Vasario 5-tąją nuo seno lietuviai minėjo kaip duonos dieną. Ilgainiui ši diena buvo sutapatinta su Šv. Agotos, duonos globėjos, diena. Šią dieną buvo atliekamos įvairios apeigos, skirtos kasdienio maisto, dienos, pagerbimui. Tuomet įsigaliojo tradicija duoną šventinti. Katalikai švenčia Šv. Agotos dieną, per kurią nuo senų senovės namuose iškeptą duoną neša šventinti į bažnyčią.
Šv. Agotos dieną - Duonos dieną minėsime vasario 5-ąją. Šią dieną nuo senų senovės yra šventinama duona, tikima, kad ji padės apsisaugoti nuo gaisrų ir kitokių nelaimių.
Duonos Istorija Lietuvoje
Šaltiniai skelbia, kad mūsų kraštuose duona buvo kepama nuo pirmųjų amžių po Kristaus. O kada gi lietuviai pradėjo valgyti duoną? Tradicija išliko iki šių dienų: dar yra šeimininkių, kurios ir šiais laikais kepa duoną namuose.
Duonos Reikšmė Senovėje
Galime sakyti, kad XIX amžiaus pabaigoje duona buvo kone pagrindinis maistas. Duonos trūkumas - negarbė šeimai. „Duonele kiekviena šeima seniau rūpindavosi pati, nes kokį derlių užsiaugindavo, tokią ir duoną valgydavo. Ir kiekvienų namų duonos skonis priklausydavo nuo derliaus.
Jei kartais trūkdavo ruginių miltų, įminkydavo kitų turimų. Žemaitijoje labiausiai buvo mėgstama ir sočiausia laikoma ruginė duona. Kiekvienos šeimos rūpestis buvo, kad duonelės nepritrūktų, nes tai negarbė šeimai. Sunkmečio laiku, kai trūko miltų, kepdavo nesijotų grūdų - vadinamą bėralinę duoną. Trūko maisto, todėl neretai žmonės jautė alkį.
Šalia duonos ant stalo buvo dedama tai, ką ta šeima užsiaugindavo. Nebuvo iš ko persivalgyti ar net sočiai pavalgyti. Dažniausiai paršiuką papjaudavo tik prieš didžiąsias šventes“, - pasakoja L. Per kiekvieną valgymą duona garbingai gulėdavo ant stalo ir kiekvienam būdavo atriekiama pakankamai duonos.
Taip pat minima, kad net plutelė ir kiekvienas trupinėlis buvo suvalgomas, nes tada žmonės jautė begalinę pagarbą duonai. Pasak muziejininkės, net istoriniuose šaltiniuose minima, kad ko buvo, ko nebuvo, tačiau duonos visiems užteko. „Badas ir nepriteklius vertė gerbti duoną.
Šie dalykai atėjo žymiai vėliau. Nebuvo mados, kai duona kvepėjo kiekvienuose namuose, ją išmesti ar duoti gyvuliukams. Tačiau niekas savo rankų keptos duonelės niekada nemėtė. Dabar duona kepama kepyklose, todėl iš tikrųjų ji tapo bevertė. Tikriausiai ne vienas girdėjo aukso žodžius, kad nukritusią duonelę pakėlus reikia nupūsti, pabučiuoti ir suvalgyti.
Sakralinė Reikšmė
Kai kurie ir dabar kepa savo šeimos duoną, tačiau tokių vienetai. Tačiau seniau kepamos duonos ritualas turėjo ir sakralinę reikšmę. Taip tėvai mokydavo vaikus duonos kepimo ritualo. Net pats duonkubilis, kurio nevalia plauti, eidavo iš kartos į kartą. Ilgaamžis tradicijų tęstinumas, pasak L.
Jei šeima tvarkinga, jos darbai klostosi, auginami padoriai vaikai, jų ir duona skani. „O kokia kepama duona - ar saldi, ar skani, o gal rūgšti, aplinkiniai spręsdavo ne pagal tikrą duonos skonį, o pagal tai, kaip ta šeima gyvena. Dažniausiai girdavo ne pačią šeimą, o duoną.
Nes namuose kepta ir savo rankomis, rūpesčiu bei laukimu sukurta duona įgauna didžiulę vertę, nei ta, kurią galima nusipirkti. „Norėtųsi, kad šiuolaikiniai žmonės vis dar trokštų išsikepti savo šeimos naminę duoną. Jei anuomet šiokia ar tokia moteris gebėjo išsikepti duoną, tai ir dabar norint galima ją kepti. Duonos kepimas visiems prieinamas.
Tačiau jei namuose šilta ir jauku, duonelė gerai užklostyta, ji gerai iškyla ir iškepusi yra skani“, - sako L. Dabar žmonės išrankesni ir valgo maistą įvertinę jį vizualiai, kai seniau net ir ne visai vykusią duoną šeima iš pagarbos maistui valgydavo.
