Pradėjusį pūti obuolių derlių galite išgelbėti, jeigu užsiimsite obuolių vyno gamyba. Tai nesudėtingas, daugeliui lengvai įkandamas, tačiau nemažai laiko reikalaujantis procesas, kurio palaukti tikrai verta. O kam gi nesinori pasigirti, kad namuose burbuliuoja ar jau į butelius turite išpilstyto naminio vyno, kurio skonis unikalus? Būtent naminis vynas iš obuolių užsitarnauja lengviausiai pagaminamo vyno titulą, nes jam padaryti galėsite panaudoti net paprastas sultis iš tetrapako.

Naminio Vyno Gamyba

Pasigaminti naminį vyną iš obuolių yra kone paprasčiausias procesas, lyginant gamybą iš visų kitų naudojamų uogų ir vaisių. Obuolių vynui pasigaminti tinka bet kokių obuolių sultys, nes čia svarbu ne obuolių savybės ir jų medžiagų pusiausvyros maišymas, o priedų naudojimas.

Tokiame vyne obuolių sultys suteikia tik aromatinį pagrindą ir kvapnų obuolių skonį, o likusią rūgščių, taninų ir cukrų pusiausvyros dalį galima pasiekti naudojant natūralius priedus. Be mielių naminio vyno gamyba praktiškai neįmanoma, tad šie mikroorganizmai yra kertinis gėrimo gamybos elementas.

Mielės Obuolių Vynui

• Lalvin ICV/D47 - puikiai tinkančios baltajam vynui, midui ar sidrui iš obuolių gauti. Mielės vynui suteikia stipraus vaisių ir gėlių aromato, tinka gaminti ilgai bręstančius, intensyvaus skonio ir aromato gėrimus. Mišinys fermentuotis pradeda lėtai, o procesas vyksta vidutinišku tempu.
• Lalvin QA23 - paprastai pasirenkamas baltiesiems vynams, nes galutiniam vynui suteikia švarų, vaisinį skonį. Greitai fermentuojasi ir gana greitai nusistovi, padėdamas nuskaidrinti vyną. Mielės labai pakančios sudėtingesniam fermentacijos procesui ar jo sąlygoms.
• Lalvin EC-1118 - nors dažniau vadinamos šampano mielėmis, jos stipriai fermentuojasi ir yra neutralaus skonio, susidaro mažai rūgščių.
• Lalvin 71B - pasižymi vidutine aromatinių junginių gamyba, vynui suteikia bananų ir kriaušių aromatą. Mielės geba apdoroti didelį kiekį taninų ir obuolių rūgščių, todėl vynai įgauna lengvumo ir vaisiško skonio. Itin tinka gaminti sidrui iš rūgščių obuolių.

Obuolių vyno gamyba itin paprasta, todėl juo dažnai užsiima pradedantieji mėgėjai vyndariai.

Obuolių Vyno Gamybos Procesas

Jeigu turite savo obuolių, juos reikia labai gerai nuplauti, pašalinti visas pažeistas vietas ar puvinius ir išspausti sultis, naudojant sulčiaspaudę. Sultis galite pasterizuoti - taip vynas išsilaikys geriau. Jeigu naudosite sultis iš parduotuvės, įsitikinkite, kad jose nėra jokių priedų ir konservantų, tokių kaip natrio benzoatas ar kalio sorbatas.

Atskirame inde nedideliame kiekyje virinto šilto vandens ištirpinkite mieles ir palikite 10 minučių, iki kol pradeda putoti. Sultis šiek tiek pašildykite, į jį suberkite cukrų ir gerai išmaišykite, kad ištirptų. Mišinį supilkite į fermentavimui skirtą indą. Indo nereikia užpildyti „aklinai“, palikite šiek tiek oro. Į sultis supilkite ištirpintas vyno mieles. Jeigu naudosite, šiuo momentu įdėkite ir pektino fermentų. Šis priedas nebūtinas, tačiau jis labai pagerina obuolių vyno skaidrumą.

