Vištos - vieni populiariausių naminių paukščių pasaulyje. Jų auginimas yra praktiškas ir naudingas užsiėmimas, leidžiantis gauti šviežių kiaušinių ir mėsos. Tačiau, norint sėkmingai auginti vištas, reikia žinoti apie jų veisles, priežiūrą, lesinimą ir galimas problemas.

Veislių Įvairovė ir Pasirinkimas

Pasaulyje egzistuoja šimtai vištų veislių, kurios skiriasi savo išvaizda, dydžiu, kiaušinių dėslumu ir mėsos kokybe. Renkantis veislę, svarbu atsižvelgti į savo poreikius ir tikslus. Pagrindinės vištų veislių kategorijos yra:

• Dedeklės vištos: Šios veislės auginamos dėl didelio kiaušinių kiekio. Populiariausios dedeklės veislės yra Leghornai, Hisex Brown, Lohmann Brown ir kitos. Jos yra puikios dėslumo specialistės, tačiau jų mėsinės savybės nėra tokios geros. Višta dedeklė dėjimo metu turėtų vidutiniškai gauti apie 110-120 g lesalo per parą, priklausomai nuo lesalo kaloringumo.
• Mėsinės vištos (broileriai): Šios veislės auginamos dėl greito augimo ir didelio mėsos kiekio. Populiariausios mėsinės veislės yra Kornvalio, Brahma, Cobb 500 ir kitos. Geriausias pasirinkimas norint greitai priaugti svorio būtų Kornvalio veislė arba Brahma.
• Universalios veislės: Šios veislės auginamos tiek dėl kiaušinių, tiek dėl mėsos. Populiariausios universalios veislės yra Plymouth Rock, Rhode Island Red, Sussex ir kitos. Tai gana universali kategorija, kurią dažniausiai renkasi nauji paukščių augintojai. Jie turi geros kokybės mėsą ir gerai deda kiaušinius.
• Dekoratyvinės veislės: Šios veislės auginamos dėl savo gražios išvaizdos ir dekoratyvumo. Populiariausios dekoratyvinės veislės yra Silkie, Polish, Frizzle ir kitos.

Konkrečios Veislių Charakteristikos:

• Leghornai: Tai viena populiariausių dedeklių veislių, pasižyminti baltu plunksnų apdaru ir aukštu kiaušinių dėslumu.
• Hisex Brown: Tai hibridinė dedeklių veislė, pasižyminti rudu plunksnų apdaru ir puikiu kiaušinių dėslumu.
• Plymouth Rock: Tai universali veislė, pasižyminti įvairiais plunksnų apdaro variantais ir geru kiaušinių bei mėsos derliumi.
• Rhode Island Red: Tai universali veislė, pasižyminti raudonu plunksnų apdaru ir geru kiaušinių bei mėsos derliumi.
• Silkie: Tai dekoratyvinė veislė, pasižyminti šilkiniu plunksnų apdaru ir ramiu charakteriu.

Vištų Auginimo Sąlygos

Norint, kad vištos būtų sveikos ir produktyvios, joms reikia sudaryti tinkamas auginimo sąlygas. Svarbiausi faktoriai yra:

