Morkas, kopūstus ir svogūnus labai svarbu apsaugoti nuo ligų. Reikėtų atkreipti dėmesį į meteorologines sąlygas, įvertinti, ar jos palankios ligoms plisti. Kaip atpažinti ligas ir su jomis kovoti, pasakoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto dr.
Pagrindinės Morkų Ligos ir Kenkėjai
Viena iš pagrindinių morkų ligų, pasireiškiančių vegetacijos metu, yra alternariozė (sukėlėjai Alternaria dauci, A.). Patogenas pažeidžia lapiją ir šakniavaisius. Alternariozės paplitimas priklauso nuo veislės atsparumo, meteorologinių sąlygų, auginimo technologijos bei kitų veiksnių. Šiuo tarpsniu galima pradėti naudoti apsauginius fungicidus.
Taip pat svogūnams aktuali lapų taškuotoji dėmėtligė ir kaklelio puvinys, kuriuos sukelia Botrytis cinerea patogenas. Kaklelio puvinys paprastai pasireiškia nuėmus derlių, sandėliuojant svogūnus.
Morkinė musė yra vienas pavojingiausių morkų priešų, galintis padaryti didelę žalą tiek derliui laukuose, tiek vėliau sandėliuojant. Šio nedidelio vabzdžio lervos įsiskverbia į morkų šaknis, pažeidžia jų audinius ir skatina puvimo procesus.
Kaip Atpažinti Morkinės Musės Padarytą Žalą
Pirmieji požymiai pastebimi ant lapų, tai jie iš pradžių įgauna rausvą atspalvį, vėliau pagelsta, vysta ir galiausiai nudžiūsta. Tai aiškus signalas, kad šaknys yra pažeistos. Ištraukus morką, ant jos matyti rudi vingiuoti tuneliai, tai tai lervų išgraužti takai. Vėliau šios vietos patamsėja, audiniai ima pūti, o morkos įgauna kartų skonį ir nemalonų kvapą. Tokie pažeidimai ne tik gadina daržovių kokybę, bet ir sudaro palankias sąlygas antrinėms grybinėms bei bakterinėms infekcijoms. Sandėliuojant užkrėstos morkos greitai genda ir gali užkrėsti šalia laikomas sveikas daržoves.
Kovos Priemonės su Morkų Kenkėjais
Cheminės ir Biologinės Kovos Priemonės
Esant dideliam kenkėjo paplitimui, galima pasitelkti chemines priemones su veikliosiomis medžiagomis, tokiomis kaip deltametrinas ar lambda-cihalotrinas. Purškiama anksti ryte arba vakare, nukreipiant purškalą į apatinę augalo dalį ir aplink augančią dirvą. Būtina laikytis gamintojo nurodymų bei laikytis apsaugos laikotarpio iki derliaus nuėmimo.
Efektyvios gali būti ir biologinės priemonės, tai dirvožemyje paskleistos plėšriosios nematodos, kurios aktyviai naikina lervas. Šis metodas visiškai saugus žmonėms, gyvūnams ir augalams, o jo poveikis dažnai prilygsta cheminėms priemonėms, ypač jei naudojamas reguliariai.
Natūralios Kovos Priemonės
Norint išvengti chemijos, galima rinktis natūralius būdus. Česnakų nuoviras veikia kaip repelentas, tai šimtą gramų sutrinto česnako sumaišykite su dešimčia litrų vandens, palaikykite parą ir laistykite morkas kartą per savaitę. Panašiai veikia ir kiečių nuoviras, tai keli šimtai gramų šviežių arba kelios dešimtys gramų džiovintų kiečių užpilami vandeniu, laikomi dvi dienas, nukošiami ir purškiami kas dešimt dienų. Šios priemonės atbaido ne tik morkinę musę, bet ir kitus kenkėjus. Mažesniuose daržuose galima rankiniu būdu pašalinti užkrėstus augalus, juos sunaikinti uždaruose maišuose, kad vabzdžiai neplistų.
Prevencija ir Profilaktinės Priemonės
Efektyviausias būdas kovoti su morkine muse, tai užkirsti kelią jos atsiradimui. Svarbiausia yra laikytis sėjomainos, toje pačioje vietoje morkas ir kitas salierines auginti ne dažniau kaip kas ketverius metus. Šis kenkėjas gali išgyventi dirvoje iki trejų metų, todėl trumpesnis ciklas neveiksmingas. Taip pat padeda sėjos laiko keitimas yra morkas galima sėti labai anksti pavasarį, kad jos sustiprėtų prieš pirmą kenkėjų bangą, arba pavėlinti sėją iki gegužės vidurio.
Prieš sėją verta dezinfekuoti dirvą karštu vandeniu, kuris sunaikins dirvoje žiemojančias lervas. Veiksminga ir mišri sodininkystė, tai tarp morkų eilių pasodinta svogūnų, česnakų ar porų, o aplink lysves, levandų, šalavijų ar rozmarinų, kurie skleidžia kenkėjus atbaidančius kvapus. Patikima apsauga, daržo uždengimas tankia daržo plėvele ar smulkia tinkle, neleidžiančia suaugusiems vabzdžiams pasiekti augalų. Svarbu užtikrinti, kad uždanga būtų sandariai pritvirtinta prie žemės.
Daržovių Sandėliavimas ir Apsauga Nuo Ligos
Į saugyklas, sandėlius daržovės kraunamos, kai juose temperatūra ne aukštesnė kaip 5-6 °C. O šakniavaisinėms daržovėms turėtų būti 0-1 laipsnio šilumos ir 95-98 proc. drėgmės. Morkų odelė plona, jos greitai vysta ir genda, todėl geriausia jas susluoksniuoti su drėgnu smėliu, kraikinėmis durpėmis, apibarstyti kreida (10 kg morkų - 150-200 g kreidos).
Dažniausios burokėlių ligos sandėliuose - rauplės, fomozinis, sklerotinis puviniai. Nuo Fusarium spp. infekcijos pažeistų šakniavaisių tiek išorės, tiek vidiniai audiniai apsineša balta arba rausva grybiena su konidijomis. Botrytis cinerea ir Sclerotinia sclerotiorum grybai sudaro skleročius, todėl užkratas ilgą laiką gali likti patalpose, ant konteinerių, inventoriaus.