Naminiai krienai yra vieni iš populiariausių padažų prie jautienos, vištienos, kiaušinių, jūros produktų. Ne mažiau įdomi jų istorija. Krienai buvo žinomi jau prieš 3500 metų Egipte. Graikijoje krienus laikė vaistais vos ne nuo visų ligų, tikru gamtos auksu. Krienai naudoti kaip afrodiziakai ir kaip vaistai nuo reumato. Europoje krienai ėmė plisti apie septynioliktą amžių. Mūsų kraštus jis galėjo pasiekti su Bona Sforza.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip pasigaminti naminius krienus, aptarsime įvairius receptus ir pateiksime naudingų patarimų, kad jūsų krienai būtų patys skaniausi ir aštriausi.

Krienų nauda sveikatai

Krienai pasižymi stipriomis antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis. Juose gausu vitamino C, kalio, kalcio ir magnio. Tradiciškai krienai naudojami peršalimo ligoms gydyti, imunitetui stiprinti ir virškinimui gerinti. Tačiau svarbu atminti, kad per didelis krienų kiekis gali dirginti skrandį, todėl juos vartoti reikėtų saikingai.

Krienų auginimas ir rinkimas

Krienus galima auginti savo sode arba įsigyti turguje ar parduotuvėje. Geriausia rinkti šviežius, tvirtus šakniastiebius. Jei auginate patys, krienus reikėtų kasti vėlai rudenį arba anksti pavasarį, kai augalas yra ramybės būsenoje. Iškastus krienus reikia kruopščiai nuplauti ir nuskusti.

Krienai labai nereiklūs ir laikomi netgi sunkiai išnaikinamomomis piktžolėmis. Pakanka palikti šaknies gabaliuką ir krienas tuoj pat atauga. Ilgai augančių krienų šaknys susisuka, išgenda. Todėl geriausia naudoti vienų - dviejų metų senumo krienus. Jei pasodinti derlingoje ir purioje žemėje per sezoną išaugs apie 2 centimetrų diametro krieno šaknis. Pakanka kastuvo gylyje pasodinti šaknies gabaliuką, kad iš jos iki paviršiaus išaugtų šaknis. Taip pasodinus šaknis bus lygi ir lengvai susmulkinama. Lygumas labai praverčia valant šaknį. Valyti šaknį galima metaline kempinėle šveistuku. Tada krienai dedami į daržovių kombainą su smulkia tarka. Papildomai dar praverčia apatinis smulkinantis peilis. Kuo krienai labiau susmulkinami, tuo jie bus skanesni.

Pagrindinis krienų receptas

Šis receptas yra puikus pagrindas, kurį galite pritaikyti pagal savo skonį. Jam reikės:

• Šviežių krienų šakniastiebių (apie 200 g)
• Vandens (apie 100 ml)
• Acto (obuolių arba baltojo vyno, apie 2-3 šaukštus)
• Druskos (pagal skonį)
• Cukraus (pagal skonį, nebūtina)

Gaminimo eiga:

1. Krienų šakniastiebius kruopščiai nuplaukite ir nuskuskite.
2. Supjaustykite krienus mažais gabalėliais ir sumalkite smulkintuvu arba tarkuokite smulkia tarka. Jei naudojate smulkintuvą, būkite atsargūs, nes krienų garai gali dirginti akis ir kvėpavimo takus.
3. Į sumaltus krienus įpilkite vandens, acto, druskos ir cukraus (jei naudojate).
4. Gerai išmaišykite.
5. Paragaukite ir, jei reikia, pridėkite daugiau druskos, acto arba cukraus pagal savo skonį.
6. Sudėkite krienus į stiklainį ir laikykite šaldytuve.