• Vištidė: Vištidė turi būti sausa, švari, gerai vėdinama ir apsaugota nuo skersvėjų. Joje turi būti pakankamai vietos vištoms judėti ir ilsėtis. Rekomenduojama, kad vienai vištą tektų apie 0,5-1 kvadratinį metrą ploto.
• Kraikas: Vištidėje turi būti kraikas, kuris sugeria drėgmę ir palaiko švarą. Kraikui galima naudoti pjuvenas, šiaudus, drožles ar smėlį. Kraikui rekomenduojama pasirinkti drožles, durpes ar šiaudus, svarbiausia, kad pagrindas būtų sausas, nesuplėkęs ar nesupelijęs. Svarbu reguliariai keisti kraiką, kad išvengtumėte ligų plitimo.
• Laktos: Vištidėje turi būti laktos, ant kurių vištos gali ilsėtis ir miegoti. Laktos turėtų būti pakankamai aukštai nuo žemės, kad vištos jaustųsi saugiai. Naktį paukštis turėtų būti laikomas uždaroje patalpoje, kur įrengti ešeriai, kiekvienam viščiukui reikia bent 20 cm vietos. Rekomenduojama, kad lakštai būtų įrengti tame pačiame lygyje.
• Lizdai: Dedeklėms vištoms reikia lizdų, kuriuose jos galėtų dėti kiaušinius. Lizdai turėtų būti tamsūs, ramūs ir patogūs. Taip pat reikalingi lizdai, kurių skaičius turėtų atitikti paukščių skaičių. Patartina juos įrengti šešėlinėse vietose.
• Apšvietimas: Vištidėje turi būti pakankamai šviesos, kad vištos galėtų normaliai maitintis ir dėti kiaušinius. Žiemą, kai dienos trumpesnės, reikalingas papildomas apšvietimas. Šaltuoju sezonu gali prireikti papildomo apšvietimo, tačiau 4-6 valandas būti skirti visiškai tamsai, nakties periodui - tai viščiukų poilsio laikas.
• Temperatūra: Vištoms optimali temperatūra yra 18-24 laipsniai Celsijaus. Žiemą vištidę reikia apšildyti, kad vištos nesušaltų. Patalpose ypatingai svarbu palaikyti stabilią nuolatinę oro temperatūrą, kadangi temperatūros kaitai maži viščiukai yra labai jautrūs. Temperatūra nustatoma pagal paukščių amžių: iki 7 dienų viščiukus reikėtų auginti 31-33°C temperatūroje, nuo 8 dienos temperatūrą galima po truputį mažinti iki 27°C, iki 35 dienos paukštidėse reikėtų išlaikyti nuo 17°C iki 21°C.
• Oro drėgmė: Vištidėje optimali oro drėgmė yra 60-70%. Per didelė drėgmė gali sukelti ligas.
• Ventiliacija: Tinkama ventiliacija yra būtina, kad vištidėje nesikauptų amoniako dujos ir drėgmė.
• Apsauga nuo plėšrūnų: Vištidė turi būti apsaugota nuo plėšrūnų, tokių kaip lapės, šeškai ir katės.
• Prieiga prie lauko: Jei įmanoma, vištoms reikėtų suteikti prieigą prie lauko, kur jos galėtų kapstytis ir lesinėti. Svarbus sėkmingo auginimo veiksnys yra pasivaikščiojimo zonos sutvarkymas. Būdami saulėje viščiukai gaus pakankamai vitamino D, kuris dalyvauja augime ir vystymesi. Pėsčiųjų zona aptverta grandininiu tinkleliu ir uždengta. Atviroje vietoje pastatykite indą su susmulkintais vėžiagyviais ar kitu kalcio šaltiniu viščiukams. Taip pat turite įsitikinti, kad paukštis nepasiekia toksiškų medžiagų ar nuodingų žolelių. Patyrę paukštininkai rekomenduoja konteinerius su smėliu ar pelenais įrengti kieme arba pačioje vištidėje. Tai leidžia paukščiui „maudytis“, taip atsikratant parazitų.

Paukščių Įsigijimas

Kaip pažymi T. Miškinis, naminius paukščius būtina pirkti tik iš patvirtintų ir patikimų pardavėjų. „Tai šiuo metu ypač aktualu dėl plintančio didelio patogeniškumo paukščių gripo, kuris Lietuvą pasiekė, kai iš nelegalaus prekybininko buvo įsigyta iš Lenkijos pargabentų paukščių, užsikrėtusių šiuo virusu. Būtent Lenkijoje fiksuojamas rekordinis paukščių gripo atvejų skaičius. Todėl nesąžiningi prekeiviai skuba pigiai parduoti galimai užsikrėtusius lenkiškus paukščius Lietuvoje, siūlo mažą kainą ir netgi pristatymą į sutartą vietą.

Vištų Lesinimas

Vištų lesinimas yra vienas svarbiausių faktorių, lemiančių jų sveikatą ir produktyvumą. Vištoms reikia subalansuoto lesalo, kuriame būtų visų reikalingų maistinių medžiagų: baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų. Skirtingų veislių vištos lesinamos skirtingais kiekiais, todėl jas perkant reikėtų išsiaiškinti konkrečią veislę ir atkreipti dėmesį į būtent tos veislės auginimo rekomendacijas.