Naminės Duonos Kepimo Tradicijos Ir Patarimai
Šiaulių „Aušros“ muziejaus edukacinių programų kuratorė, muziejininkė L. Tomkuvienė pataria kiekvienai šeimai pabandyti išsikepti savo šeimos duoną. Kvapi, natūraliai subrandinta naminė duonelė šiandien be vargo atkeliauja ant mūsų vaišių stalo, todėl Šiaulių „Aušros“ muziejaus edukacinių programų kuratorė, muziejininkė Laimutė Tomkuvienė pastebi, jog nebeliko pagarbos duonai.
Natūralus Raugas
Edukacinių užsiėmimų metu, kai muziejininkė pasakoja apie duonos kepimą, moko, kaip patiems išsikepti duoną, paprašius noriai dalijasi raugu. Žaliūkų malūno sodyboje natūralus duonos raugas gyvuoja jau penktus metus. Pasak L.
Paprasčiausiai į dubenėlį įpylus stiklinę miltų sumaišius su šiltu vandenuku reikia laukti porą dienų, kada prasideda rūgimas. „Tačiau jei nėra iš kur gauti duonos raugo, jį galima pasigaminti patiems. Uždengus rankšluosčiu, kasdien raugas gavęs naują šaukštą miltų gauna darbo ir toliau rūgsta. Jau 7-9 dieną raugas turi kvepėti duona.
Kai kur užplikomi kmynai ir su nuoviru įmaišomi į duoną. Nuo senų laikų pagrindiniai duonos skanintojai - kmynai. Jei norėsite kepaliuką duonos minkyti rankomis, reikės dėti daugiau miltų. Tačiau užmaišytą duoną rekomenduojama kepti aukštoje skardoje, kad ji turėtų vietos kilti.
Taip pat dabar labai dažnai, pasak L. O kad iškepta duona būtų minkštesnė, dar karštą ją rekomenduojama apkloti šlapiu rankšluosčiu, kad garuodama suminkštėtų.
Duona Ir Papročiai
Taip pat senas paprotys numirus ant stalo dėti kuo daugiau duonos. „Galima sakyti, jog duona žmogų lydėjo nuo pat gimimo iki mirties. Mama pakramčiusi duonos ir įbėrusi cukraus, dėdavo ir lininį skudurėlį ir tokį čiulptuką duodavo vaikui. Duoną valgė jau mažas kūdikis. Iš anytos pasakojimų žinau, kad seniau tėvai rytą atnešdavo į lovą duonos ir eidavo darbus dirbti, o kai namai sušildavo, tada keldavosi vaikai.
Šiuolaikinės Tendencijos Ir Požiūris Į Duoną
Šiuo metu lengva pasimėgauti įvairiomis duonos rūšimis - „Barboros“ asortimente galima rasti nuo brioche, bagetės, čiabatos iki lavašo ir tortilijų. Lietuvoje vis daugiau šeimų pradeda rūpintis sveika mityba ir gyvensena. Dažniau pagalvojama apie produktų natūralumą ir ekologiškumą. Kvepiantys namai - jaukumo simbolis. Pagamintas maistas tampa vertybe ir sveiko gyvenimo tonu.
Žinoma, šiandien matome mažiau simbolizmo, sakralumo, susijusio su duona - mums kaip niekad rūpi geras skonis, tekstūra, kokybė, taip pat ieškome sveikesnės duonos, bandome pasigaminti kuo įdomesnius sumuštinius. Nemažai žmonių pradėjo kepti duoną namuose - išmoko pasigaminti raugą, paruošti tešlą, ją išminkyti, suformuoti kepaliuką ir iškepti puikią duoną“, - teigia pašnekovė.
Duonos kepimas namuose, regis, išpopuliarėjo karantino laiku, kai daugumos gyvenimas sulėtėjo ir nurimo. Grįžę į įprastą ritmą, turime daug įvairių veiklų, bet tie, kurie išmoko kepti duoną, kepa ją ir toliau. Tai malonus procesas, o rezultatas - naminės duonos kvapas ir skonis - viską atperka. Atsipalaidavimas kepant duoną - puiku pramoga artėjančiam savaitgaliui, kai vasario 5 d. bus minima šv. Agotos, kitaip - duonos diena. O tiems, kurie šio užsiėmimo dar nėra bandę, K. Liukaitytė turi paprastą patarimą - nebijoti ir pabandyti. Visgi ir dabar, anot konditerės K. „Duonos kepimas - puikus būdas atsipalaiduoti ir nurimti.
