Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje nuolat didėja dėmesys sveikatai ir gyvenimo kokybei, vis svarbesnės tampa žinios apie mitybos ir emocinės bei psichinės sveikatos sąsajas. Mityba yra vienas iš pagrindinių veiksnių, turinčių įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei bei psichinei žmogaus sveikatai.
Valgymo Sutrikimai ir Nepakankama Mityba
Valgymo sutrikimai pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą. Dažniausiai susiduriama su nervine anoreksija, nervine bulimija bei persivalgymu.
Nervinė Anoreksija
Anoreksija yra valgymo sutrikimas dažniausiai atsirandantis paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje ir dažniau paveikia moteris nei vyrus. Asmenys, turintys šį sutrikimą, mato save kaip turinčius viršsvorį, net kai jie sveria per mažai, laikosi intensyvių dietų, stipriai sumažina suvartojamų kalorijų kiekį, stebi savo svorį.
Anoreksija gali labai pakenkti tiek fizinei tiek psichinei sveikatai, su laiku gali išsivystyti nevaisingumas, retėja kaulai, pakenkiama visoms organų sistemoms. Komplikuojasi nemiga, depresija, socialiai izoliuojasi.
Nervinė Bulimija
Nervinė bulimija pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo žymiai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti.
Po persivalgymo seka bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svorio augimui (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi). Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija, tačiau asmuo, sergantis nervine bulimija nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka nervinės anoreksijos kriterijų.
Socialiniai Veiksniai
Socialinės normos - asmuo gyvenantis visuomenėje, kur mažas kūno svoris yra šlovinamas, neretai jaučia spaudimą atrodyti lieknai.
Valgymo Sutrikimų Gydymas
Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo valgymo sutrikimo tipo, kuriuo asmuo serga. Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai.
Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes - fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.
Kokie Ženklai Rodo Galimus Valgymo Sutrikimus?
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais.
Liga ir Mityba
Kiekviena liga daugiau arba mažiau pažeidžia, sutrikdo organizmo veiklą. Nuo vienų ligų labiau nukenčia širdies ir kraujagyslių sistema, nuo kitų - skrandis ar kvėpavimo organai, sąnariai ar raumenys.
Sergant beveik visada sutrinka ir tokia gyvybiškai svarbi kiekvieno žmogaus funkcija kaip mityba, nors ja retai kada deramai rūpinamasi. Juk, pavyzdžiui, karščiuojantis žmogus blogiau valgo, netenka apetito, blogėja virškinimas ir maisto medžiagų pasisavinimas. Dažnas sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantis ligonis taip pat netenka svorio.
Neretai, prarastas apetitas ir mažėjanti kūno masė būna pirmieji sunkios ligos požymiai, kai kitų simptomų dar nėra. Liga ir sutrikusi mityba glaudžiai patofiziologiškai susiję reiškiniai, darantys abipusę įtaka vienas kitam: viena vertus, dėl ligos sutrinka mityba, ryškėja jos nepakankamumas, kita vertus, mitybos sutrikimai sunkina ligos sukeliamus organizmo pažeidimus, disfunkcijas, blogina gijimą ir klinikines baigtis.
Mitybos Nepakankamumo Patofiziologija
Mitybos nepakankamumas dažniausiai atsiranda dėl neadekvataus suvartojamų maisto medžiagų ir energijos kiekio bei organizmo poreikio - organizme mažėja baltymų, riebalų, glikogeno, mikroelementų ir vitaminų, o tai sutrikdo įvairių organų funkcijas:
- Širdies ir kraujagyslių sistema. Mitybos nepakankamumas skatina miokardo baltymų sunaudojimą, tai trikdo širdies metabolizmą ir funkciją, mažėja širdies raumens masė, minutinis širdies tūris, vystosi hipotenzija, blogėja kitų organų kraujotaka, jų aprūpinimas deguonimi. Elektrolitų ir mikroelementų stoka gali sukelti ritmo sutrikimus.
