Žmogaus organizmui reikia maisto ir vandens, kad išgyventų. Be maisto žmogus gali išgyventi daugiau nei tris savaites. Mahatma Gandhis išgyveno nieko nevalgęs 21 dieną, tačiau vanduo - kas kita, rašo „The Business Insider“.

Vanduo sudaro mažiausiai 60 proc. suaugusio žmogaus organizmo, kiekvienai gyvai ląstelei mūsų kūne reikia vandens, kad ji gerai funkcionuotų. Vanduo veikia kaip lubrikantas, sutepantis mūsų sąnarius, padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir šalinti iš organizmo atliekas. Žmogus be vandens ilgiausiai gali išgyventi savaitę, rodo mirštančių žmonių, kurie nebevalgo ir nebegeria, stebėjimai, sakė Džordžo Vašingtono universiteto biologijos profesorius Randallas K. Packeris.

Tiesa, savaitė - „dosnus įvertinimas“, iš tiesų labiau tikėtina - trys ar keturios dienos, ypač jei karšta. „Be vandens, lauke esant vidutinei temperatūrai, galima ištverti 100 valandų, - teigė Duke‘o universiteto atstovas Claude‘as Piantadosi. - Jeigu yra vėsiau, galima ištverti kiek ilgiau, o jei kaitina saulė, mažiau.“

Dehidratacijos grėsmė

Mūsų organizmas nuolat netenka skysčių, todėl stiklinės vandens per dieną tikrai neužtenka papildyti vandens atsargas. Vandens mes netenkame prakaituodami, apsilankę tualete ir net kvėpuodami.

„Ekstremaliomis aplinkybėmis, prakaituodamas suaugęs žmogus gali netekti nuo litro iki pusantro skysčių per valandą, - sakė R. K. Packeris. - Jeigu prarasti skysčiai nėra kompensuojami, organizme sumažėja bendras skysčių kiekis ir, kas yra pavojingiausia, sumažėja kraujo kiekis.“

Kai kūne yra per mažai kraujo, kraujospūdis krenta iki tokio lygio, kuris gali būti mirtinas. Be to, kai nustojame prakaituoti, pakyla kūno temperatūra. Dehidratacija, kai „netenkama daugiau nei 10 proc. kūno svorio yra pavojinga sveikatai“, - pabrėžė Ročesterio universiteto medicinos centro ekspertai ir pridūrė, kad „nesiėmus veiksmų žmogus gali mirti“.

Šiek tiek vandens mes gauname su maistu, „tačiau geriamasis vanduo yra pagrindinis ir geriausias vandens šaltinis“, - nurodoma JAV nacionalinių sveikatos institutų tinklalapyje. Palaikyti skysčių balansą organizme padeda ir kiti gėrimai, kaip antai, sultys ar pienas.

Išlikimas be maisto priklauso nuo organizmo ir aplinkos

Tiksliai atsakyti į klausimą, kiek žmogus gali išgyventi be maisto, neįmanoma dėl to, kad kiekvienas į maisto trūkumą reaguoja skirtingai. Vieni be jo gali apsieiti pakankamai ilgai, o kitiems galva svaigti pradeda jau po kelių valandų.

Jūsų sveikatos būklė ir sutrikimai, tokie kaip diabetas, jūsų kūno svoris, aplinkos sąlygos, tokios kaip oras - visa tai apsprendžia, kiek laiko pavyks ištverti be maisto. Pavyzdžiui, širdies smūgio ir mirties nuo badavimo sukeltų komplikacijų rizika išauga pasiekus 12-12,5 kūno masės indeksą.

Normalus kūno masės indeksas svyruoja nuo 18,5 iki 24,9. Tad kuo labiau badaudami artėjate prie 12-12,5 kūno masės indekso, tuo sveikatos problemos aštrėja ir labiau kelia pavojų gyvybei. Vis dėlto, kai kuriems žmonėms komplikacijos gali pasireikšti gerokai anksčiau, nes viskas priklauso nuo riebalų rezervo, vitaminų ir mineralų kiekio organizme bei bendros sveikatos būklės iki badavimo.

Vidutinis žmogus turėtų saugiai apsieiti be maisto dvi dienas

Kaip suprantate, kontroliuojamų bado tyrimų praktiškai nėra dėl etinių sumetimų ir mirties atvejų rizikos. Vis dėlto, tokie valgymo sutrikimai kaip anoreksija ar bado streikai, kai žmonės savanoriškai atsisako maisto, leidžia mums suprasti, ko galima tikėtis iš badavimo ir maisto trūkumo.

