Apetito netekimas nėra pirminė būklė, o kito organizmo sutrikimo simptomas, kurį gali sukelti ne tik įvairios fizinės, bet ir psichologinės priežastys. Keliauti į gydymo įstaigą reikia tuomet, jei nepavyksta susitvarkyti su sumažėjusiu apetitu arba jis trunka ilgesnį laiką, jei svoris krinta savaime ir atsiranda maistinių medžiagų trūkumo simptomai: nuovargis, silpnumas, plaukų slinkimas, galvos svaigimas, raumeninės masės sumažėjimas. Svarbiausia - laiku kreiptis į gydytoją, kuris padės surasti sumažėjusio apetito psichologinę ar fizinę priežastį. Nenorą valgyti gali lemti ir trumpalaikis virškinimo sutrikimas, apsinuodijimas, bakterinė ar virusinė infekcija, tačiau kartais tai gali signalizuoti apie rimtą susirgimą ir gydymo poreikį.

Apetito Stokos Priežastys

Priežasčių apetito stokai gali būti labai daug.

• Psichologinio pobūdžio: stresas, nerimas, depresija, valgymo sutrikimai.
• Virškinamojo trakto sutrikimai: opaligė, gastroezofaginis refliuksas, opinis kolitas, hepatitas.
• Lėtinės ligos: cistinė fibrozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, Parkinsono liga, lėtinės kepenų ligos, demencija.
• Taip pat inkstų ar širdies nepakankamumas, skydliaukės sutrikimai, anemija, hormoniniai pokyčiai, lėtinės infekcijos.
• Įtakos apetito stokai turi vyresnis amžius ir sulėtėjęs metabolizmas, tam tikrų vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas ir aktyvumo sumažėjimas.

Kai kurių vaistų šalutinis poveikis yra apetito stoka, tai - chemoterapiniai vaistai, analgetikai, tam tikri antidepresantai, vaistai podagrai ar Parkinsono ligai gydyti, kai kurie diuretikai, antibiotikai. Vitamino B1, B3, biotino, B12, mikroelemento cinko trūkumas taip pat gali mažinti norą valgyti, jį taip pat lemia tiek vitamino D trūkumas, tiek jo perteklius.

Apetitas Keičiantis Temperatūrai

Esant aukštesnei temperatūrai organizmas gali reikalauti lengvesnio, atgaivinančio ir neapsunkinančio maisto bei mažesnių jo porcijų. Apetito sumažėjimas vasaros sezonu siejamas su didesniu fiziniu aktyvumu, geresniu oru, aukštesne aplinkos temperatūra, įvairesniu šviežių daržovių ir vaisių pasirinkimu. Tai susiję ir su žmogaus organizmo termoreguliacija. Maisto virškinimo metu išskiriama šiluma ir nežymiai pakyla kūno temperatūra, todėl vasaros metu žmogus gali neturėti tokio gero apetito kaip rudenį ar žiemą.

Šaltas oras verčia organizmą įjungti savo „tausojimo režimą“. Pasak G. Krutulytės, nukritus temperatūrai lauke, organizmas bando prisitaikyti ir reikalauja kaloringesnio maisto. Tuomet maisto suvartojama daugiau ir jis suvalgomas greičiau - taip sukuriamas šilumos ir jaukumo pojūtis. Skaičiuojama, jog rudens-žiemos periodu žmogus kasdien gali suvartoti apie 86-200 kalorijų daugiau palyginti su šiltuoju laikotarpiu. Remiantis kita teorija - apetitas šaltuoju sezonu didėja, nes žmogus yra šviesai jautrus organizmas, todėl kuo trumpesnės ir tamsesnės sezono dienos, tuo daugiau ir greičiau valgoma.

Kaip Sužadinti Apetitą?

Tam tikri gyvensenos pokyčiai ir tinkamos aplinkos pasirinkimas gali padėti padidinti norą valgyti, pavyzdžiui, reguliarus fizinis aktyvumas leidžia išnaudoti daugiau energijos bei didina maisto poreikį.

• Rinkitės visavertį maistą, kurį mėgstate ir kuriuo mėgaujatės, patartina stebėti savo mitybą norint pasiekti pakankamą dienos kalorijų kiekį.
• Jeigu sunku suvalgyti 3 pagrindinius patiekalus - tuomet galima juos skelti į keletą smulkesnių, bet dažnesnių valgymų.
• Bandykite dažniau valgyti su šeima ir draugais ar stebėdami savo mėgstamiausią laidą.

