Bet šiandien norėčiau pasidalinti šviežio sūrio idėja. Net ir neturinčiam jokios patirties žmogui sūris pavyks iš pirmo karto, tad bandom!

Išskyrus vieną sūrį, kuris gaminamas iš dvejų produktų (neskaitant prieskonių) - jam nereikia jokių fermentų ar papildomos rūgšties, todėl jei tik gaunu naminio riebaus pieno, gaminu šį nuostabų gaminį.

Skoniu šis sūris primena varškinį, tačiau yra savito, kiek kitokio skonio. Šildymo sezono metu dalį sūrio masės formuoju kamuoliukais ir džiovinu šilčiausioje namų vietoje. Šie debesėliais vadinami sūriai po mėnesio kito tampa puikia užkanda ar salotų priedu.

Šviežio Sūrio Receptas

Iš nurodyto produktų kiekio gaunu 500-600 g sūrio.

• 2 litrai pieno (3,5 proc.)
• 1 litras graikiško jogurto (10 proc.)
• 1 šaukštas rupios druskos (30 g)
• kmynų ar krapų sėklų

1. Pieną supilu į 5 l puodą ir kaitinu neužverdant, tik kol susidarys pirmos putos.
2. Jas nugriebiu, sumažinu iki minimalios kaitrą, sudedu jogurtą ir mediniu šaukštu lėtai maišau.
3. Po kelių akimirkų pradeda matytis besifomuojantys gumuliukai.
4. Kaitinu ir maišau apie 2 minutes.
5. Sudedu druską, vėl maišau ir galiausiai išjungiu kaitrą.
6. Koštuvą kriauklėje iškloju dvigubu marlės sluoksniu ir atsargiai supilu masę iš puodo.
7. Suberiu sėklas ir šaukštu įmaišau jas.
8. Uždedu lėkštę ir kokį nors svorį (tam turiu „etatinį“ akmenį).
9. Palieku varvėti 10-15 minučių.

Tolimesni veiksmai priklauso nuo to, ką planuoju gaminti. Šviežiam sūriui masę sukrečiu į formą sūriui, kol tokių neturėjau, sūrį tiesiog palikdavau tame pačiame koštuve iki pilnai atvėsta ir nustoja bėgti išrūgos. Atvėsusį ir susiformavusį sūrį išimu iš marlės ir perkeliu į lėkštę.

Lydyto Sūrio Receptas

Mėgstate ant duonos riekės užsitepti gardaus lydyto sūrio? Puiku! Tuomet jums patiks ir šis LYDYTO SŪRIO RECEPTAS.

Sūrio skonis labai priklauso nuo to, kokie prieskoniai bus naudojami. Todėl keičiant įvairius pagardus, turėsite skirtingų skonių užkandį.

Lydytui sūriui gardinti rekomenduojame naudoti ne šviežias žoleles, o džiovintus prieskonius ir jų mišinius, nes jų skonis atsiskleidžia labiau, nei žalumynų. Būtinai įberkite žiupsnelį ciberžolės: ji ne tik suteiks sūriui malonų skonį, bet ir nudažys jį skaisčiai geltona spalva.

Ingredientai:

• 400 g varškės
• 1 kiaušinis
• 50 g kambario temperatūros sviesto
• 1 a.š. sodos
• druskos pagal skonį
• prieskoniai (pasirinkite kurį nors vieną variantą arba miksuokite savo nuožiūra): ciberžolė, bazilikai, krapų viršūnėlės, kajano pipirai (mėgstantiems aštriau), prieskonių mišiniai "Sviestelis", "Mozarela Tomate", "Arabiškas", "Paryžietiškas", mišinys su alyvuogėmis.

Gaminimo eiga:

1. Varškę, kiaušinį, sviestą ir sodą sumalti blenderiu iki vientisos masės.
2. Gautą masę sudėti į puodą ir maišant kaitinti ant mažos ugnies. Kai varškė ims lydytis, suberti prieskonius ir druską.
3. Ilgai kaitinti nereikia: kai tik pasirodo pirmieji užvirimo požymiai (burbulai), puodą nuimti nuo ugnies ir sūrį perpilti į indą, kuriame jis bus laikomas.

