Sviestmedis yra Vakarų-Centrinės-Rytų Afrikos medis.
Tai afrikoje augančio medžio - afrikìnio svíestmedžio (lot. Vitellaria paradoxa; syn. Butyrospermum parkii, B. paradoxa) riešutų riebalai (aliejus), angl.: shea, shea butter; pranc.
Jo vaisiai turi ploną, aitrų, maistingą minkštimą, kuris dengia pailgą, aliejingą sėklą iš kurios ir gaunamas sviestmedžių aliejus.
Afrikos tautos sviestmedžių aliejų nuo senų laikų naudoja maistui, gydymui ir odos priežiūrai.
Savo gimtinėje sviestmedžių aliejus yra pagrindinis riebalų šaltinis milijonams afrikiečių.
Afrikiečiams sviestmedis - šventas augalas.
Jo riešutus gali rinkti tik moterys.
Sviestmedį draudžiama nukirsti.
Bambarų ir malinkė kalbomis jis vadinamas shítoulou ("shea medžio sviestas"), o Senegale ghariti.
Iš pastarojo žodžio kilo prancūzų k. žodis karité. O iš pirmojo anglų k.
Sviestmedis turi augti maždaug 30 metų, kol pasiekia brandą.
Sviestmedis dažnai yra painiojamas su aliejiniu taukmedžiu (Lot. Diploknema butyracea), nors tai yra skirtingi augalai.
Sviestmedis užaugina į persikus panašias uogas, kurių minkštimas yra saldus ir valgomas.
Pasaulinio taukmedžių aljanso duomenimis, 21 Afrikos šalyje auga 2 milijardai sviestmedžių, iš kurių vaisių kasmet išgaunama 600 tūkst. tonų aliejaus.
Iš jų 90 % sunaudojama šokolado pramonėje, likę - kosmetikai.
Kasmet šio aliejaus sunaudojimas auga 10-20 %, tad būtų galima jo pagaminti kur kas daugiau, tačiau tam trukdo menkas darbo našumas ir technologijų trūkumas.
Sviestmedis, arba sviestas, tikrai ne kartą girdėtas visiems, tačiau ar žinote, kad nepamainomą jo naudą vertino jau Egipto karalienė Kleopatra, laikoma viena įspūdingiausių moterų pasaulio istorijoje.
Sakoma, kad šio medžio vaisių aliejaus savo kūno grožiui puoselėti ji sunaudodavo neįtikėtinus kiekius.
Vėliau, žinoma, jį atrado ir keliautojai, pasakojimus ir atradimus nunešę į savo gimtąsias šalis.
Dabar ne tik kūno kremai, bet ir veido bei plaukų priežiūros priemonės be sviestmedžio aliejaus sunkiai įsivaizduojamos ir šio ingrediento populiarumas augti nesustoja.
Kartais dar vadinamas taukmedžiu, šis augalas veda riešutus, iš kurių ir išgaunamas sviestmedžio aliejus.
Sviestmedžiai (Lot. Vitellaria paradoxa) auga tik Centrinėje ir Vakarų Afrikoje - vadinamojoje sviestmedžio juostoje netoli pusiaujo.
Augalus galima aptikti Ganoje, Malyje, Gvinėjoje, Kamerūne, Ugandoje, Nigerijoje, Burkina Fase, Senegale, Dramblio Kaulo krante.
Pačiu turtingiausiu ir kokybiškiausiu laikomas iš Ganos importuojamas sviestmedžio aliejus.
Nerafinuoto sviestmedžio aliejaus gavybos būdas
Geriausios kokybės natūralus ir nerafinuotas sviestmedžių aliejus iki šiol gaunamas tradiciniu rankiniu būdu.
Tai galime atsakingai patvirtinti, nes sviestmedžių aliejaus kokybinę sudėtį tyrinėjame jau >10 metų.
Tokiu pat kaip prieš tūkstantį metų: išdžiūvusios sėklos sutrinamos medinėje grūstuvėje; miltai supilami į vandenį ir jame kaitinami tol, kol gaunama vientisa aliejinga masė, plūduriuojanti vandens paviršiuje; tada masė išimama iš vandens, keletą kartų perplaunama ir paliekama atvėsti, kol sustingsta.
Laikoma ir parduodama luitais it sviestas.
Tai ir yra sviestmedžių aliejus.
Išgavimo būdas: šis tradicinis ranku darbo produktas išgautas iš sviestmedžio Butyrospermum parkii riešutu, surinktu laukinėje gamtoje Užsachario savanos vietiniu moterų kooperatyvu.
Rafinuotas ar nerafinuotas sviestmedžių aliejus?
Jei ieškote efektyvaus raminančio emoliento sausai, jautriai, atopiškai odai, rinkitės tik nerafinuotą.