Norintiems padidinti apetitą ji rekomenduoja nepraleisti valgymų. Derėtų rinktis daugiau baltymų ir sveikųjų riebalų, mažiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto. Svarbu šalia pagrindinių valgymų pridėti sveikų užkandžių ar gėrimų. Taip pat reikėtų apriboti skysčių vartojimą valgio metu, nes tai mažina apetitą. Streso mažinimas, kokybiškas miegas ir pakankamas vandens kiekis gali turėti įtakos apetito pagerinimui.

Augalai bei vaistažolės, gerinančios apetitą: kmynas, kiaulpienė, kartusis kietis arba pelynas, ramunėlė, pankolis, pupalaiškis, trūkažolė, kraujažolė, pipirmėtė, mėta, kalendra, imbieras, cinamonas. Vartojant tam tikrus vitaminus arba preparatus taip pat įmanoma padidinti apetitą. Jeigu trūksta cinko ar vitamino B1, gali sumažėti apetitas ir kristi svoris - tokiu atveju rekomenduojama vartoti šių medžiagų preparatus.

Tikslų vitaminų ar mikroelementų trūkumą galima nustatyti tik atlikus laboratorinius kraujo tyrimus. Papildomas žuvų taukų vartojimas gali didinti apetitą ir sumažinti pilnumo jausmą po valgymo. Ežiuolės preparatai stimuliuoja ne tik imuninės sistemos veiklą, bet ir apetitą. Bičių žiedadulkių preparatai taip pat padeda gerinti apetitą. Tačiau sveikam žmogui ežiuolės ir bičių preparatų galima naudoti ribotą laiką.

Pykinimas: Priežastys ir Kaip Jį Malšinti

Pykinimas - itin nemalonus jausmas. Kartu su pykinimu mus apima ir silpnumas, dažnai pila šaltas prakaitas, sulėtėja pulsas, sumažėja kraujospūdis, išblykšta oda, gausėja seilėtekis. Pykinimas ir vėmimas yra sudėtingi procesai, kuriuose dalyvauja ir centrinė nervų sistema, ir hormoninė reguliavimo sistema.

Dažniausios pykinimo priežastys:

• Apsinuodijimas maistu: Suvalgius sugedusio ar tam tikrais mikroorganizmais užteršto maisto, mūsų organizme gali prasidėti infekcija.
• Alergija maistui: Tai yra imuninės sistemos reakcija į tam tikrus maisto produktus, kuriuos organizmas laiko svetimais ir pavojingais.
• Vitaminų ir maisto papildų vartojimas: Vartojant per dideles dozes ar netinkamą maisto papildų derinį, gali kilti šalutinis poveikis, kurio vienas iš simptomų yra ir pykinimas.
• Stresas ir nerimas: Psichologinė įtampa gali turėti įtakos fiziologinei būklei, taigi ir virškinimo trakto veiklai ir sukelti pykinimą ar vėmimą.
• Nėščiųjų pykinimas: Tai yra ankstyvosios toksikozės ženklas, dažniausiai pasireiškiantis rytais ar esant tuščiam skrandžiui.
• Alkoholio vartojimas: Išgėrus per daug alkoholio, organizmas bando jį pašalinti išvemdamas.
• Virusinės ligos: Rotavirusas, norovirusas ir panašios virusinės infekcijos yra labai užkrečiamos.

Kaip numalšinti pykinimą:

• Intraveninė terapija: Vaistai ir skysčiai yra lašinami tiesiai į veną per kateterį.
• Vaistai nuo pykinimo ir vėmimo: Vaistinėse galima įsigyti receptinių arba nereceptinių vaistų nuo pykinimo ir vėmimo.
• Imbieras: Turi antispazminį poveikį ir padeda nuraminti skrandį.
• Pipirmėtė: Atpalaiduoja skrandžio ir žarnyno raumenis ir mažina diskomfortą.
• Ramunėlės: Turi priešuždegiminį, antispazminį ir raminantį poveikį.
• Citrina: Puikiai išvalo toksinus iš organizmo.
• Kitos priemonės ir būdai: Pauostyti dezinfekcinio skysčio ar kitos priemonės, kurios sudėtyje yra didelis procentas alkoholio.