- Kvėpavimo sistema. Didesnis kaip 20 proc. organizmo baltymų išeikvojimas sukelia kvėpavimo raumenų struktūros ir funkcijos sutrikimus, todėl blogėja plaučių ventiliacinė funkcija, didėja infekcijų rizika. Dėl mitybos nepakankamumo sukelto kvėpavimo raumenų silpnumo sunkiau nutraukti dirbtinę plaučių ventiliaciją.
- Kaulų ir raumenų sistema. Raumenys yra žmogaus organizmo baltymų kaupimosi vieta. Tiesioginės raumenų stimuliacijos būdu nustatyta, kad po kelių dienų badavimo raumenų jėga sumažėja 20 proc.
- Centrinė nervų sistema. Mitybos nepakankamumo lemiama vitaminų stoka (B1, B12) gali paskatinti kalcio, magnio, fosforo apykaitos sutrikimus ir smegenų disfunkciją: depresiją, nerimą, suvokimo ir mąstymo sutrikimus.
- Virškinimo sistema. Dėl nepakankamos mitybos sutrinka skrandžio, tulžies, kasos sulčių sekrecija. Dėl sumažėjusio maisto medžiagų kiekio žarnyno spindyje blogėja enterocitų veikla, sutrinka žarnyno barjerinė funkcija, blogėja maisto medžiagų absorbcija, gali prasidėti viduriavimas.
- Imuninė sistema. Mitybos nepakankamumas sutrikdo imuninių ląstelių proliferaciją bei komplemento sistemos komponentų sintezę, taip sumažėja organizmo atsparumas infekcijoms.
- Termoreguliacijos sutrikimai būdingi didelio laipsnio mitybos nepakankamumui, jų atsiranda dėl sutrikusios vazokonstrikcijos.
Mitybos Nepakankamumo Epidemiologija
Europos mitybos sveikatai aljanso (ENHA) duomenimis, apie 20 mln. Europos gyventojų dėl ligų ar gydymo (operacijų, vaistų vartojimo) badauja ar pusbadžiauja. Tai vadinamasis su liga susijęs mitybos nepakankamumas, malnutricija.
ENHA ekspertų tvirtinimu, mitybos nepakankamumo mastai tokie dideli, kad jis tapo reikšminga šių dienų klinikinės medicinos, visuomenės sveikatos ir valstybių ekonomikos problema, kurios finansinė išraiška įspūdinga - 20 mlrd. eurų per metus!
Pastarųjų metų tyrimų duomenimis, Europos Sąjungoje vienas iš 4 hospitalizuojamų pacientų ir vienas iš 3 slaugos ar globos namų gyventojų yra nepakankamos mitybos arba jį gresia. Mitybos nepakankamumas reikšmingai blogina bet kokia liga sergančių pacientų būklę, gijimą ir gydymo rezultatus, didina komplikacijų dažnumą, ilgina gydymo trukmę, net du kartus padidina gydymo kaštus lyginant su normalios mitybos ligonių gydymu.
Mityba ir Sveikata
Daugelis mokslinių tyrimų įrodė, kad mitybos sutrikimai lemia reikšmingai blogesnius gyvenimo kokybės, sveikatos ir ekonomikos rodiklius, didina sergamumą ir mirtingumą, ilgina stacionarinio gydymo trukmę ir blogina baigtis.
Išvengti mitybos sutrikimų lengviau ir sveikiau negu gydyti, koreguoti jau esančius. Mitybos nepakankamumo profilaktika padeda apsisaugoti nuo mitybos priklausomų ligų, padidina sveiko gyvenimo trukmę, t. y. prideda sveiko gyvenimo metų.
Mitybos nepakankamumas, kaip ir, atvirkščiai, nutukimas ar antsvoris, skatina metabolinių (cukrinio diabeto ir kt.), širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos lėtinių ligų, kai kurių piktybinių navikų atsiradimą ir lemia per 60 proc. mirčių. Apskaičiuota, kad apie 2020 m. du trečdaliai mirčių pasaulyje bus susijusios su netinkama mityba.
Nors šiuolaikinė Europos visuomenė kenčia nuo persivalgymo ir nutukimo, ne mažiau jai aktuali ir mitybos nepakankamumo problema. Klinikinėje praktikoje ji įgauna ypatingą reikšmę, nes tiesiogiai veikia ligonių gydymo rezultatus ir išgyvenamumą. Nepaisant to, pacientų mityba nėra dėmesingai vertinama ir analizuojama.