Varškės Sūris su Želė

Varškės sūris su želė - tai vienas populiariausių ir lengviausiai pagaminamų šaltųjų desertų, kuris puikiai tinka tiek šventiniam, tiek kasdieniam stalui. Šis patiekalas pasižymi puikiu skonių balansu - švelni varškės masė su lengvai rūgštele, derinama su saldžia, gaivia želė, dažnai papildoma šviežiais arba konservuotais vaisiais. Tai ne tik gardus, bet ir vizualiai patrauklus desertas, stulbinantis savo sluoksnių spalvingumu. Patiekalas dažnai vadinamas varškės sūrio tortu be kepimo arba tiesiog varškės želė pyragu. Dėl paprasto paruošimo ir universalumo, varškės sūris su želė dažnai renkasi šeimos šventėms, gimtadieniams, Vaikų dienai, Velykoms ar net Kūčių vakarienei.

Ingredientai:

• Vaisiai arba uogos papuošimui (pvz.

Gaminimo eiga:

1. Pasiruoškite želė sluoksnius: Pagal norimas spalvas ar skonius išvirkite dviejų ar trijų pakelių želė atskirai, kaip nurodyta ant pakuotės, bet naudokite bent 20-30% mažiau vandens, kad sluoksniai būtų standesni.
2. Paruoškite formą: Rinkitės 22-24 cm skersmens apvalią formą su nuimamais kraštais arba silikoninę formą, kad lengviau išimtumėte sustingusį desertą.
3. Paruoškite varškės masę: Varškę sutrinkite per sietelį arba sumalkite elektriniu smulkintuvu, kol neliks grūdelių. Įdėkite cukrų bei vanilinį cukrų, plakite iki vientisos, švelnios masės.
4. Ištirpinkite želatiną: Želatiną suberkite į 100 ml šalto vandens, palikite 10 minučių išbrinkti. Tada šildykite ant mažos ugnies arba mikrobangų krosnelėje, kol visiškai ištirps (neužvirinkite!).
5. Sluoksniuokite desertą: Ant formos dugno galite sudėti ploną sluoksnį vaisių ar uogų. Užpilkite pusę atvėsusios, bet dar nespėjusios visiškai sustingti pirmosios rūšies želė, dėkite į šaldytuvą 15-20 min. sustingti.
6. Kai sluoksnis jau standus, užpilkite varškės masę (arba dalį jos, jei norite keliaaukščio deserto).
7. Pakartokite sluoksniavimą: Kiekvieną likusį želė mišinį ir varškės masės dalį dėkite sluoksniais, leisdami kiekvienam sluoksniui šaldytuve šiek tiek sustingti, prieš pilant kitą.
8. Patiekimas: Prieš išimdami iš formos, peiliu atsargiai apibrėžkite torto kraštus.

Patarimai:

• Jei pageidaujate smulkesnės tekstūros, varškę rinkitės kaip galima švelnesnę arba naudokite rikotos, maskarponės ar paprastą kreminį sūrį - taip išgausite ypatingai švelnų sluoksnį.
• Želatina geriausiai tirpsta nedideliame kiekyje vandens, bet labai svarbu neišvirti - užtenka, kad tik ištirptų.
• Jeigu naudojate greitai kietėjančią želė, sluoksnius dėkite kuo skubiau, laikydami indus ties kambario temperatūra, nes atvėsinta želė gali imti stingti dar nespėjus supilti.
• Desertą sluoksniuokite pagal savo skonį - storinkite varškės dalį arba, jei norite ryškesnių spalvų, darykite daugiau želė sluoksnių.
• Puošimui visada tinka sezoninės uogos, šokolado drožlės ar trupinti sausainiai.
• Šis desertas ypatingai universalus, todėl galite drąsiai eksperimentuoti ne tik želė sluoksnių spalvomis ar skoniais, bet ir varškės mase.
• Vietoje įprastos varškės pamėginkite naudoti maskarponės arba rikotos sūrį - taip išgausite dar įdomesnę tekstūrą.
• Norint sutaupyti laiko, vietoje klasikinės atvėsinamos želė galite naudoti greitai stingstančias želės alternatyvas arba augalinę agarą vengiantiems gyvūninės želatinos.
• Sluoksnius galima gardinti apelsinų, citrinų žievele ar net tirpinta balto/juodo šokolado mase, kurią įpilkite tiesiai į varškės masę.
• Patiekalas labai tinka vasaros šventėms kaip gaivusis tortas, o žiemą - kaip spalvingas papildymas šventiniam stalui.
• Galite gaminti ne tik torto, bet ir porcijomis - aušinant mažuose indeliuose ar stiklinėse.
• Elegantiškam patiekimui sluoksniuokite desertą permatomuose taurėse ir dekoruokite pipirmėtės lapeliais bei citrinos žievele.
• Gaminant varškės sūrį su želė namuose, visada atsiveria galimybė improvizacijai - nors bazinis receptas paprastas, tačiau kiekvienas desertas taps unikalus.

