AB „VILNIAUS PERGALĖ“ - tai įmonė, kurioje atlikome praktiką. „VILNIAUS PERGALĖ“ - tai pagrinde yra gamybos įmonė, tačiau turinti ir prekybos specifikos. Juos istorija prasideda nuo konditerijos fabriko “PERGALĖ”, įkurto 1952 metais. Jau 50 metų įmonės konditerijos gaminiai - šokoladas, šokoladiniai saldainiai, sausainiai - garsėja puikia kokybe ir originaliais receptais.
Ypatingi, tik “VILNIAUS PERGALĖS” gaminami saldainiai “Sostinės”, “Pergalė”, “Vilnius” turi savo nuolatinius pirkėjus. Daugelį fabrike gaminamų saldumynų bendrovės specialistai sukūrė pagal originalius receptus atsižvelgdami į Lietuvos vartotojų skonį, nenaudojant jokių sintetinių konservantų ar antioksidantų. Bendrovė nėra orientuota į masinę gamybą. Kasmet atnaujinamas pakuočių dizainas, jų kokybė.
Bendrovė savo produkcija eksportuoja į Vokietija, Izraeli, Rusija, Estija, Norvegija, Lenkija, Baltarusija, Latvija. Fabriko produkcija yra žinoma ir pamėgta taigi fabrikui per daug net nereikia reklamuotis, nes vardas ir produkcija yra žinoma, įvertinta ppirkėjų. Tačiau tai nereiškia, kad bendrovė visai nesireklamuoja.
Bendrovė organizuoja akcijas, platina būklėtus, plakatus, lankstinukus taip pat yra kuriamas internetinis puslapis. Bendrovės prekių asortimentas yra labai platus ir Lietuvos, o ypač Vilniaus parduotuvėse užima gana didelė dalį prekybos lentynų skirtų produkcijai. Bendrovės produkcija didesniuose parduotuvėse guli geriausiose vietose, t.y. akių ir rankų lygyje, visa produkcija užima apie 10% lentynų vietos, neįskaitant saldainiams skirtų krepšių.
Praktikos metu mes sužinojome, kad AB “VILNIAUS PERGALĖ” produkcija yra nuolat tikrinama ir stebima Latvijos parduotuvėse, t.y. Rygoje turi du prekybos agentus, o taip pat vienas prekybos agentas yra Vokietijoje, Miunchene.
Akcinės bendrovės „Vilniaus pergalė“ įstatinis kapitalas - 73,088 mln. litų. Valstybė, valdanti 83,77 proc. įmonės akcijų, rengiasi privatizuoti įmonę, kuri sulaukė užsienio ir vietos investuotojų dėmesio. Bendrovė yra Lietuvos maisto pramonės įmonių asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė. 2002 metais įmonėje vidutinis darbuotojų skaičius siekė 600 nuolatinių darbuotojų.
AB „Vilniaus pergalė“ pernai uždirbo 0,508 mln. litų grynojo pelno - 2,8 karto daugiau nei užpernai, kai buvo gauta 0,179 mln. litų pelno. Palyginamuoju laikotarpiu bendrovės pardavimai išaugo 1 proc. - nuo 57,885 mln. iki 58,465 mln. Šių metų sausio pradžioje AB „Vilniaus pergalės“ generaliniam direktoriui Algirdui Milteniui priklausė 37,9 proc., Jurijui Maciulevičiui - 10,76 proc., Teresai Maculevičienei - 10,99 proc., Nerijui Numavičiui - 6,2 proc. saldainių fabriko akcijų.
Prekių ir su jomis susijusių paslaugų asortimento formavimas yra sudėtingas procesas, kuris nulemia įmonės ūkinės-finansinės veiklos rodiklius. Prekių asortimento sudarymą paketo pasirinkimą lemia asortimento politika, kuri apibūdinama pažiūrų ir priemonių visuma pramonės ir cirkuliacijos srityse siekiant tam tikrų iš anksto užsibrėžtų tikslų.. AB „Vilniaus pergalės“ produktų asortimentas yra labai platus ir įvairus: saldainiai dėžutėse, saldainiai, karamelė, batonėliai, šokoladas, irisai,. Ypatingi fabriko gaminami saldainiai „Sostinės”, „Pergalė”, „Vilnius” turi savo nuolatinius pirkėjus.
Daugelį fabrike ggaminamų saldumynų bendrovės specialistai sukūrė pagal originalius receptus, atsižvelgdami į Lietuvos vartotojų skonį, nenaudodami jokių sintetinių konservantų ar antioksidantų. Kasmet vartotojui pateikiama vidutiniškai apie 10 -20 naujų gaminių. Nuolat atnaujinamas pakuočių dizainas, jų kokybė.