Sveikatai Palanki Duona
Duona kartu su kitais grūdiniais produktais bei vaisiais ir daržovėmis sudaro maisto pasirinkimo piramidės pagrindą. Tai reiškia, kad šie produktai turėtų būti vartojami kelis kartus per dieną. Kaip svarbus angliavandenių šaltinis, duona suteikia organizmui energijos.
Iš angliavandenių gaunama energija turėtų sudaryti daugiau nei 55 % visos paros energijos. Angliavandeniai yra pagrindinis energijos tiekėjas, o jų oksidacijos metu išsiskirianti energija palaiko gyvybines funkcijas ir šilumos gamybą. Duonoje vyrauja polisacharidas krakmolas, kuris sudaro apie 30-40 % jos masės.
Skaidulinės Medžiagos
Daugiausia skaidulų yra grūdo apvalkale. Tai angliavandeniai, kurių neskaido virškinimo fermentai, tačiau juos perdirba žarnyno mikroflora. Duona yra reikšmingas skaidulinių medžiagų šaltinis, ypač jei ji kepama iš viso grūdo miltų. Todėl verta rinktis rupaus malimo duoną, praturtintą grūdais ar sėlenomis.
Skaidulinės medžiagos padeda reguliuoti virškinimo sistemą, skatina žarnyno peristaltiką ir spartina maisto judėjimą virškinamuoju traktu.
Vitaminai Ir Mineralai
Joje gausu B grupės vitaminų bei svarbių makroelementų, tokių kaip kalis, natris, chloras ir fosforas. Duona aprūpina organizmą vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Duonos sudėtyje esančios maistinės medžiagos yra lengvai įsisavinamos, o kepimo metu vitaminai išlieka stabilūs.
Mitai Apie Duoną
Tačiau svorio augimas dažniausiai susijęs ne su duonos vartojimu, o su bendru kalorijų pertekliumi, per dideliu riebalų ir cukraus kiekiu mityboje. Kai kurie žmonės mano, kad duona skatina nutukimą. Subalansuota mityba turėtų laikytis optimalaus baltymų, riebalų ir angliavandenių santykio (1:1:4), kur angliavandeniai turėtų sudaryti didžiausią dalį. Jie lengvai pasisavinami ir naudojami organizmo energinėms reikmėms tenkinti.
Receptai
Norintiems pabandyti išsikepti duoną namuose, pašnekovė rekomenduoja pradėti nuo lengvesnių užduočių - keptos ruginės raugo duonos. Dviem kepaliukams duonos reikės:
- 500 g viso grūdo ruginių miltų;
- 135 g stambių avižinių dribsnių;
- 45 g cukraus;
- 8 g druskos;
- 50 g kviečių sėlenų;
- 18 g linų sėmenų;
- 18 g kmynų;
- 85 g saulėgrąžų;
- 50 g moliūgų sėklų;
- 170 g ruginio raugo;
- 720 g vandens.
Pabarstymui ir patepimui:
- 2 arb. š. sėklų ar kmynų;
- 2 valg. š. alyvuogių aliejaus.
Gaminimas:
- Dubenyje sumaišykite raugą su vandeniu.
- Dėkite visus sausus ingredientus ir šaukštu maišykite, kol tešla taps vientisa. Ji bus labai tiršta.
- Tešlą dėkite į kepimo formas, šaukštu masę paspauskite ir išlyginkite paviršių. Jei naudojate ne silikonines kepimo formas, į vidų įtieskite kepimo popieriaus ir ant jo paskirstykite tešlą.
- Kepimo formas uždenkite. Patogu uždėti maišelį, suformuojant tarsi kepurę ar stogelį, kad maišelis neliestų tešlos paviršiaus. Jeigu kepimo forma gilesnė, galima ją uždengti maistine plėvele.
- Tešlą palikite kambario temperatūroje 8-10 valandų.
Kepimas:
- Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros (kepimo režimas viršus-apačia).
- Duonos kepaliukus galite pabarstyti mėgstamomis sėklomis ar kmynais.
- Kepkite 1 valandą.
- Iškepusią duoną plonai patepkite alyvuogių aliejumi.
- Leiskite visiškai atvėsti prieš pjaustant.
Duona ilgiau išliks šviežia laikant ją įsukus į foliją vėsioje vietoje (žiemą tinka vėsesnė patalpa, vasarą galima laikyti šaldytuve).
Ingredientai ir jų kiekiai
| Ingredientas | Kiekis |
|---|---|
| Miltai | 500 g |
| Avižiniai dribsniai | 135 g |
| Cukrus | 45 g |
| Druska | 8 g |
| Kviečių sėlenos | 50 g |
| Linų sėmenys | 18 g |
| Kmynai | 18 g |
| Saulėgrąžos | 85 g |
| Moliūgų sėklos | 50 g |
| Ruginis raugas | 170 g |
| Vanduo | 720 g |