Indą sandariai uždarykite, į kamštį įstatykite fermentacijos vamzdelį, papildytą vandeniu. Indą statykite kambario temperatūroje, geriau tamsioje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje. Maždaug po 24-48 valandų turėtų pradėti išsiskirti burbuliukai per fermentacijos vamzdelį. Prasideda pirminė fermentacija, kuri trunka apie 7-10 parų. Stipriai sulėtėjus burbuliavimui, būsimą vyną reikia perpilti į kitą fermentacijos indą. Perpylimo metu stenkitės, kad į naują indą nepatektų nuosėdos.

Vynui gaminti rinkitės saldesnius arba saldžiarūgščius obuolius. Jie turi būti kruopščiai išvalyti, nepalikite ir pažeistų ar sugedusių obuolių.

Receptas Naminiam Obuolių Vynui

Ingredientai:

• 5 l šviežiai spaustos obuolių sulčių
• Cukraus (kuo daugiau cukraus, tuo daugiau pasigamins alkoholio)
• 1l vandens

Gamybos eiga:

1. Išspauskite penkis litrus sulčių. Virintame vandenyje ištirpinkite 300 g cukraus, palaukite, kol atvės, o tada supilkite obuolių sultis ir gerai viską išmaišykite.
2. Supilkite šį būsimą vyną į švarią, sandarią talpyklą su oro filtro pompa. Per savaitę pamatysite susidariusius burbuliukus: neišsigąskite, obuolių sultys šitaip virsta vynu.
3. Po maždaug savaitės reikia įdėti dar šiek tiek cukraus: jeigu obuoliai saldesni, užteks 300 g, o jei rūgštesni, dėkite apie 400-450 g. Tą patį procesą reikės pakartoti maždaug po 3 savaičių.
4. Praėjus maždaug 6 savaitėms nuo obuolių sulčių išspaudimo ir supylimo į talpyklą, vyną reikia nupilti į kitą tarą tam, kad neliktų nuosėdų. Geriausia tai padaryti su šlangele. Išvalę nuosėdas, vyną palikite kelioms valandoms neuždengtą, kadangi jis turi gauti deguonies.
5. Naudodami švarią šlangelę supilkite skaidresnį vyną į pasirinktus stiklinius butelius. Gavęs deguonies vynas vėl pradės burbuliuoti. Nuosėdų pašalinimo ir deguonies tiekimo procesą kartokite dar tris keturis kartus, maždaug kas mėnesį.
6. Po maždaug šešių mėnesių vynas paruoštas. Reikėspaskutinį kartą jį perpilti į švarius butelius ir sandariai uždaryti. Jeigu turite galimybę, laikykite jį šaldytuve - šiuo vynu galėsite mėgautis net iki dvejų metų.

Obuolių Vynas Ir Sidras: Skirtumai

Obuolių vynas geriamas nuo senovės graikų ir romėnų laikų, tad jam jau šiek tiek daugiau nei 2500 metų. Kuo šis gėrimas skiriasi nuo obuolių sidro? Abiejų gamyboje naudojamos obuolių sultys, tačiau obuolių vyne yra daug didesnė alkoholio koncentracija. Dažniausiai vyno stiprumas svyruoja maždaug nuo 10 iki 12 proc., o sidro - nuo 3 iki 6 proc.

Obuolių Vyno Populiarumas Lietuvoje

Obuolių vynas atrodo tradiciškiausias naminis vynas Lietuvoje. Plečiantis vynuogynams ir uogų ūkiams obuolių vynas užleido pozicijas. Populiarumą mažina gana blankus jauno obuolių vyno skonis ir gana ilgas skaidrėjimas. Tačiau jei obuolių vyną palaikyti ilgiau ima atsiskleisti nauji skoniai ir kvapai.