Konkurentai įpareigoja įmonę nuolat sekti ir tobulinti savo veiklą. Pagrindiniai AB “VILNIAUS PERGALĖS” konkurentai: ”Kraft Foods Lietuva”, Latviška bendrovė “Laima”, “Naujoji Rūta”. Vienas didžiausių konkurentų vis dėl to yra “Kraft Foods Lietuva” įmonė, o Latvijoje “Laima“. Jie tiekia tokia pačia saldumynu gama kaip AB “VILNIAUS PERGALĖ”, o Kraftas dar net platesne.
Bendrovės pranašumas yra tai, kad jja pažysta ir gerbia jau senai. Mažesnės įmonės mums nėra labai dideli konkurentai, nes paprastai jos turi tik siauresnį produkcijos spektrą ir jiems lenktyniauti su mūsų įmonės plačiau tiekiamos produkcijos spektru yra gan sudėtinga.
Lietuvos ekonominė situacija AB “VILNIAUS PERGALĖI” kaip ir visoms kitoms įmonėms labai svarbus šalutinio poveikio veiksnys. Nuo šalies ekonominės būklės priklauso jos gyventojų ir organizacijų perkamoji galia, potencialių vartotojų kiekis. Šiuo metu AB “VILNIAUS PERGALĖ” dirba pelningai ir tuo pačiu bendrovei nereikalinga bankų pagalba.
Bendrovė turi tris savo produkcijos platintojus. Vienas iš jų yra AB “Sanitex”, AB “Gelsva” ir trečias yra Latvijoje tai “Olis-Gardens”. Tačiau šie distributoriai platina ne tik AB “VILNIAUS PERGALĖ” produkcija, bet ir konkurentų, todėl bendrovė ieško atskiro ddistirbutoriaus, kuris platintu tik bendrovės produkciją. Minėti distributoriai, išskyrus “Olis-Garden”, platina bendrovės produkcija po tokias parduotuvės kaip Rimi, Norfa, Iki ir kitas. AB “Sanitex” ir “Gelsva” turi savo sandėlius ir didmeninės bei mažmeninės prekybos parduotuvės.
Į toki prekybos tinklą kaip UAB VP Market bendrovės produkcija yra užsakoma pačios įmonės arba užsakymus daro minėti prekybos agentai. Užsakyta produkcija iš AB “VILNIAUS PERGALĖ” keliauja pirmiausiai į VP Market centrini sandėlį, o iš jo prekės yra paskirstomos po parduotuvės. Šiuo metu AB “VILNIAUS PERGALĖ” šiek tiek keičia savo veiklos metodus.
Apie AB “VILNIAUS PERGALĖ” kainų politiką taip pat galima pasakyti, kad ji yra keitimosi stadijoje. Visos kainos buvo peržiūrimos, ir, jei buvo pastebėtas labai menkas prekės judėjimas, kaina keičiama, t.y. mažinama. keisti nesiruošia. Asortimentas pilnai patenkina ir AB “VILNIAUS PERGALĖ”, ir klientą.
AB “VILNIAUS PERGALĖ” dirba iš viso apie 600 žmonių. Pats svarbiausias žmogus įmonėje, žinoma, yra direktorius. Būtent jis priima pačius svarbiausius sprendimus ir stebi, kad viskas būtų atliekama teisingai. Taip pat jis pats bendrauja su svarbiausiais bendrovės “VILNIAUS PERGALĖ” klientais, t.y. su labai stambių įmonių, aatnešančių firmai didžiausią pelną, vadovais. AB “VILNIAUS PERGALĖ” darbo pasidalijimas ir atsakomybės paskirstymas yra gana racionalus.
Įmonėje yra trys direktoriai (gamybai, technikai ir komercijai), kuriais vadovas visiškai pasitiki. Komercijos direktorius reguliuoja visų prekių pardavimą. Jis turi tris pavaduotojus, kurie kiekvienas organizuoja darbą savo skirtinguose padaliniuose. Komercijos direktorius, pasitikėdamas savo pavaduotojais, Lietuvos rinkai dėmesio skiria palyginus nedaug. Jis daugiausiai organizuoja AB “VILNIAUS PERGALĖS” produkcijos platinimą už mūsų respublikos ribų, t.y. Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje ir kitur.
Gamybos direktorius organizuoja saldainių ir kitų saldumynų gamybą. Jam yra pavaldus cecho viršininkas, kuris savo ruožtu organizuoja meistrų darbą. Technologijos direktorius yra atsakingas už visą AB “VILNIAUS PERGALĖ” technologiją. Jis nusprendžia kokį projektą reikia ppritaikyti, ar tai bus pelninga. Technologijos direktoriui pavaldus technologas, kuris daro įvairius reikalingus su saldainiais darbus, apskaičiavimus ir t.t. Technologas taip pat yra paskirtas atsakingu už kokybę.