Daugiausiai naudos odai suteikia nerafinuotas aliejus, nes jame išlieka net 4-7% bioaktyvių medžiagų (vadinamoji neapmuilinamų medžiagų frakcija).
Kodėl nerekomenduojame naudoti rafinuoto aliejaus?
Nes rafinavimo procesų matu aliejus praranda savo prigimtines vertingąsias savybes, gali kimšti poras ir pasitarnauja nebent tik kaip odos minkštintojas.
Tie, kurie nusivilia kosmetinių alieju poveikiu, dažniausiai būna būtent nekokybiško rafinuoto aliejaus "aukos".
Rafinavimo metu aliejus yra dar kartą kaitinamas, balinamas, filtruojamas, dezodoruojamas, naudojant chemines medžiagas.
Tai suardo didžiausią dalį bioaktyvių nesumuilinamų medžiagų, rafinuotas aliejus yra bespalvis, bekvapis, lipnus, sunkiau susigeria ir, žinoma, toli gražu nėra toks veiksmingas.
Nuo pasirinktos grupės, žinoma, priklauso ir kaina, tačiau čia taupyti išties neverta.
Rafinavimo proceso metu aliejus yra išvalomas, tačiau tuo pačiu sunaikinamos ir naudingosios jo savybės, vitaminai.
Nerafinuoto Sviestmedžio Aliejaus Nauda
Kuo naudingas nerafinuotas sviestmedžių aliejus?
- Minkština, drėkina, maitina, saugo.
- Didina odos atsaprumą.
Dėl vyraujančių sočiųjų augalinių riebalų, yra kieto sviesto konsistencijos, lydosi 35-45°C, todėl ant odos tirpsta palengva, bet susigeria gana greitai.
Sukuria plastišką natūralią hidrolipidinę plėvelę, suteikdamas odai atsparumo, aksominio minkštumo ir švelnumo.
Tik nerafinuotame aliejuje yra 4-7 proc. muilo nesunaikinamų medžiagų (dauguma kitų augalinių aliejų jų turi tik ~1% proc).
Vitaminų A ir E šaltinis.
- Vitaminas A (tiksliau provitaminas A): skatina ląstelių atsinaujinimą/regeneraciją - stabdo odos senėjimo reiškinius, lygina reljefą; efektyviai maitina ir ramina sausą, šiurkščią, raukšlėtą, spuoguotą odą.
Gydytojai dermatologai pastebi kad sviestmedžio aliejus yra itin efektyvus natūralus emolientas sausai odai.
Ją pridrėkina ir suminkština, apsaugo.
Aliejuje gausu vitamino A, kuris efektyviai maitina ir ramina sausą, šiurkščią odą, taip pat vitamino E, kuris veikia kaip antioksidantas, atitolina senėjimo procesus, mažina vėžinių ląstelių atsiradimo galimybę.
Sviestmedžio aliejus skalsus, jo reikia labai nedaug, rankoms pakanka lęšio dydžio gabalėlio.
Iš sviestmedžio riešutų gautas ekstraktas - net kelių riebalų mišinys, todėl naudojimui reikia labai nedidelio priemonės kiekio.
Dažniausiai šis aliejus naudojamas ryte ir vakare, švelniai jį įtrinant į išsausėjusias ar pažeistas odos vietas.
Galiojimo laikas dėl natūralios sudėties nėra ribojamas.
Sviesto pavidalo priemonė tirpsta kūno temperatūroje, todėl patekęs ant odos jis lengvai pasiskleidžia ir yra visiškai absorbuojamas.
Prieš naudojant sviestmedžio aliejų, arba sviestą, pirmiausia patartina jį išbandyti ant nedidelio odos plotelio mažiau matomoje vietoje, siekiant išvengti įmanomų alerginių bėrimų.
Sviestmedžio aliejus yra išties universalus kosmetinis ir sveikatinimosi produktas, kurį galima pritaikyti įvairiems poreikiams.
Sviestmedžių aliejus suteikia išskirtinių taktilinių savybių odai.
Sviestmedžių aliejus nuostabiai minkština odą ir apsaugo nuo nepalankių oro sąlygų.
Idealus veido ir kūno odos priežiūrai žiemą, kai norisi švelnios apsaugos nuo sauso ir šalto oro.
Sviestmedžių aliejus padeda apsaugoti odą nuo erzinančių medžiagų poveikio.
Tai puiki priemonė palaikyti sveiką, minkštą ir glotnią rankų odą dažnai plaunant rankas su muilu ar kontaktuojant su agresyviosiomis medžiagomis (pvz. tirpikliais) bei esant jautrumui detergentams ar vandens kokybei.