Nesvarbu, ar obuolius rinksite sode, ar pirksite turgelyje - jie turi būti prinokę, t.y. turtingi cukrumi, kitaip rizikuojate, jog dėl rūgšties kiekio vynas pasidarys aitrus. Netinka ir pernokę obuoliai - gali pradėti rūgti actas, kurio atsiras ir vyne. Jeigu obuolius renkate sode, rinkite saulėtą dieną, jokiu būdu ne ankstyvą rytą su rasa ir ne po lietaus.

Kai kurie vyndariai-mėgėjai įsitikinę, kad vynui tinka ne krituoliai, o sunokę, nuo medžio skinami obuoliai. Sultims spausti tinkamiausi sultingi, saldžiarūgščiai obuoliai. Obuolių vynui geriausiai tiks senovinės, rūgšties turinčios veislės. Įprasta obuolius vežti į spaudyklas, dauguma jų spaudžia ir be terminio apdorojimo.

Sultys

Galima obuolių sultis išsispausti savarankiškai. Sultims spausti obuoliai turi būti sutarkuoti nei per dideliais, nei per mažais gabaliukais. Į košę sutrinti obuoliai užkemša spaudimo maišus. Per dideliais gabalais sutrynus obuolius prarandama daug sulčių. Rankinis uogų ir obuolių presas - sulčių spaustuvė. Sutarkuota masė sudedama į specialų spaudimo maišiuką ir sukant išspaudžiamos sultys. Didesniems kiekiams siūlomi galingesni hidropresai.

Tara

Naminiam vynui gaminti tinkamiausi stikliniai buteliai aukštu kakleliu (nuo 5 iki 60 l talpos), daugelis raugina sultis plastikiniuose induose (20-35 l talpos). Tokie indai lengvesni, nedūžtantys, lengviau matuoti cukraus ir alkoholio kiekį. Tokius plastikinius fermentacijos kibirus siūlo vyno įrangos pardavėjas Vitis.lt Daugelis stiklinių tarų būna „apvilkti" specialiais vytelių pynučiais, saugojančiais, nuo skilimo.

Tačiau jų kaina dvigubai didesnė nei plastikinių. Yra taip pat tarp vyndarių populiarios nerūdijančio plieno fermentacijos talpos. Gali būti plastikiniai, nerūdijančio plieno. Iki 50 litrų naudojami sifonai kaip paveikslėlyje. Nuo 50 litrų naudojami rutuliniai oro vožtuvai turintys didesnį pralaidumą. Nerūdijančio plieno talpos patogios plovimui, būna su plaukiojančiais dangčiais, kraneliais. Ypač jie apsimoka gaminant didesnius vyno kiekius. Skirtingų tipų ir talpos plieninių statinių vyno fermentacijai rasite vitis.lt internetinėje vyno gaminimo įrangos parduotuvėje.

Be pagrindinės fermentacijos taros dar reikės oro vožtuvų, , vynui perpilti žarnelės, matuoklio cukraus ir alkoholio kiekiui, kamščių, kamščio užkištuvo ir dar vieno indo perpilti ir išvėdinti indą.

Svarbu

Sultimis užpilti galima tik 2/3 - 4/5 indo, nes aktyviojo fermentavimo metu susidaro daug putų galinčių išstumti kamštį. Po aktyviojo rūgimo proceso 7 - 10 dienų praskaidrėjus vynui jis žarnele nusiurbiamas nuo drumzlių. Drumzlės ( nusėdusios mielės ir kiti fermentavimo metu susidarę produktai) priduoda prastą skonį ir kvapą.

Kyla daug klausimų dėl vyno vėdinimo ir prisotinimo deguonimi. Mielės ir pieno rūgšties bakterijos puikiai jaučiasi bedeguoninėje terpėje. Nors su deguonimi procesai vyksta aktyviau. Tačiau kai daugiau deguonies gali imti vystytis deguonį mėgstantys ir vynui kenkiantys mikroorganizmai kaip actas. Todėl nereikėtų piktnaudžiauti daugkartiniais perpylimais. Perpylimą verta daryti kai alkoholio daugiau kaip 5 procentai.