Varškės Sūris iš Pirktinio Pieno

Varškės sūris iš pirktinio pieno - tai lietuviška klasika, kurią galima nesunkiai pagaminti net ir neturint kaimiško, šviežiai pamelžto pieno. Šio patiekalo pagrindas - paprastas varškės sūrio gamybos procesas, kai pasitelkiamas parduotuvinis pienas ir keli papildomi ingredientai skoniui, tekstūrai bei konservavimui. Nors daugelis tradicinį varškės sūrį sieja su kaimiškos virtuvės autentiškumu, šiandien puikų naminį sūrį galima pagaminti net ir miesto bute.

Pagrindinis skirtumas tarp varškės sūrio gaminamo iš „pirktinio“ ir ūkiško pieno slypi produkto riebumo, tekstūros ir skoninės savybėse. Tačiau laikantis teisingų gaminimo žingsnių, net ir iš parduotuvės įsigytas pienas pavirsta gardžiu naminiu sūriu. Šis receptas padės kiekvienam atrasti, kaip paprastai ir užtikrintai pasiruošti nostalgišką, kiekvienam lietuviui pažįstamo skonio varškės sūrį.

Gaminimo eiga:

1. Pieno paruošimas: Į didelį, švarų puodą supilkite visą pieną. Jei norite sodresnio sūrio, galite rinktis tik pilno riebumo pieną.
2. Raugas: Kai pienas pradeda šilti (apie 35-40°C), į puodą pamažu pilkite kefyrą arba rūgpienį. Išmaišykite.
3. Pakaitinimas iki krešėjimo: Nuolat maišydami, kaitinkite mišinį iki 70-80°C (nesmanykite virti iki burbuliavimo). Nebūtina termometro: stebėkite, kada varškė pradės aiškiai atskirti skystį (išrūgas), o masė taps dribsnių pavidalo.
4. Išrūgų nukošimas: Paruoškite dubenį ar puodą ir ant jo užtieskite kelis sluoksnius marlės arba tankų audinį. Lėtai supilkite mišinį - visa varškė turi likti ant marlės, išrūgos nubėgs žemyn.
5. Sūrio formavimas: Kol varškė dar šilta, apibarstykite ją druska, galite įdėti išplaktą kiaušinį (jis pagerins tekstūrą, padarys sūrį tvirtesnį) ir jei norite, sviesto.
6. Spaudimas: Susukite marlę su varške į kamuolėlį arba tvirtai sumaukite ir suspauskite, kad susiformuotų norima forma (dažniausiai apvali ar pailga). Ant viršaus švelniai uždėkite svorį (pvz., dubenėlį su vandeniu).

Patarimai:

• Varškės sūris iš pirktinio pieno puikiai pavyksta tik tuomet, jei pasirenkate kokybišką pieną. Rekomenduojama rinktis kuo mažiau apdorotą (pasterizuotą, bet ne UHT) pieną - jis tirštesnis, natūralesnio skonio ir geriau kreša.
• Jei naudojate UHT (ilgo galiojimo) pieną, sūris dažnai būna „guminiu“ - tad venkite šios rūšies pieno.
• Kiaušinis sūryje nėra būtinas, bet jis padaro masę vientisesnę, sūris lengviau pjaustomas ir malonesnis burnoje.
• Jei neturite marlės, galima naudoti švarų virtuvinį rankšluostį ar dvigubą sūrmeshą.
• Laikykite pagamintą sūrį šaldytuve sandarioje dėžutėje ne ilgiau 4-5 dienas.
• Šis varškės sūris tobulas ne tik vienas, bet ir kaip pagrindas įvairiems patiekalams.
• Lietuviškas varškės sūris puikiai tinka pusryčiams - supjaustykite griežinėliais, aptepkite sviestu arba gardžiu medumi, patiekite su juoda duona ir šviežiomis daržovėmis.

Priklausomai nuo šeimos tradicijų ar nuotaikos, galite gaminti mažesnius sūriukus, eksperimentuoti su augaliniais prieskoniais (čiobreliais, raudonėliu) ir net džiovintais vaisiais. Net jei pirmasis bandymas kiek nepavyks tobulai, nenusiminkite - sūrio gamyboje svarbiausia kantrybė ir bandymai. Su kiekvienu kartu atrasite sau tinkamiausias proporcijas ir skonių derinius.

Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus.

---