Tikriausiai nereikia atskirai aiškinti, kokias funkcijas atlieka vyr. buhalterė. Ji yra pavaldi tiesiogiai prezidentui, ir pati kontroliuoja trijų buhalterių darbą. Komercijos direktoriui yra pavaldūs prekybos agentų vadovas. Visoje bendrovėje vyrauja horizontali struktūra ir vertikalūs pavieniai ryšiai tarp vadovo ir pavaldinių, kai kur ryšiai tarp pavaldinių yra horizontalūs. Visa bendrovės veikla yra organizuojama nuosekliai ir labai operatyviai.
Siekiama, kad darbuotojas nuolatos jaustų, kad jis yra atsakingas už organizacijos tolimesnį vystymąsi. Bendrovės veiklą labai veikia darbo pasidalijimas, kuris yra bendrovėje puikiai atliktas. Vykdant darbo organizavimą atliekamas vidinė ir išorinė jo išteklių paieška. AAtranka vykdoma konkurso būdu, kuriam vadovauja prezidentas. Priėmus naują darbuotoją vyksta jo adaptacija: aiškinamos jo teisės ir pareigos, darbo ir organizacijos taisyklės.
Labai svarbus aspektas, kad visi darbo rezultatai yra skelbiami ir viešai aptariami. Pareigos ir teisės organizacijoje labai tiksliai padalintos. Teisės žmonėms suteiktos pagal jų pareigas ir nei vienas negali jų viršyti. Pareigom arba teisėm deleguojama valdžia priklauso nuo veiklos tipo ir pobūdžio, jos sudėtingumo ir kūrybingumo, darbuotojo kvalifikacijos, savarankiškumo, iniciatyvumo, sąžiningumu ir t.t.
Atsižvelgus į visas darbuotojų skatinimo metodų grupes, norėčiau atrinkti konkrečias priemones, kurios leistų pritraukti darbuotojus. Visų pirma, tai yra darbo užmokestis. Daugelyje firmų jis yra fiksuotas arba fiksuotas minimus plius procentas nuo darbo rezultatų. Remiantis užsienio firmų praktiką, siūlyčiau bendrovei įsivesti tokią atlyginimo skaičiavimo metodiką: atlyginimo dydis turi priklausyti nuo keturių veiksnių: kvalifikacijos (žinių ir įgūdžių), darbo įtampos - energijos sąnaudų darbe, atsakomybės - įtakos kitų organizacijos narių veiklai ir darbo sąnaudų - prastesnės darbo sąlygos turi būti kompensuojamos didesniu atlyginimu.
Antra priemonė būtų labai efektyvus psichologinis skatinimas. Bendrovėje turėtų būti bent jau vienas žmogus, kuris užsiimtų darbuotojų psichologijos analize. Šis žmogus aišku gali būti ir bendrovės direktorius. Pokalbio metu vadovas turi nuolat skatinti pavaldinio kūrybinę iniciatyvą. Pats darbo įvertinimo faktas, net nesiejant jo su darbo apmokėjimu, vaidina didelį žmogaus veiklos .skatinamąjį vaidmenį. Didelių problemų darbo vertinimas nekelia, kai žmogaus darbo rezultatai yra aiškūs, aiškiai priklauso nuo jo pastangų ir lengvai apskaitomi.
Trečias punktas būtų bendrovės korporacinės kultūros formavimas. Korporacinė kultūra yra tas organizacijos vertybinių orientacijų laukas, kuris nukreipia kiekvieno organizacijos nario elgesį tam tikra linkme, kaip magnetinis laukas nukreipia įelektrintą dalelę. Svarbus yra Piterio Drakerio sukurtas pavaldinio vadybos užduotimis metodas. Jo esmė yra, kad vadovas drauge su pavaldiniu sudaromo darbuotojo veiklos programą metams, išreikšta planuojamais rezultatais. Metodo pagrindas - vadovo ir pavaldinio susitarimas, ką, kokius apčiuopiamus savo veiklos produktus pavaldinys tikisi pateikti organizacijai per metus.
Siūlau į tokią programą įtraukti ir kvalifikacijos kėlimo planus ir net darbuotojo asmeninio ugdymo planus, kuriais organizacija tiesiogiai nėra suinteresuota, bet turi galimybių suteikti pagalbą, pvz., išmokyti užsienio kalbą, lavintis tolimoje nuo organizacijoje dirbamo darbo srityje. Dar vienas labai svarbus metodas būtų - darbuotojų įtraukimas į bendrovės valdymą. Dalyvavimas organizacijos valdyme eiliniam darbuotojui padeda geriau suvokti savo darbo prasmingumą, reikalingumą organizacijai, vartotojams, kitiems organizacijos nariams. Tai yra labai svarbu žmonėms, kurie rūpinasi savo gyvenimo prasme.