Ligos, Sąlygojančios Nepakankamą Mitybą
Dažniausiai mitybos nepakankamumas nustatomas asmenims, sergantiems virškinamojo trakto ar kraujo ligomis, vėžiu, infekcinėmis ligomis, lėtine obstrukcine plaučių ir kitomis kvėpavimo sistemos ligomis, nervų sistemos ligomis.
Tyrimai rodo, kad mitybos sutrikimų turintiems pacientams dažnesnės infekcinės ir neinfekcinės komplikacijos, didesni mirštamumo rodikliai. Mitybos nepakankamumo sunkumas tiesiogiai susijęs su gydymo ligoninėje trukme ir rezultatais.
Ne mažiau kaip 30 proc. į ligoninę guldomų pacientų jau yra nepakankamos mitybos, toliau būklė dar labiau sunkėja, nes ligoninėje daugelis pacientų mažiau valgo dėl psichologinių priežasčių, taikomo gydymo, atliekamų tyrimų ir kt.
Mitybos nepakankamumas gali būti nustatomas bet kokio amžiaus asmenims, bet dažniau vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, t. y. pediatrinėje ir geriatrinėje medicinos praktikoje. Jau pats senėjimo (involiucijos) procesas sukelia kūno svorio, ypač raumenų masės, mažėjimą, vadinamą sarkopenija.
Mitybos Nepakankamumo Įvertinimo Skalės
Mitybos nepakankamumui nustatyti ir įvertinti naudojamos standartizuotos skalės ir klausimynai. Pagal Europos enterinės ir parenterinės mitybos draugijos rekomendacijas, mitybos nepakankamumo vertinimo skalės turi būti paprastos, nereikalingos papildomų procedūrų ir tyrimų.
2003 m. draugija patvirtino ir rekomendavo patikrai naudoti NRS 2002 skalę (angl. The Nutritional Risk Screening). Pasaulyje plačiai naudojamos ir MUST (angl. Malnutrition Universal Screening Tool), SNAQ (angl. Short Nutritional Assessment Questionnaire), MNA (angl. mini-nutritional assessment) mitybos nepakankamumo įvertinimo skalės.
Suaugusiesiems būtinai turi būti įvertinamas kūno masės indeksas, o vaikams pagal specialius normatyvus (lenteles) - svoris; savaiminis kūno svorio mažėjimas normaliai maitinantis. Jei patikros rezultatai neigiami, mitybos būklė pakartotinai vertinama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Visi vertinimų duomenys registruojami.
Mitybos Nepakankamumo Korekcija ir Gydymas
Jei paciento mitybos nepakankamumas yra kliniškai reikšmingo laipsnio ir gali komplikuoti gydymo bei sveikimo procesą, taikomas klinikinis maitinimas. Klinikinis maitinimas skiriamas į enterinį (pro nazogastrinį ar enterinį zondą) ir parenterinį (į veną).
Nustačius mitybos nepakankamumą, įvertinami individualus paciento mitybos poreikis atsižvelgiant į sveikatos būklę ir ligą. Paskui parenkamas maitinimo būdas ir produktai. Jei pradinės poveikio priemonės neveiksmingos, skiriama geriamųjų maisto papildų. Jei to neužtenka, svarstomas enterinio maitinimo tikslingumas. Jei enterinis maitinimas kontraindikuotinas arba nepakankamai efektyvus, taikomas parenterinis maitinimas.
Enteriniam maitinimui naudojami fiziologiškai visaverčiai kaloringi maisto produktai arba specialūs mišiniai. Tyrimai rodo, kad netgi labai sunkių, vėžiu sergančių, ligonių klinikinis maitinimas gali reikšmingai pagerinti pooperacinio gydymo rezultatus ir sumažinti mirštamumą.
Parenteriniam maitinimui naudojami specialūs standartizuoti sterilūs mišiniai, sudaryti iš grynųjų maisto medžiagų (baltymų aminorūgščių, riebalų rūgščių, gliukozės), mineralų ir vitaminų. Mišiniuose esantis energijos ir maisto medžiagų kiekis aiškiai apibrėžtas, todėl nesunku apskaičiuoti skiriamo parenterinio maitinimo energinę ir maistinę vertę.