Matavimo prietaisai yra būtina vyno gamybos įrangos dalis. Tik turėdami matuoklius gausite kokybiškesnį vyną ir galėsite sukurti savo geriausią vyno receptą. Užsirašykite duomenis. Nors šiame straipsnyje pateikiamos teisingos rekomendacijos, tačiau kiekvienas vyndarys turi savo "teisingiausią" receptą. Pavyzdžiui kiekvienais metais obuoliai gali sukaupti skirtingą cukraus ir rūgšties kiekį, cukraus kiekis priklauso ir nuo veislės.

Optimalus cuklaus kiekis litre yra 250 g. Tiek jo sunaudoja mielės padaryti 12-14 laipsnių stiprumo vyną. Jei naudoti natūralias mieles jos neperžengs 12 laipsnių ir vynas liks su likutiniu cukrumi. Natūraliai obuolių sultys turi apie 100 g/litre cukraus. Modernių veislių obuolių sultys beveik neskiedžiamos ( iki 50 g/ litrui sulčių). Todėl gana nesunku paskaičiuoti, kad pridėti reikės 150 g/l cukraus. Vyno filtacijos įranga padeda pašalinti vyno skoniui kenkiančias nuosėdas.

Kaip minėta žaliavos paruošimas obuolių vynui gaminti turi daug niuansų. Grynos rudeninių ir žieminių obuolių sultys paprastai būna per rūgščios, todėl maišomos su vandeniu arba saldesnėmis sultimis . Rūgštesnėms sultims reikia įpilti 5 l vandens 10 litrų obuolių sulčių. Atskiestoms sultims dedama 2 -3 kg cukraus. Pirmą kartą dedame nuo trečdalio iki 1/2 cukraus. Skirtingų metų obuolių vynas, skiriasi ne tik spalva, bet ir skoniais.

Pagrindiniai Žingsniai Gaminant Obuolių Vyną

1. Indas pastatomas tamsioje, šiltoje (18-22C), pastovią temperatūrą palaikančioje patalpoje. Dėmesio! Vynas nustoja rūgti, kai temperatūra nukrenta iki 16C. Vyne esančios mielės žūva, kai temperatūra pakyla aukščiau 30C.
2. Kai sultys pradeda rūgti - pasigirsta kliuksėjimas. Sultys putoja, susidrumsčia, per fermentacijos vamzdelį eina dujos. Jau po 3-5 dienų, susilpnėjus rūgimui, išsisklaido putos, skystis skaidrėja, nes mielės nusėsta taros apačioje. Kuo greičiau įvyks aktyvusis fermentacijos procesas tuo vynas bus geresnis.
3. Atskiriame vyną nuo drumzlių , ženkliai sustojus rūgimo procesui. Atvirame inde vyną paliekame 3-4 val. Jį galima pamaišyti, kad gautų daugiau deguonies. Pridedama likusi dalis cukraus ir labai gerai išmaišoma. Naminio vyno saldumui ir stiprumui kontroliuoti labai praverčia cukraus ir alkoholio kiekio matuoklis. Kai vyną išvėdinate ir tinkamai paruošiate, per vamzdelį supilkite jį atgal į nuo drumzlių išvalytą butelį iki pat viršaus ir užkimškite kamščiu. Pastatykite šiltai.
4. Po 3-4 dienų stojant aktyvaus rūgimo procesui vėl vėdiname ir pridedame likusią dalį cukraus. Gavusios oro ir cukraus mielės vėl ims aktyviai daugintis. Dėmesio! Jei vynas nerūgsta, dar įdedama mielių. Nevykstant normaliam mieliniam rūgimui prasidės acto bakterijų visai nepageidaujamas rūgimas. Gali būti, kad rūgimas sustojo nes misoje per mažai maistingų medžiagų. Vyno mielių ir kitų vyno medžiagų rinkinys obuolių vynui gaminti. Rinkinyje medžiagos kurios padeda greičiau nuskaidrinti, stabilizuoti fermentaciją.
5. Po aktyviojo rūgimo ( apie 10- 20 dienų) daugiau cukraus nededama, talpos pripildomos beveik iki pat kaklelio, kad būtų kuo mažiau oro acto bakterijoms daugintis. Paprastai sekanti stadija su labai silpnu dujų išsiskyrimu trunka apie 3-4 mėn. Kas 2-4 savaites vyną išpilkite į atvirą indą ir išvėdinkite. Tai nebūtina, bet patartina. Indai laikomi apie 15 laipsnių temperatūroje.
6. Nuskaidrėjusį, brandinkite (10-12oC) temperatūroje. Kai per fermentacijos vamzdelį visai nebeburbuliuoja, vyną išpilstykite į butelius. Ar vynas subrendo galima patikrinti pripildžius keletą butelių ir pastačius į šiltą patalpą. Jei vynas nebesidrumsčia ir neiškrenta nuosėdos ji stinkamas pilstymui ilgalaikiam saugojimui. Tarp vyno ir kamščio palikite 1-2 cm tarpą. Butelius guldykite taip, kad skystis liestųsi su kamščiu ir į vidų nepatektų oro.