Yra du pagrindiniai vištų lesinimo būdai:

• Sausas lesinimas: Šiuo atveju vištoms duodamas sausas lesalas, kuris gali būti granulių, trupinių arba miltų pavidalo. Sausas lesalas yra patogus naudoti ir ilgai išsilaiko.
• Šlapias lesinimas: Šiuo atveju sausas lesalas sumaišomas su vandeniu arba pienu. Šlapias lesalas yra lengviau virškinamas ir ypač tinkamas mažiems viščiukams.

Lesalo Sudėtis:

• Baltyminiai lesalai: Šie lesalai yra būtini vištų augimui ir kiaušinių gamybai. Baltymų šaltiniai gali būti sojų pupelės, saulėgrąžų sėklos, žuvų miltai ir kiti.
• Angliavandeniniai lesalai: Šie lesalai suteikia vištoms energijos. Angliavandenių šaltiniai gali būti kukurūzai, kviečiai, miežiai ir kiti.
• Riebaliniai lesalai: Šie lesalai taip pat suteikia vištoms energijos ir padeda įsisavinti vitaminus. Riebalų šaltiniai gali būti augaliniai aliejai, sėklos ir kiti.
• Vitaminai ir mineralai: Vitaminai ir mineralai yra būtini vištų sveikatai ir imunitetui. Jų šaltiniai gali būti specialūs vitaminų ir mineralų priedai, žalumynai ir kiti.

Be lesalo, vištoms reikia nuolat duoti švaraus vandens. Vanduo turėtų būti šviežias ir lengvai prieinamas. Vandens kokybė ir švara taip pat labai svarbi. Įrenkite viščiukams girdyklas, kurias bus lengva prižiūrėti, kasdien keisti vandenį. Vandenį papildomai galima praturtinti vitaminu C.

Vienam viščiukui užauginti nuo vienadienio paukščiuko iki broilerio įprastomis sąlygomis, vidutiniškai sunaudojama apie 3,5 - 4,5 kg lesalų. Kad viščiukas broileris užaugtų sveikas - lesalo jam negali trūkti.

Pirminis lesalas (pre-start) duodamas viščiukams nuo 0 iki 10 dienų amžiaus. Šiame lesale gausu baltymų, aminorūgščių, vitaminų. Startinis arba auginimo lesalas duodamas viščiukams nuo 10 iki 25 dienų amžiaus. Startinio periodo lesalas broileriams - kaloringesnis, gausus baltymais, aminorūgštimis ir riebalais, praturtintas vitaminais, mineralais, kurie stiprina virškinimo funkciją ir imuninę sistemą, subalansuotas viščiuko augimui ir vystymuisi. Vidurio lesinimo etape - nuo 25-32 augimo dienos - duodamas lesalas su daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, jis subalansuotas raumenų masės vystymuisi. Pabaigos lesinimo periodas - nuo 32 viščiuko augimo dienos iki skerdimo. Šis lesalas broileriams turi daugiau riebalų ir yra subalansuotas taip, kad paukščiai priaugtų kuo daugiau svorio paskutinėmis auginimo dienomis. Papildomai paukščiams galima duoti mineralinius briketus stipresniam kaulų vystymuisi prie intensyvaus augimo.

Vištų Priežiūra ir Sveikata

Reguliari vištų priežiūra yra būtina, kad jos būtų sveikos ir produktyvios. Svarbiausi priežiūros aspektai yra:

• Vištidės valymas: Vištidę reikia reguliariai valyti, kad išvengtumėte ligų plitimo. Kraikas turi būti keičiamas kasdien arba kas savaitę, priklausomai nuo jo užterštumo.
• Vištų apžiūra: Vištas reikia reguliariai apžiūrėti, kad pastebėtumėte bet kokius ligos požymius. Jei pastebėjote sergančią vištą, ją reikia nedelsiant atskirti nuo kitų ir gydyti.
• Parazitų kontrolė: Vištas dažnai puola parazitai, tokie kaip utėlės, erkės ir blusos. Norint apsaugoti vištas nuo parazitų, reikia reguliariai naudoti specialius preparatus.
• Skiepijimas: Vištas galima skiepyti nuo kai kurių pavojingų ligų. Skiepyti rekomenduojama pagal veterinaro rekomendacijas.

