jis yra aktyvus, nepraranda apetito, nesimato trečiojo voko, nėra kitų ligos simptomų - galite pabandyti leisti katei kurį laiką pabadauti (prisiminkite, kad jūsų augintinis turėtų nuolatinį priėjimą prie šviežio vandens), bet ne ilgiau kaip 8 - 10 valandų, nes tada gali prasidėti katės kepenų pažeidimai.
O po to keletą dienų katei reikėtų duoti lengvai virškinamą ėdalą. Viduriavimo simptomus galima gydyti katei duodant turimų preparatų, iš anksto pasitarus dėl vaisto skyrimo ir dozavimo su veterinaru. Jei viduriavimą lydi kiti simptomai arba jis tęsiasi ilgiau nei dieną, neturėtumėte savarankiškai gydyti savo katės. Jums reikia vykti pas veterinarą, kuris diagnozuos negalavimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą. Gydytojas taip pat apklaus ir globėją. Jei įtariama infekcija, veterinaras gali atlikti išmatų ir kraujo tyrimą. Kačių gydymo kursas dėl viduriavimo priklauso nuo jo priežasties.
Veterinaras gali rekomenduoti pakeisti ėdalą, nukirminti katę, skirti antibiotikų terapiją ar net imtis chirurginių priemonių. Lėtinis viduriavimas labai išsekina organizmą. Todėl kiekvienu atveju labai svarbu palaikyti katės organizme tinkamą vandens kiekį, kad ji nedehidratuotų. Dažnai tam yra pasitelkiamos lašelinės su elektrolitais, vitaminais ir baltymais.
Kačių Nukirminimas
Laiku neatliekant nukirminimo (dehelmetizacijos), KIKA veterinarijos gydytojos Rasos Bičiulaitienės teigimu, gyvūno pasekmės gali būti siaubingos ir netgi baigtis jo netektimi. Kaip teigiama pranešime spaudai, kirminus tiek šuo, tiek katė gali perduoti ir savo šeimininkui, todėl sužinojus, jog jūsų mylimas keturkojis yra užsikrėtęs, skubėti į vaistinę nedelsiant reikia ir patiems. Veterinarė aptaria, kas kiek laiko reikia nukirminti šunis ir kates bei kokių prevencinių priemonių imtis.
Kaip teigia veterinarė, žarnyno parazitai yra dažna problema, kurią dažniausiai sukelia blusos arba maitinimas termiškai neapdorota mėsa.
Kas kiek laiko nukirminti? Anot veterinarės, kas kiek laiko reikia atlikti nukirminimą, priklauso nuo kelių faktorių. "Kalbant apie kates, jei gyvūnas neina į lauką, nevalgo žalios mėsos, tuomet nukirminti pakanka kas pusmetį. Jei yra maitinamas žalia mėsa arba daug laiko praleidžia lauke, tuomet vertėtų procedūrą kartoti kas mėnesį. Šunims iki vienų metų rekomenduojama nukirminimą atlikti kas mėnesį, o vėliau - kas tris ar keturis. Visgi, jei augintinis šeriamas žalia mėsa, tuomet pravartu, kaip ir katėms, kartoti kas mėnesį", - dalinasi R. Bičiulaitienė.
Ji tęsia, jog namuose esant vaikų arba senyvo amžiaus žmonių, taip pat verta gyvūnus nukirminti dažniau, kadangi parazitai gali būti perduodami žmonėms, kurie yra labiau pažeidžiami nei paaugliai ar suaugusieji.
R. Bičiulaitienė pabrėžia, jog šiuo metu augintiniams siūlomos nukirminimo tabletės yra saugios naudoti augintiniams, tačiau kadangi kiekvienas gyvūnas individualiai reaguoja į vaistus, profilaktiškai rekomenduojama vartoti papildus.
Kačių Vėmimas: Priežastys ir Kada Kreiptis į Veterinarą
Dažniausiai katės vemia prarijusios plaukų ar kitos nevirškinamos medžiagos, pavyzdžiui, žolės, kuri erzina skrandį. Tačiau skrandį erzinti gali ir žarnyno parazitai. Kitos kačių vėmimo priežastys tai persiėdimas ar per greitas ėdimas. Maži kačiukai gali apsivemti godžiai pririję ėdalo ir iš karto nuėję žaisti. Tai nepavojinga. Jei katė vemia vieną ar du kartus, bet prieš ir po vėmimo atrodo visiškai sveika, tai veikiausiai nerimta problema ir gali būti pagydoma namų sąlygomis.
Vėmimas nesusijęs su valgymu gali būti infekcinės ligos, inkstų ar kepenų veiklos, centrinės nervų sistemos sutrikimo požymis. O gal katė apsirgo panleukopenija, tonzilitu, jai skauda gerklę, serga uždegiminėmis žarnyno ir skrandžio ligomis arba gimdos uždegimu. Raudonas kraujas išvemtame turinyje byloja apie stiprų kraujavimą kažkur tarp burnos ir viršutinio virškinamojo trakto. Dažniausiai tai sukelia svetimkūnis.
Jei išvemtas turinys turi išmatų kvapą, labai tikėtina, kad katė kenčia nuo žarnų užsisukimo arba peritonito. Be to, tokio simptomo priežastimi gali būti ir pilvo traumos. Jei kyla įtarimų, kad vėmimas gali būti sukeltas rimtos ligos, verčiau vykti į veterinarijos kliniką.
Jei vėmimas kyla drauge su viduriavimu, dehidratacijos grėsmė iškyla dar labiau. Gydyti namų sąlygomis galima tik tada, jei katė nerodo jokių kitų sveikatos sutrikimo požymių, išskyrus patį vėmimą. Katei išvėmus skrandžio turinį, neduokite ėsti mažiausiai 12 valandų. Praėjus 12 valandų, jei vėmimas liaujasi, duokite palakti vandens.
Toksoplazmozė ir Nėštumas
Turbūt nemažai besilaukiančių merginų auginat katinukus, kaip sekasi?😻 Ar daug atvejų, jog užsikrėtete toksoplazmoze? Ar viskas gerai? Toksoplazmoze užsikrečiama per žalią mėsą, neplautus vaisius, veterinarė minėjo, kad rūpinantis higiena nuo augintinio užsikrečiama labai retai.
Jei kate turit tiek metu, didesne tikimybe,kad jei uzsikretet, tai seniai ir jau turit atsparuma. Tiesiog nevalykit katės reikaliukų. Aš turiu katina ji jau auginu 5 metus man buvo kaip leliukas, dabar neščia, turiu valyti katino kraika, baisu. Valau su pirstinem ir plaunu rankas.