Vyresnio Amžiaus Žmonių Apetito Stoka

Apetito nebuvimas mūsų visuomenėje iki šiol nėra plačiai aptarinėjama vyresnio amžiaus žmonių problema. „Nėra apetito, pykina“ - frazė, kurią su vyresnio amžiaus žmonių globa susidūrę žmonės tikriausiai yra girdėję ne kartą. Žmogui senstant, organizmo funkcijos palaipsniui ima veikti lėčiau arba visai sustoja.

Priežastys:

• Senėjant, virškinimo sistemoje vyksta pokyčiai, dėl kurių gali sumažėti organizme gaminamų seilių kiekis.
• Mažesnį seilių kiekį burnoje gali nulemti ir tam tikrų vaistų vartojimas.
• Senatvinis dantų praradimas ir bendrai prastėjanti burnos būklė.
• Kamuojančios vidurių užkietėjimo problemos, pykinimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas ir pan.
• Vyresnio amžiaus žmonės taip pat dažniau serga ūminėmis infekcijomis ir lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ar inkstų nepakankamumas.
• Su amžiumi organizmas ima gaminti mažiau alkio ir virškinimą skatinančių hormonų.
• Senatvinė demencija ir depresija yra du dažniausiai pasitaikantys psichinės sveikatos sutrikimai.
• Kadangi vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai vartoja daugiau vaistų, apetito stoka gali būti nulemta šių vaistų tiesioginio ar šalutinio poveikio.
• Pavyzdžiui, Alzheimerio liga, vėžys, inkstų nepakankamumas, Parkinsono liga, skydliaukės problemos ar periodonto ligos.
• Tačiau net ir jokiomis ligomis nesergantis vyresnio amžiaus žmogus patiria lėtėjančią medžiagų apykaitą ir besikeičiančius jutimus.

Ką daryti:

• Ryškesnių spalvų, kvapų ir skonių maistas, keliantis apetitą vien į jį pažvelgus, gali padėti „apeiti“ pasikeitusią uoslę, skonio pojūtį ir seilių trūkumą.
• Taip pat vertėtų mažai maistinės vertės turinčius produktus keisti į tokius, kurie savyje talpina ne tik daugiau mikroelementų, bet ir kalorijų. Pavyzdžiui, avokadai, riešutai, alyvuogių aliejus ir pan.
• Didelė porcija lėkštėje gali numušti apetitą dar net nepradėjus valgyti.
• Anglakalbėse šalyse naudojamas terminas „finger foods“ apibūdina užkandžius ar patiekalus, kurie yra patiekiami mažomis vieno kąsnio porcijomis ir gali būti valgomi rankomis.
• Galbūt kaimynystėje gyvena dar vienas vienišas vyresnio amžiaus žmogus, su kuriuo pakaitomis galima gaminti pietus.

Gastritas

Gastritas, arba kitaip - skrandžio gleivinės uždegimas, yra viena dažniausių virškinimo sistemos ligų. Ja sergant skrandžio gleivinė parausta, paburksta, o ligos negydant - dažnai ir išopėja. Daugelis žmonių gastrito simptomų nejaučia arba juos palaiko tipiniais virškinimo sutrikimais. Šios formos skrandžio gleivinės uždegimas prasideda staiga, pavyzdžiui, po apsinuodijimo maistu, suvalgius sunkiai virškinamo ar aštraus maisto. Lėtinį gastritą sukelia Helicobacter pylori bakterija. Jei reikia išsamesnio ištyrimo, gali būti paimamas skrandžio gleivinės gabalėlis.

Gastrito simptomai:

• Deginančio pobūdžio skausmas viršutinėje pilvo dalyje.
• Pasireiškus eroziniam gastritui, galimi skrandžio epitelio defektai, kraujosruvos.

Gastrito tyrimai:

• H. pylori bakterijos nustatymas.
• Endoskopinis tyrimas. Tai tyrimas, kurio metu skrandis apžiūrimas iš vidaus.
• Biopsija.
• Pilvo organų ultragarsinis tyrimas.

Gastrito gydymas:

• Vaistažolių - kmynų, valerijonų šaknų, pipirmėčių, melisų, ramunėlių, pelynų ir kt.

