Artėja didžiausios metų šventės - Kalėdos ir Naujieji metai. Per šias šventes stalus nuklojame įvairiausiais patiekalais - nuo tradicinės silkės, žuvies patiekalų ar kūčiukų iki įmantrių kepsnių ar pyragų. Tikrai kiekvienas turi kuo pasigirti ir nustebinti - ar tai būtų firminė mišrainė, ar pyragėliai su grybais, ar desertas.
Pasigaminkite tokių saldainių ir jūs - skanausite, ir sąžinė negrauš. Juos netgi patartina daryti iš anksto. Kai susistovi - dar skanesni. Labai sveika kasdien žiemą jų suvalgyti po kelis, ir ne tik šventiniu laikotarpiu.
Pagrindiniai ingredientai ir jų variacijos
Paprasčiausia guminukų formulė - skystis ir stingdymo medžiaga. Iš pastarųjų populiariausia želatina, bet jei dėl kokių nors priežasčių šis produktas netinka, ją galima keisti pektinu ar agaru. Dalį cukraus galima keisti ar net vietoje jo naudoti gliukozės sirupą.
Šių produktų pasirinkimas gali keisti saldainių konsistenciją, bet tikrai ne kokybę. Tiesiog rinkitės patiems priimtiniausią variantą. Lygiai taip pat galima žaisti skoniais ir spalvomis. Gaminant saldainius, galima naudoti grynas sultis arba vandenį, nuspalvintą ir paskanintą uogų sunka (aviečių, juodųjų serbentų ar spanguolių).
Jei naudosite neišraiškingos spalvos sultis, pavyzdžiui, obuolių, nuspalvinkite jas ryškesniu skysčiu (burokėlių, vynuogių sultimis).
Formelės ir pateikimas
Saldainiams skirtų formelių galima įsigyti specializuotose parduotuvėse, bet jei nesinori tam švaistyti pinigų, puikiai tiks, ką turite po ranka: iš saldainių dėžučių išimtos plastikinės formelės ar silikoninė forma ledukams šaldyti. Jei nieko panašaus namuose nėra, galima tiesiog supilti želė į lygią formą, o sustingus ją supjaustyti gabaliukais ar išspausti sausainių formelėmis.
Jei norite puošnesnių saldainių, prieš patiekdami, galite juos apvolioti cukruje. Tokie saldainiai sandariame inde šaldytuve gali stovėti keletą savaičių.
Klasikinis guminukų receptas
- Keletu šaukštų sulčių užpilkite želatiną ir palikite išbrinkti.
- Likusias sultis supilkite į puodą, įberkite cukraus ir keletą minučių pavirkite.
- Puodą nuimkite nuo ugnies. Sudėkite išbrinkusią želatiną ir viską labai gerai išmaišykite, kol želatina visiškai ištirps.
- Palikite skystį keletą minučių praaušti. Tuo metu saldainių formeles lengvai patepkite aliejumi - kad saldainiai dailiau išsiimtų.
- Skystį išpilstykite į formeles ir kelioms valandoms palikite šaltai sustingti.
- Išimkite saldainiukus iš formelių.
Džiovintų vaisių ir riešutų gardėsiai
„Džiovintus vaisius patartina rinktis tik kokybiškus, švarius, kad nereikėtų plauti, o riešutus - kurie neturi ar turi mažiau žievelių“, - patarimais pasidalijo Regina.
Reikės:
- 100 g džiovintų abrikosų
- 200 g džiovintų slyvų
- 200 g juodųjų razinų
- 100 g džiovintų spanguolių
- 100 g džiovintų datulių
- 100 g graikinių riešutų
- 100 g anakardžių riešutų
- 100 g lazdyno riešutų
- pusės citrinos
- imbiero gabaliuko
- šaukšto medaus
- 150 g sezamų sėklų
Kaip gaminti:
Jei džiovintų vaisių nereikia perplauti virintu vandeniu ir apdžiovinti, gaminimas itin paprastas - visas sudėtines dalis, išskyrus medų ir sezamo sėklas, sumalti mėsmale. Aišku, imbieras nulupamas, citrina turi būti nulupta, be sėklų. Tuomet įmaišyti medaus gerą šaukštą ir formuoti kukulius, apvolioti sezamuose. „Į sveikatą! Tikrai suveikia!“ - palinkėjo Regina.
Obuolių ir spanguolių saldainiai
Saldainius galite gaminti įvairaus skonio, koks tik jums patinka. Dabar, kai pilna obuolių, aš juos gaminau iš obuolių, papildomai dėjau spanguolių, kurios labai tiko. Skonis - 10 balų iš 10.
Reikės:
Kaip gaminti:
- Obuolius nulupau, išėmiau sėklytes ir smulkiai supjausčiau.
- Į puodą sudėjau obuolius, spanguoles, subėriau cukrų, įpyliau truputį vandens ir pastačiau virti.
- Pamaišydama viriau apie 20 min., po to viską sutryniau trintuvu iki vientisos masės.
- Džiovyklę išklojau kepimo popieriumi ir nestoru sluoksniu paskleidžiau masę (ji man tilpo į 2 lentynėlės). Dabar liko išdžiovinti.
- Džiovinau 65 laipsnių temperatūroje 6 val.
- Išdžiovintą vaisinę masę nuėmiau nuo popieriaus, supjausčiau juostelėmis ir susukau.
- Štai ir viskas.
Desertų istorijos vingiai
Pirmą kartą apie saldžius patiekalus užsimenama daugelio kultūrų istorijoje. Senovės Egipte ir Mesopotamijoje buvo gaminami vaisių desertai iš figų, datulių, vynuogių ir medaus. Viduramžiais Europoje atsirado naujų desertų ingredientų: prieskonių, cukraus, pieno ir grietinėlės. Išpopuliarėjo tokie desertai kaip pudingai, pyragaičiai ir tortai.
Renesanso laikotarpiu desertai tapo sudėtingesni ir įmantresni. Atsirado naujų tortų, pyragaičių ir kitų saldumynų receptų. XIX a. atsirado naujų maisto gaminimo būdų, pavyzdžiui, kepimo, grietinėlės plakimo ir kremų gaminimo. Šiandien desertų įvairovė labai didelė.