Variacijos ir patarimai

Šį pagrindinį receptą galima pritaikyti įvairiais būdais:

• Krienai su burokėliais: Į pagrindinį receptą įpilkite virtų ir sutarkuotų burokėlių. Tai suteiks krienams gražią spalvą ir švelnesnį skonį. Raudoni burokėliai pagaminami pridedant burokėlių. Tai gali būti virti burokėliai, gali būti burokėlių sultys. Burokėlių reikės apie dvigubai daugiau.
• Krienai su grietine: Sumaišykite pagamintus krienus su grietine. Tai sumažins aštrumą ir suteiks krienams kreminės tekstūros. Su natūraliu jogurtu / grietine ir šviežiomis žolelėmis salotų padažui.
• Krienai su citrina: Į pagrindinį receptą įpilkite šiek tiek citrinos sulčių ir tarkuotos citrinos žievelės. Tai suteiks krienams gaivumo. Niekada nepilu acto, o vietoje citrinos rūgšties galima išspausti citrinos sulčių.
• Aštresni krienai: Jei norite aštresnių krienų, naudokite daugiau krienų šakniastiebių ir mažiau vandens. Taip pat galite įpilti šiek tiek aitriosios paprikos.
• Saldūs krienai: Jei mėgstate saldžius krienus, į pagrindinį receptą įpilkite daugiau cukraus arba medaus. Gamindamas šiuos krienus Henrikas dėjo ir porą šaukštų medaus.

Kaip išlaikyti krienų aštrumą

Krienai laikui bėgant praranda savo aštrumą. Norėdami to išvengti, laikykite juos šaldytuve sandariame stiklainyje. Taip pat galite užšaldyti krienus, tačiau atšildžius jie gali būti ne tokie aštrūs. Kitas būdas išlaikyti aštrumą - į krienus įpilti šiek tiek acto arba citrinos sulčių.

Geriausias krienų gaminimo laikas yra ankstyvas pavasaris kai pasitraukia įšalas. Arba vėlyvas ruduo, kai nušala ir padžiūna lapai. Krienai ilgai nelaikomi, paruošiami iš karto. Šviežiai gaminami krienai bus aštrūs ir sultingesni.

Krienų naudojimas kulinarijoje

Krienai puikiai tinka prie įvairių mėsos patiekalų, ypač jautienos ir kiaulienos. Jie taip pat puikiai dera su žuvimi ir kiaušiniais. Krienus galima naudoti kaip pagardą prie sumuštinių, salotų ir sriubų. Be to, krienai gali būti naudojami kaip ingredientas įvairiuose padažuose ir marinatuose.

Henrikas Pranskietis krienus deda ant stalo ir valgo su mėsa, su kiaušiniais - tiek virtais, tiek keptais. „Naudoju ir marinuodamas mėsą - kai ruošiu ėriuko kumpį, būtinai marinatui naudoju krienus. Dar labai skanus padažas išeina sumaišius maždaug vienodomis dalimis krienus, majonezą ir dar kokio kečupo galima įvarvolinti - bus labai pikantiškas padažas, kuris tiks prie mėsos ir net prie picos“, - dalija patarimus.

Krienai ir tradicinė medicina

Nuo seno krienai naudojami tradicinėje medicinoje. Jie laikomi natūraliu antibiotiku ir antiseptiku. Krienai naudojami peršalimo ligoms gydyti, imunitetui stiprinti, virškinimui gerinti ir kraujotakai skatinti. Tačiau prieš vartojant krienus gydymo tikslais, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Atsargumo priemonės

Nors krienai turi daug naudingų savybių, juos vartoti reikėtų saikingai. Per didelis krienų kiekis gali dirginti skrandį, sukelti rėmenį ir kitus virškinimo sutrikimus. Krienų nerekomenduojama vartoti žmonėms, sergantiems skrandžio opa, gastritu ar kitomis virškinimo sistemos ligomis. Taip pat krienų reikėtų vengti nėščioms ir žindančioms moterims.

Krienų panaudojimas buityje

Be kulinarinio ir medicininio panaudojimo, krienai gali būti naudojami ir buityje. Pavyzdžiui, krienai gali būti naudojami kaip natūralus pesticidas sode. Taip pat krienai gali padėti apsaugoti daržoves nuo puvimo. Norėdami tai padaryti, į daržovių rauginimo stiklainius įdėkite kelis krienų gabalėlius.

Krienai ir skirtingos kultūros

Krienai yra populiarūs įvairiose pasaulio kultūrose. Rytų Europoje jie dažnai patiekiami su šaltais mėsos patiekalais. Japonijoje krienų atitikmuo yra vasabi, kuris naudojamas suši gamyboje. Vokietijoje krienai dažnai patiekiami su dešrelėmis ir bulvėmis.