Dauguma žmonių neturėtų patirti didelių problemų dvi dienas, netgi jeigu jie visiškai nieko nevalgo, su sąlyga, kad neserga diabetu ir neturi kitų sveikatos problemų. Vėliau pradeda reikštis - lėtai ir negailestingai - neigiamas poveikis. Priklausomai nuo sveikatos būklės ir aplinkos, ši riba gali būti žemesnė. Žinoma, visa tai tvirtinama darant prielaidą, kad visą laiką geriamas vanduo. Be jo organizmo reakcijos būtų daug stipresnės ir išgyvenimo trukmė žymiai trumpesnė. Vėlgi, išgyvenimas be vandens priklauso nuo aplinkos sąlygų ir sveikatos būklės, tačiau jeigu daug prakaituojate ir prarastų skysčių nekompensuojate, neigiamą poveikį pradėsite jausti jau po kelių valandų.

Gliukozė baigiasi po dviejų dienų, baltymai skyla trečią dieną

Kai nevalgote, jūsų organizmo funkcijos sulėtėja, kad jis galėtų kaip įmanoma labiau taupyti energiją. Jis pradeda naudoti glikogeno atsargas raumenyse ir kepenyse. Kai tai išeikvojama, pereinama prie riebalų atsargų (lipolizė). Galiausiai energijai palaikyti pereinama prie turimų baltymų - šis procesas žinomas ketozės pavadinimu.

Pirmos 24-48 valandos be maisto: Gliukozės atsargos paprastai baigiasi po šešių valandų, nors kartais jos likučių gali būti nuo 24 iki 48 valandų. Gali pradėti skaidytis riebalai.

Po 72 valandų: Kai organizmui stengiantis palaikyti energiją sudeginamos riebalų atsargos, prasideda baltymų skilimas.

Pirmosios bado dienos sukelia nuovargį, raumenų masės mažėjimą ir plaukų slinkimą

Jeigu nevalgote daugiau kaip 48 valandas ir leidžiate savo organizmui skaidyti kitus energijos šaltinius, tai gali turėti rimtų medicininių padarinių:

• Silpnumas ir nuovargis, dėl ko įmanoma nualpti;
• Raumenų praradimas;
• Kaulų tankio sumažėjimas, dėl ko kaulai išsausėja ir tampa trapūs;
• Širdies problemos dėl susilpnėjusio širdies raumens ir sumažėjusios kraujo pumpavimo galios;
• Pavojingai žemas kraujo spaudimas dėl sumažėjusios kraujo pumpavimo galios;
• Mažas pulsas;
• Opos, galimos komplikacijos dėl lėtos kraujotakos;
• Šaltumas;
• Inkstų nepakankamumas dėl sunkios dehidratacijos;
• Plaukų slinkimas;
• Kūno pasidengimas pūkeliais, siekiant išlaikyti kūno šilumą.

Ilgalaikis badavimas gali sukelti sunkias ar net mirtinas komplikacijas

Nuo ilgo nevalgymo per bado streikus mirusių žmonių skrodimai atskleidė šias galimas jų mirties priežastis:

• Kelių organų nepakankamumas;
• Skilvelių plazdėjimas ar greitas širdies ritmas, dėl ko prasideda silpnas širdies aprūpinimas krauju - tai gali baigtis sąmonės netekimu ar mirtimi;
• Sunkus sepsis (kraujo užkrėtimas), kai reaguodamas į infekciją organizmas pažeidžia savo paties organus ir audinius.

Prasta mityba taip pat gali sutrikdyti organų veiklą

Protarpinis pasninkavimas gali duoti sveikatai naudos

Nors visiškas maisto atsisakymas ar stiprus jo ribojimas ilgą laiką gali baigtis liūdnai, protarpinis pasninkavimas ar kalorijų sumažinimas gali turėti naudos tiems, kurie neturi jokių valgymo sutrikimų ar kitų sveikatos problemų.

Egzistuoja įvairios pasninkavimo formos. Pavyzdžiui, 16-8 pasninkavimas. Tokiu atveju atsisakoma pusryčių, kad tarp valgymų būtų 16 valandų pertrauka - nevalgoma nuo vakarienės iki kitos dienos pietų. Nevalgymo valandomis griežtai apsiribojama tik grynu vandeniu.

Kitas variantas yra 5:2 dieta, kuri reikalauja pasninkauti dvi dienas per savaitę, o likusias penkias - maitintis normaliai. Tas dvi dienas maistas ribojamas iki 600 kalorijų per dieną ir galima valgyti ką tik norite (proto ribose!). Tyrimais įrodyta, kad protarpinis pasninkavimas sumažina medžiagos apykaitos ligų, tokių kaip nutukimas ir diabetas, riziką, nes pagerėja jautrumas insulinui, išauga gerojo cholesterino kiekis, sumažėja triglicerido lygis.

Protarpinis pasninkavimas netgi gali apsaugoti smegenis nuo greito senėjimo.

Rodiklis	Reikšmė
Ilgiausias išgyvenimo laikas be maisto	74 dienos (bado streikas)
Ilgiausias išgyvenimo laikas be vandens	Apie savaitę (dažniausiai 3-4 dienos)
Normalus kūno masės indeksas	18,5 - 24,9

---