Gliukozės kiekio svyravimai ir streso poveikis
Gliukozės kiekio kraujyje svyravimai, kurie dažnai yra susiję su netinkama mityba, gali sukelti nuotaikų kaitą ir energijos lygio svyravimus. Paprastieji angliavandeniai yra greitai virškinami ir absorbuojami į kraują, taip sukeldami gliukozės šuolius, po kurių įvyksta staigus nuosmukis. Tokių produktų pavyzdžiai galėtų būti balta duona, saldainiai, pyragaičiai, gazuoti saldūs gėrimai ir kiti perdirbti maisto produktai, kuriuose gausu pridėtinio cukraus.
Stresas yra pagrindinis faktorius, veikiantis mūsų emocinę ir psichinę būklę. Tyrimai rodo, kad tam tikri mitybos įpročiai, pvz., didelis paprastųjų angliavandenių vartojimas, gali sustiprinti streso poveikį ir pabloginti žmogaus gebėjimą susidoroti su psichologiniu krūviu.
Norint pagerinti emocinę ir psichinę sveikatą, svarbu įtraukti į savo mitybos racioną maisto produktus, kurie užtikrintų stabilų cukraus kiekį kraujyje, tai reiškia, vengti paprastųjų angliavandenių ir didelio cukraus kiekio produktų. Vietoje to, rekomenduojama įtraukti į mitybos planą kompleksinius angliavandenius, kurių virškinimas vyksta lėčiau ir kurie užtikrina stabilų energijos kiekį, teikia ilgesnį sotumo jausmą.
Gydytojo Dietologo Rolė
Gydytojai dietologai dažniausiai siejami su nutukimo gydymu, dėl šios priežasties lieka nematoma kita jų darbo pusė - mitybos nepakankamumu gydymas. Šis sutrikimas gana paplitęs ligoninėse, nuo mitybos nepakankamumo kenčia nuo 20 iki 80 proc. pacientų - tai priklauso nuo skyriaus, kuriame jie gydomi.
Gydytoja dietologė Kristina Kurganovienė sako, kad klinikinė mityba - tai moksliškai pagrįstas maitinimo būdas, kuris užtikrina pacientų maistinių medžiagų poreikį ir taip pagreitina jų sveikimo procesą arba užkerta kelią tam tikroms ligoms.
Mitybos nepakankamumas nustatomas tuomet, kai žmogaus KMI yra mažesnis nei 18,5, o per pastaruosius 1-3 mėnesius jis neteko 5 proc. ir daugiau savo kūno svorio. Suvalgomo maisto porcijų sumažėjimas perpus ar dar mažiau taip pat lemia šį sutrikimą.
Pacientams Subalansuota Mityba
Pasak gydytojos dietologės, klinikinė mityba prasideda nuo to, kad pacientui skiriama jo poreikiams pritaikyta subalansuota mityba, mitybos nepakankamumo gydymas. Jeigu reikia, koreguojama maisto konsistencija ar sudėtis. Pirmosiomis dienomis specialistai stebi, kiek maisto pacientas suvalgo.
Tačiau didžiajai daliai pacientų įprasto maisto nebeužtenka, mat jiems dingsta apetitas, sutrinka skonio pojūtis, pykina, atsiranda kitokie ligų simptomai ar šalutiniai vaistų sukelti pojūčiai. Dėl to pacientams pasidaro silpna, tampa neįmanoma užtikrinti jų paros energijos ir maisto medžiagų poreikio.
Jei žmogus nebesuvalgo pakankamai maisto, kraujyje sumažėja baltymų kiekis, medikams tenka skirti specialiuosius medicininės paskirties gėrimus. Vienas tokių - „Supportan“ gėrimas. Skystas maistas ligoniams padeda suvartoti organizmui reikiamą maistinių medžiagų kiekį.