Inkstų Ligos

Inkstai - ne vieną gyvybiškai svarbią funkciją atliekantis organas, atsakingas už vandens ir druskų pusiausvyrą organizme, susikaupusių nereikalingų ir galutinių produktų pašalinimą, hormonų išsiskyrimą. Pradžioje inkstų ligos gali būti asimptomės, t. y. neturėti jokių simptomų. Inkstus dažniausiai skauda, kai yra uždegimas. Tada varo šlapintis, kyla temperatūra. Esant inkstų akmenligei būna tipiškas priepuolis: stiprus skausmas nuo juosmens srities eina į kirkšnį. Neretai inkstų ligos tampa tyliomis žudikėmis, todėl svarbu kuo anksčiau pastebėti pirmuosius simptomus, kurie praneša apie inkstus užklupusius negalavimus.

Kodėl sergant inkstų ligomis gali būti mažakraujystė?

Nes inkstai išskiria hormoną eritropoetiną, kuris skatina kraujo gamybą. Hormonas reninas per angiotenzino sistemą dalyvauja reguliuojant kraujo spaudimą, ypač jį keliant. Už visus savo veiksmus turime sumokėti. Didelę neigiamą įtaką daro ir žalingi įpročiai, tokie kaip alkoholio vartojimas ar rūkymas.

Kaip apsaugoti inkstus:

• Reikia tiesiog vandens, nes mums būtina pašalinti toksinus iš organizmo.
• Kad apsaugotumėte savo inkstus, A. Unikauskas pataria nevalgyti įvairaus perdirbto maisto, pavyzdžiui, dešrų.
• Didelis baltymų kiekis apkrauna inkstus, jų skilimo produktai skiriasi per inkstus ir taip žalojamos inkstų kraujagyslės.

Apendicitas

Apendicitas yra kirmėlinės ataugos (apendikso) uždegimas - mažo, pirštą primenančio organo, esančio dešinėje apatinėje pilvo dalyje, šalia storosios žarnos. Apendicitas dažniausiai išsivysto, kai kirmėlinė atauga užsikemša, sukeldama uždegimą, bakterijų dauginimąsi ir spaudimą organe. Apendicito simptomai gali skirtis, tačiau dažniausiai jie vystosi greitai per 24-48 valandas. Apendicitas dažniausiai reikalauja skubios chirurginės intervencijos, tačiau kai kuriais atvejais taikomas konservatyvus gydymas.

Apendicito gydymas:

• Apendektomija: Apendikso pašalinimas, dažniausiai atliekamas laparoskopiniu būdu (per mažus pjūvius).

Kada kreiptis į gydytoją:

Jei įtariate apendicitą ar pastebite simptomus, tokius kaip stiprus pilvo skausmas, pykinimas ar karščiavimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Venkite savarankiškai vartoti skausmą malšinančius vaistus, laisvinamuosius ar šildyti pilvą, nes tai gali maskuoti simptomus ar pabloginti būklę.

Pusryčių Svarba

Per pastaruosius penkis dešimtmečius tiek suaugusieji, tiek vaikai pradėjo kur kas dažniau nevalgyti pusryčių. Šiuo metu maždaug trečdalis suaugusiųjų ir tiek pat vaikų Europoje ir JAV nepusryčiauja. Pusryčių valgymą mokslininkai sieja su didesniu valgymo dažniu, o tai aktyvina termogenezę (šilumos generavimą valgio metu) ir medžiagų apykaitą organizme. Tiriant vaikus ir paauglius nustatyta, jog pusryčių valgymas susijęs su geresne atmintimi, aukštesniais rezultatais ir mokyklos lankomumu, geresne nuotaika.

Patarimai, kaip pradėti valgyti pusryčius:

1. Gerai išsimiegokite.
2. Rinkitės kuo įvairesnius pusryčius ir atraskite mėgstamiausius patiekalus.
3. Neprisivalgykite vakare.
4. Mankštinkitės prieš pusryčius.
5. Skirkite pakankamai laiko pusryčiams.
6. Jeigu rytais jaučiate šleikštulį, išgerkite ką tik išspaustų vaisių sulčių.
7. Neužkandžiaukite prieš miegą ar naktį.
8. Jeigu esate užkietėjusi „pelėda“, ir niekaip negalite atsikelti anksčiau pasigaminti pusryčių.
9. Keiskite aplinką.
10. Jeigu esate užkietėjęs rūkalius ar kavos mėgėjas.
11. Ir jeigu jūs manote, kad praleisdami pusryčius išlaikote dailias kūno linijas - klystate.

---