Dažniausios Vištų Ligos:

• Kokcidiozė: Tai parazitinė liga, kuri pažeidžia vištų žarnyną.
• Infekcinis bronchitas: Tai virusinė liga, kuri pažeidžia vištų kvėpavimo sistemą.
• Niukaslio liga: Tai virusinė liga, kuri pažeidžia vištų nervų sistemą ir kvėpavimo sistemą.
• Paukščių gripas: Tai virusinė liga, kuri gali būti labai pavojinga vištoms.

Jei pastebėjote, kad višta serga, kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.

Augindamas viščiukus, savininkas gauna šviežius kiaušinius ir ekologišką mėsą už minimalias išlaidas. Paukštininkystė yra beveik be atliekų procesas. Iš plunksnų galima gaminti pūkų ir plunksnų gaminius, o išmatos - kaip trąšą sodo sklypui. Raktas į sėkmę yra tinkamas paukščių šėrimas ir optimalių gyvenimo sąlygų sukūrimas.

Taip pat kai kurie ūkininkai tik laiko paukščius, o iš savo pulko surinktus kiaušinius atiduoda perinti į inkubatorių. Lesinimas. Senovinių paukščių augintojai viščiukus dažniausia lesina miežiniais miltais, varške, rudenį ir bulvėmis. Suaugusios vištos paprastai lesinamos grūdais (kviečiais, miežiais), bulvėmis, sėlenomis, miežių ir kviečių kruopomis iki soties. Kalakučiukų augintojai jaunikliams iki mėnesio amžiaus duoda kombinuotuosius lesalus. Kalakutai lesinami dilgėlėmis, varške, kviečiais. Žiemą visi paukščiai gauna kombinuotųjų lesalų.

Remiantis surinktais duomenimis, pramoninės vištos, t. y. kultūrinių krosų hibridai, Lietuvoje sudaro 68,4 proc. Vietinių veislinių grupių vištos sudaro 31,6 proc. Iš jų labiausiai paplitusios yra stambiojo tipo arba smilginės vištos (23,8 proc.). Rečiau sutinkamos yra dėsliojo tipo arba širmės vištos (5,0 proc.). Mažiausiai auginama dekoratyvinių vištų (2,8 proc.).

Viščiukų auginimas

Viščiukų auginimas reikalauja ypatingos priežiūros. Rekomenduojame paruošti šildomą zoną mažiems viščiukams dar prieš jiems atvykstant. Svarbu užtikrinti tinkamą temperatūrą, lesalą ir vandenį.

Pagrindiniai viščiukų auginimo etapai:

• Pirmosios savaitės: Viščiukams reikia palaikyti aukštą temperatūrą (apie 32-35 laipsnius Celsijaus). Jiems reikia duoti specialų lesalą viščiukams ir švaraus vandens.
• Antroji-šeštoji savaitės: Palaipsniui mažinkite temperatūrą. Toliau duokite specialų lesalą viščiukams.
• Nuo šeštos savaitės: Viščiukus galima pradėti lesinti lesalais, skirtais suaugusioms vištoms.

Svarbu stebėti viščiukų sveikatą ir elgesį. Jei pastebėjote sergantį viščiuką, jį reikia nedelsiant atskirti nuo kitų ir gydyti.

Patarimai pradedantiesiems vištų augintojams

• Prieš pradedant auginti vištas, atidžiai išstudijuokite informaciją apie jų veisles, priežiūrą ir lesinimą.
• Pradėkite nuo nedidelio kiekio vištų.
• Užtikrinkite tinkamas auginimo sąlygas.
• Reguliariai valykite vištidę.
• Apžiūrėkite vištas, kad pastebėtumėte bet kokius ligos požymius.
• Konsultuokitės su veterinarijos gydytoju.

Sėkmingas vištų auginimas reikalauja žinių, pastangų ir rūpesčio.