Yra kelių tipų butelių uždarytuvai. Paveikslėlyje gana universalus kamščių užkimšėjas tinkantis vyno ir sidro kamščiams. Galvojant apie suvenyrinio vyno gamyba verta įsigyti naujus butelius vynui. Šampaniniai vyno buteliai gana universalūs.

Vynas ima pelyti. Reiškia per silpnas mielinis rūgimas. Vynas nupilamas, vėdinamas, cukrinamas ir įpilama kultūrinių mielių. Acto rūgštis taip pat sparčiau dauginsis vykstant silpnam mieliniam rūgimui. Vynas vėdinamas, aktyviojo rūgimo laikotarpiu pridedama cukraus.

Obuolių Vyno Gamyba Iš Tirščių

Dažnas iš mūsų obuolių vyną gaminame iš obuolių sulčių, tačiau norint pasigaminti aukštos kokybės vyną reikia gaminti iš tirščių. Pagal pasirinktą receptą paimamas reikiamas kiekis sveikų neįpuvusių obuolių. Obuoliai nuplaunami ir sutarkuojami, būtų gerai jei tarkuodami nepažeistumėte sėklelių. Sutarkuotus obuolius sudėti į rauginimo indą ir užpilti karštu vandeniu kad apsemtu obuolių masę. Kol misa aušta pasiruoškite pektino fermentą. Pektino būna rūgščiuose obuoliuose, agrastuose, raudonuosiuose ir juoduosiuose serbentuose kuris apsunkina skaidrėjimą, todėl pektino fermento pagalba reikia pektiną suardyti.

Jei pektino fermentas naudojamas rauginant vaisių masę, sulčių išsiskyrimas padidėja 10-15% ir žymiai palengvinamas mielių darbas. Pasisemkite stiklinę vos drungno vandens ir joje ištirpinkite pektino fermentą. Kai misa atvėsta iki 45°C (ne aukščiau) supilamas paruoštas pektino fermentas. Praėjus maždaug 2 valandom sudedamas numatomas cukraus kiekis (naudokitės „Hidrometru" bus lengviau apskaičiuoti cukraus kieki nes obuoliai taip pat turi cukraus). Visuomet užsirašinėkite Hidrometro parodymus, pirminis parodymas labai svarbus norint apskaičiuoti vyno stiprumą.

Užpilkite rauginimo indą, iki pilnumo, šilto vandens. Kai temperatūra nukrinta iki 22 - 25°C sudėkite paruoštas vyno mieles, indą uždarykite ir įstatykite, užpildytu vandeniu, rauginimo vamzdelį. Po 4 - 7 parų rūgstančią misą nukoškite atskirdami tirščius, ant nukoštų tirščių užpilkite šalto virinto vandens ir dar kartą nukoškite. Šis vanduo tiks užpildant iki normos rauginimo indą (jei jo trūksta). Dabar sudėkite paruoštas maistingąsias medžiagas ir taninus. Maistingosios medžiagos reikalingos mielių mitybai ir aktyvumui didinti o taninai naudojami harmoningam skoniui išgauti. Ragaujant vyną, burnos ertmėje pajuntamas standumo, sutraukimo pojūtis tai ir yra taninai.