Krienų auginimo ypatumai

Jei nuspręsite auginti krienus savo sode, turėkite omenyje, kad jie yra gana agresyvūs augalai, kurie gali greitai išplisti. Todėl rekomenduojama auginti krienus atskiroje vietoje arba konteineriuose. Krienai mėgsta saulėtas vietas ir gerai drenuotą dirvožemį. Juos reikia reguliariai laistyti ir tręšti.

Krienų derinimas su kitais produktais

Krienai puikiai dera su įvairiais produktais. Jie puikiai papildo mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalus. Krienus galima derinti su burokėliais, grietine, citrina, obuoliais ir kitais produktais. Eksperimentuokite ir atraskite savo mėgstamus derinius!

Krienų nauda grožiui

Krienai gali būti naudojami ir grožio procedūroms. Pavyzdžiui, krienų sultys gali padėti pašviesinti strazdanas ir pigmentines dėmes. Taip pat krienai gali būti naudojami kaip plaukų kaukė, kuri stiprina plaukus ir skatina jų augimą. Tačiau prieš naudojant krienus grožio procedūroms, būtina atlikti odos jautrumo testą.

Krienų mitai ir legendos

Apie krienus yra daug mitų ir legendų. Kai kuriose kultūrose tikima, kad krienai atneša sėkmę ir apsaugo nuo blogio. Taip pat tikima, kad krienai stiprina vyrų potenciją ir didina moterų vaisingumą. Nors mokslinių įrodymų, patvirtinančių šiuos mitus, nėra, jie vis dar gyvuoja iki šių dienų.

Pavasaris ir ruduo - geriausias laikas kasti krienus, nes tuomet naminiai krienai sukaupę daugiausia maisto medžiagų. Jei pavasaris vėlyvas, nauji krienų lapai neskuba išlįsti, tad geras būdas juos aptikti - ieškoti sudžiuvusių pernykščių lapų. Kasant krienus reikalingas tvirtas kastuvas ir kantrybė. Krienų šaknys kartais driekiasi gilyn, kartais auga horizontaliai, tad norint kuo didesnę šaknies dalį išsikasti, gali tekti nemažai paprakaituoti. Sudėtingiausia dalis - krienų tarkavimas.

Henrikas Pranskietis rekomenduoja krienų pasigaminti patiems. „Nes naminiai skanesni ir gaminant galima sukurti tokį skonį, koks jums tinka ir patinka. Be to, pažiūrėkite į pirktinių krienų sudėtį - naminiuose tokių ingredientų niekada nerasite. Niekada nepilu acto, o vietoje citrinos rūgšties galima išspausti citrinos sulčių“, - pastebi pašnekovas.

Krienų receptas pagal Henriką Pranskietį:

1. Prisikasti lauke krienų.
2. Nuvalyti ir nuplauti.
3. Sutarkuoti smulkia tarka.
4. Tada pilti virinto atšaldyto vandens, po truputį dėti druskos, citrinos rūgšties (ar citrinos sulčių) ir ragauti, kol gaunama norima konsistencija ir skonis.
5. Gamindamas šiuos krienus Henrikas dėjo ir porą šaukštų medaus.
6. Dėti į stiklainiukus, užsukti ir - į šaldytuvą.

Naminiai krienai, pasak Pranckiečio, šaldytuve gali stovėti gana ilgai. Tačiau, kaip bebūtų sandariai uždaryti, jie vis tiek, kaip sako Henrikas, išsibezda. Tad kuo ilgiau stovi, tuo mažiau juose aitrumo lieka. „Todėl reikia naudoti iš karto ir nečiedyti“, - pataria Henrikas Pranckietis.

Valgomasis krienas (Armoracia rusticana) - daugiametis, 40-120 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, šaknys ilgos, storps. Stiebas status, šakotas. Pamatiniai lapai pailgi, širdiškais arba apvaliais pamatais, ilgakočiai, sudaro skrotelę; viduriniai - plunksniškai suskaldyti, trumpakočiai; viršutiniai - linijiški, beveik lygiakraščiai, bekočiai. Balti žiedai susitelkę į kekes. Valgomasis krienas yra prieskoninė daržovė, todėl Lietuvoje daug kur auginamas.

---