Rekomendacijos naudojimui: sviestmedžių aliejus lydosi temperatūroje 30-43 °C, todėl prieš naudojimą aliejaus gabaliuką galima pašildyti rankose kol taps kreminės konsistencijos arba visą indelį patalpinti į karštą vandenį kelioms minutėms, kol aliejus pasidarys skystos konsistencijos.
tinkamas emolientas dermatitų, egzemų, žvynelinės ir kt. nerafinuotas sviestmedžių aliejus veikia kaip dekongestantas, t.y. padeda kai nosis yra užgulta slogos.
Patepus kiekvieną nosies landą 2-4g aliejaus, užgulimas praeina per 0.5-1.5min; efektas tęsiasi 5-8val.
Jokiu pašalinių reakcijų, dirginimo, džiūvimo, reakcinio paburkimo (Tella A. Br.J. Clin.Pharmac.
Receptai su sviestmedžio aliejumi
Naudokite kosmetikos priemonių sudėtyje, mišiniuose su kitais aliejais.
Apsauginis balzamas nuo šalčio:
- sviestmedžio aliejaus - 30 g.
- migdolų, simondsijų ar kito nerafinuoto aliejaus - 15 g.
- bičių vaško - 6 g.
- levandų (ar kito)eterinio aliejaus (nebūtinai) - 5 lašai.
Visas sudėtines dalis (išskyrus eterinį aliejų) sudedame į indelį ir kaitiname pamaišydami vandens vonelėje, kol vaškas ištirps.
Tada išimame indelį iš vandens vonelės, pavėsiname ir maišydami sulašiname eterinį aliejų.
Masę supilame į tarą (ypač tiks į kišenę telpantys 15 ml metaliniai indukai).
Apsauginis kremas nuo šalčio:
Fazė A:
- sviestmedžio aliejus arba mangų sviestas 10 g
- simondsijų ar kitas skystas bazinis aliejus 10 g
- emulsinis kviečių vaškas 2 g
- bičių vaškas 3 g
Fazė B: ramunėlių ar kitas hidrolatas 25 ml
Fazė C:
- pantenolis 3 ml -apie 75 lašai
- ekokonservantas 8 lašai
- eterinis aliejus levandų -5-10 lašai
Į vieną indelį įpilame aliejus ir vaškus (fazė A) Į kitą indelį -hidrolatą (fazė B).
Abu indukus įstatome į vandens vonelę ir šildome, kol vaškas ištirps; aliejinė fazė turi būti gerai išmaišyta.
Abi fazės turi būti panašios temperatūros.
Išimkite indukus iš vandens.
Nuolat maišant fazę B po truputį pilkite į fazę A.
Abi fazės turi susijungti į vieną gelsvą skystį, kuris vėstant tirštėja.
Kremą vis pamaišykite, iki kol jis atvės iki kūno temperatūros.
Tada į jį nuolat maišant po truputį įlašinkite pantenolį, eterinį aliejų ir ekokonservantą.
Kremą sudėkite į pasiruoštą induką.
Šalutinis poveikis
Sviestmedžio aliejus be galo naudingas, tačiau retkarčiais gali turėti ir šalutinių poveikių.
Ypač retai, tačiau visgi pasitaiko alerginių odos reakcijų į sviestmedžio aliejų.
Prieš tepdami šį aliejų ant veido, būtinai išbandykite jį ant nedidelio odos plotelio mažiau pastebimoje vietoje.
Sviestmedžio aliejus gali kimšti poras ir paskatinti spuogų atsiradimą, jei jūsų oda yra probleminė ir linkusi į spuogus.
Rafinuoto ir nerafinuoto aliejaus skirtumai
Abu aliejai turi savo pliusų ir minusų.
Daugumą žmonių nenaudoja nerafinuotą sviestmedžių aliejų dėl nemalonaus kvapo, tačiau jis turi daugiau naudingų medžiagų.
Jų kiekis rafinacijos metu mažėja bet jie nedingsta.
Taip rafinuoto aliejaus sudėtyje sterolių, kurie svarbūs drėgmės balanso palaikymui, išsisaugo 75% nuo pradinio kiekio, tai gana daug ir nelabai įtakoja savybėms, bet dėl to jis lengviau įsigeria į odą.
Tokoferolių (vitamino E) kiekis po rafinacijos mažėja du kartus.
Flavonoidų rafinuotas aliejus turi 25% mažiau, o fenolinių junginių kiekis iš vis nesikeičia.
Iš kitos pusės, po rafinacijos beveik nelieka laisvųjų riebalų rūgščių, kurios turi kamedogeninių savybių ir vengiami kosmetikoje.
Jų kiekis krenta nuo 14-23% iki 0,1-0,2%.
Taip pat nerafinuotas aliejus labiau linkęs oksidacijai ir jame susikaupia peroksidų, kurie gali sensibilizuoti odą, ypač mišiniuose su kai kuriais eteriniais aliejais.