Dabar, kai rauginimo indas užpildytas iki reikiamos normos vandeniu ir sudėtos visos reikalingos medžiagos. Vėl įstatykite rauginimo vamzdelį ir kambario temperatūroje palikite misą baigti rūgti. Kai per rauginimo vamzdelį beišeina 1-2 burbuliukai per minutę, Hidrometru pamatuokite vyno cukringumą. Hidrometras turėtu rodyti O arba -5 tai rodo, kad vynas pilnai išrūgęs. Dabar galite apsiskaičiuoti kokio stiprumo gavosi vynas. Vyno stiprumo apskaičiavimo lentelę rasite prie Hidrometro.

Kai vynas pilnai išrūgęs, sifono vamzdelio pagalba, atskirkite susidariusias nuosėdas. Pasiruoškite vyno konservantą. Drungname vandenyje konservantą ištirpinkite ir supilkite į vyną. Konservantas apsaugo vyną nuo sugedimo ir pakartotino užrūgimo. Dabar vyną pravėdinkite, geriausia tai atlikti mikserio pagalba arba papilstyti iš indo į indą. Išėjus visai angliarūgštei vynas paliekamas skaidrėjimui. Skaidrinti galite priverstinai (naudojant skaidrintojus) arba savaiminis skaidrėjimas.

Naudojant skaidrintojus vynas išskaidrėja per mėnesį o savaime išskaidrėja per puse metu kai kuriais atvejais ir ilgiau. Skaidrinimui vynas pastatomas vėsioje vietoje įstačius rauginimo vamzdelį. Vynui pilnai išskaidrėjus galite pagal skonį pasaldinti (jei to pageidaujate). Cukrus supilamas į vyną ir ištirpinamas, tik tai darykite atsargiai, kad nepersaldintumėte. Todėl cukrų geriausia dėti po truputį vis paragaujant ir geriau nedasaldinti nes vynui bręstant saldumas suintensyvėja.

Kai kuris laikas nuosėdų nebeatsiranda vyną galite išpilstyti į butelius ir palikti bręsti. Prieš išpilstant į butelius dar kartą paragaukite ir įsitikinkite ar nieko netrūksta nes kartais gali trūkti vyno rūgšties.

Obuolių vynas pastaruoju metu yra nuvertinamas kaip vynas. Bet tuo pačiu labai populiarus tarp vyndarių, nes Lietuvoje gausu obuolių. Vynui gaminti tinkamiausi rudeniniai ir žieminiai obuoliai, pvz., antaniniai, piepiniai, pilkieji, strumiliniai, rudeniniai dryžuotieji, sierinka vyninis, renatai ir kt. Galima obuolius ar jų sultis maišyti tarpusavyje, pagardinti kitomis uogomis ar sultimis, pvz., aronijų. Gaminant obuolių vyną iš sulčių, jų nereikia skiesti vandeniu. Svarbu, kad obuoliai nebūtų įpuvę ar sudaužyti.

Tai vienintelės uogos, turinčios tiek daug natūralaus cukraus, kad gaminant vyną nereikia pridėtinio cukraus. Vis dėlto pakankamai cukraus sukaupia vynuogės, augančios pietų kraštuose, kur daug saulės. Lietuvoje per šalta, saulės mažai, todėl gaminant vyną dažniausiai cukraus reikia pridėti. Gaminant vyną reikia atsižvelgti ne tik į cukraus kiekį vynuogėse, bet ir į rūgštingumą. Desertinėse vynuogėse yra daug cukraus, bet nėra rūgšties, jų skonis saldus, nesijaučia jokios rūgštelės.

---