Augindami naminius paukščius ar kiaules, svarbu užtikrinti jų sveikatingumą, nes nuo to priklauso ir mėsos bei kiaušinių, jei auginamos vištos dedeklės, kokybė. Šių gyvūnų auginimo sėkmę lemia sveikas virškinamasis traktas ir bendra imuninė sistema, kuri palaiko sveikatą bei užkerta kelią ligoms. Kaip pažymi V. Chorūnaitė, naminių paukščių ir kiaulių virškinamojo trakto ligoms dažniausiai įtakos turi ne tik virusai ar įvairiausios bakterijos, bet ir stresas. „Stresas - daugumos ligų viena iš priežasčių. Jau nuo pat pirmų gyvenimo dienų naminius paukščius ar mažus paršelius gali paveikti aplinkos veiksniai, tokie kaip pasikeitusi oro temperatūra, triukšmas, pasikeitęs pašaras ar kita. Tai jiems sukelia stresą, dėl jo sutrinka imuninė sistema, kuri ir yra atsakinga už daugumą organizmo pagrindinių funkcijų“, - sako V. Chorūnaitė. Kaip pavyzdį ji pateikia paršelių atjunkymą, kurio metu jaunas organizmas su dar nesusiformavusiu virškinamuoju traktu būna labai stipriai paveiktas streso. Virškinamajame trakte pasikeičia virškinimui skirta mikroflora, dėl ko prasideda paršelių viduriavimas. Dėl to sumažėja imuninė sistema ir atveria kelius virusams arba mikrobams patekti į organizmą ir iššaukti įvairias ligas, tokias kaip plaučių uždegimą, sąnarių ligas ar net staigų gaišimą. „Kauno grūdų“ atstovė pažymi, kad svarbu stengtis kiek įmanoma pašalinti gyvūnams stresą sukeliančius dirgiklius. Palaikyti tinkamą paukštidžių ar tvartų temperatūrą, kad į juos patektų natūralios šviesos, pasirūpinti, kad netrūktų pašaro ir švaraus vandens, svarbus ir kokybiškas kraikas, kalbant bendrai - turi būti užtikrintos kuo geresnės augimo sąlygos, kuo mažiau besiskiriančios nuo natūralių aplinkos sąlygų. Jei ir vykdomi kokie nors auginimo pokyčiai, jie turi būti kuo švelnesni, prie jų reiktų pereiti palaipsniui. Labai didelę reikšmę gyvulių imuninei sistemai bei jų virškinamajam traktui turi pašaras ir jo maistingumas.

„Svarbu kokybiškas pilnavertis pašaras, kuris patenkintų visus gyvūnų fiziologinius poreikius, būtų subalansuotas pagal gyvulių rūšį ir amžių. Kartu su pašarais gyvūnas turi gauti tiek ir tokių maisto medžiagų, kurios užtikrintų tinkamą balansą virškinamajame trakte tarp patogeninių ir nepatogeninių bakterijų. Tai lemia imuninės sistemos greitą ir tinkamą atsaką į aplinkos stresinius veiksnius“, - atkreipia dėmesį V. Kaip ji pažymi, esant stresinėms situacijoms, vien pašaro neužtenka, norint užtikrinti paukščių ir kiaulių geras organizmų funkcijas ir turėti subalansuotą virškinamąjį traktą. Papildomai rekomenduojama naudoti natūralius priedus. Ypatingai jauno gyvūno sveikam organizmui palaikyti reikalingi probiotikai, atsakingi už žarnyno gerąsias bakterijas ir gerinantys virškinamojo trakto mikrobiologinį balansą. Taip pat ne ką mažiau svarbūs ir prebiotikai, kitaip vadinami oligosacharidai, kurie yra maistas gerosioms bakterijoms, stimuliuojantis naudingų žarnyno mikroorganizmų veiklą. Veikiant stipriems stresiniams išoriniams faktoriams, gyvūno organizme sutrinka natūralūs procesai, kurie gali slopinti vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų įsisavinimą iš pašaro. Todėl reikalingi papildomi kiekiai, kad organizmui šių medžiagų netrūktų. Tokiais atvejais papildomai reikalinga skirti B grupės vitaminus, amino rūgštis bei mineralus.

---