Gydytojos dietologės teigimu, medicininės paskirties gėrimai yra pirmoji klinikinės mitybos grandis. Jeigu skystas maistas ligoniams ar minėti gėrimai nepagerina paciento apetito, jis ir toliau nepradeda daugiau valgyti, tokiu atveju tenka pereiti prie maitinimo per zondą tiesiai į skrandį ar plonąjį žarnyną. Jeigu virškinamojo trakto veikla išlieka sutrikusi, yra skiriamas parenterinis maitinimas - į veną.
Gydytoja dietologė K. Kurganovienė ypatingai išskiria vyresnio amžiaus ir onkologine liga sergančius pacientus, mat šie, užklupus ligai, greičiau sumažina suvalgomo maisto kiekį. Tai rodo, kad pacientai jau namie ima mažiau valgyti, dėl to į ligoninę atvyksta kai jiems jau būna išsivystęs mitybos nepakankamumas. Tokiems ligoniams paskyrus specialios medicininės paskirties maisto produktą, tokį kaip „Supportan“ gėrimas, pastebima, kad per 2-3 dienas jų būklė pagerėja, atsiranda apetitas, jie ima sparčiau atgauti jėgas.
Dažniausios Klaidos - Netinkamas Vartojimas ir Nepasitikėjimas
Gydytoja dietologė akcentuoja, kad bene dažniausia klaida paskyrus specialiuosius medicininės paskirties gėrimus - išgerti visą buteliuką iš karto, mat pacientas gali suviduriuoti. Tokį medicininį maistą reikia gurkšnoti, o visą buteliuką išgerti per 2-4 valandas. Nevalia atidaryto gėrimo palikti kitai dienai, nes kyla infekcijos rizika.
Mitybos Nepakankamumas, Nepatikslintas
Mitybos nepakankamumas, nepatikslintas, yra liga, kuri tiesiogiai veikia žmogaus organizmo mitybos ir metabolizmo sistemas. Ši liga gali paveikti virškinimo traktą, endokrininę sistemą ir raumenų-skeleto sistemą.
Virškinimo traktas, apimantis skrandį ir žarnyną, yra atsakingas už maisto medžiagų įsisavinimą, todėl bet kokie jo funkcijų sutrikimai gali sukelti mitybos nepakankamumą. Endokrininė sistema, reguliuojanti hormonų pusiausvyrą, gali turėti įtakos metabolizmui, o raumenų-skeleto sistema gali nukentėti dėl maistingųjų medžiagų trūkumo, ypač baltymų ir mineralų.
Pagrindinės mitybos nepakankamumo priežastys gali būti įvairios. Jos gali apimti netinkamą mitybą, pavyzdžiui, mažai maistingų medžiagų turinčių dietų laikymąsi, taip pat ligas, kurios sutrikdo maisto medžiagų įsisavinimą, tokias kaip celiakija ar Krono liga. Be to, psichikos sveikatos problemos, pavyzdžiui, anoreksija ar bulimija, gali sukelti mitybos nepakankamumą.
Dažni simptomai
Pagrindiniai simptomai gali būti nuovargis, silpnumas, svorio netekimas, raumenų silpnumas, odos problemos, pavyzdžiui, sausumas ar bėrimai, bei imuninės sistemos silpnėjimas, dėl kurio dažniau pasireiškia infekcijos.
Diagnostika ir Gydymas
Mitybos nepakankamumą diagnozuoti galima naudojant kelis metodus. Paprastai atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti maistingųjų medžiagų, tokių kaip geležis, vitaminai ir mineralai, lygius organizme.
Gydymas priklauso nuo mitybos nepakankamumo priežasties. Pirmiausia būtina koreguoti mitybą, siekiant užtikrinti, kad pacientas gautų reikiamų maistingųjų medžiagų. Tai gali apimti dietologų konsultacijas ir specialių mitybos planų sudarymą. Jei liga yra sukeliama dėl virškinimo trakto sutrikimų, gali prireikti medikamentinio gydymo. Taip pat gali būti rekomenduojamos maisto papildų vartojimas, kad būtų užtikrintas reikiamų vitaminų ir mineralų lygis.
Išvados
Tinkama mityba ir subalansuotas maistinių medžiagų vartojimas yra būtinas ne tik fizinei, bet ir psichinei, emocinei sveikatai palaikyti.