Nuo Vilniaus nutolus vos 40 kilometrų Rytų Aukštaitijos link, peržengiamas slenkstis į ežerų ir ramybės kraštą. Molėtai tampa vis didesnio turistų dėmesio sulaukiančiu rajonu. Traukos priežastis - švari gamta ir nepakartojamas kraštovaizdis. Tarp ketvirtadalį Molėtų teritorijos užimančių miškų tyvuliuoja beveik 300 ežerų, o Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų palikimą saugo ilgiausias Lietuvoje Asvejos ežeras. Molėtai - kraštas, kuriame viskas tikra. Kiekvienas galite būti atradėjas!
Molėtai apdovanoti ypatingo grožio gamta. Ir šio grožio toli ieškoti nereikia, ypač, kai gamtos apsuptimi galima mėgautis būnant pačiame miesto centre. Šiemet atnaujintas pasiūlymas kiekvienam gyventojui ir svečiui - žygeivių ir dviratininkų laukiantys atnaujinti takai aplink Molėtų miesto ežerus Pastovį ir Pastovėlį.
Molėtiškiai ir dažnas svečias žino, kad Molėtuose galima ne tik ramiai mėgautis gamtos apsuptimi, bet ir pasinerti į nuotykius aktyviai leidžiant laisvalaikį, keliaujant lankomų objektų maršrutais, dalyvaujant edukaciniuose užsiėmimuose ar įvairiuose renginiuose.
Viena iš tokių vietų, kur galima susipažinti su krašto tradicijomis ir istorija, yra Ežerų žvejybos muziejus. Ir ko tik nerasite užsukę į Ežerų žvejybos muziejaus kiemą!
Ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose
1988 m. vėlyvą rudenį, Mindūnų mokyklos kiemo ūkiniame pastatėlyje, atidarytas mokyklos Žvejybos muziejus. Jį įkūrė istorikė V. Mackonienė. Vėliau Žvejybos muziejus tapo Molėtų krašto muziejaus padaliniu. Muziejaus ekspozicijose galima pamatyti įvairių žvejybos įrankių, kuriais žvejojo Rytų Lietuvos žmonės XIX a. pabaigoje, taip pat susipažinti su archajine žvejyba ir sužinoti, kaip šis verslas keitėsi. Ekspozicija išdėstyta atstatytoje XIX a. žvejo pirkioje ir svirne.
Į muziejų įeina ir daugiau ūkinių pastatų: žvejo kambarys, kamarėlė, žuvų rūkyklos. Kiemą puošia pynučių tvoros, gėlynai, senos valtys. XX a. gale šioje teritorijoje pastatyti trys liaudies skulptoriaus Stasio Karanausko stogastulpiai - vėžiavimui, žvejybai ir Mindūnų krašto gamtai. Ežerų žvejybos muziejus laukia jūsų tiek vasarą, tiek žiemą.
Seniausias muziejaus eksponatas yra įspūdingas 4 metrų ilgio XV a. luotas. Seniausi eksponatai - XV a. luotai, ištraukti iš ežerų dugno. Muziejuje eksponuojami senieji ungurių gaudymo prietaisai, senoviniai tinklai, automatinės meškerės ir kt. Ežerų žvejybos muziejuje įkurdinta įvairių gyvūnų iškamšų ir kailių kolekcija - net penkiuose žemynuose medžiojusio Antano Truskausko trofėjų ekspozicija. Medžioklės ir gamtos ekspozicijoje pamatysite penkiuose kontinentuose medžiojusio Antano Truskausko trofėjus.
Pastarojo šimtmečio ežerų žvejybos istorija sudomins tiek patyrusį žveją, tiek mažai žvejyba besidomintį lankytoją. Muziejaus ekspozicijose - seniausi rankų darbo kabliukai, plūdės, meškerės ir netgi labai originalūs žvejų pagaminti eksponatai. Venteris, marozas, bradinys, čerpokas - tai iš rankomis rištų tinklų padirbtos didelės žūklės priemonės.
Tikram žvejui ar žuvienės valgytojui pravartu pamatyti, kaip XIX a. pab. gyveno ir žvejojo mūsų krašto žmonės, verta paragauti skanios žuvienės. Visa tai galima rasti Ežerų žvejybos muziejuje.
Žiemos žūklės šventė
Tradicinė Žiemos žūklės šventė nuo 1995 m. Ežerų žvejybos muziejus. Ežerų žvejybos muziejuje vyks tradicinė 25-oji Žiemos žūklės ir Užgavėnių šventė, pritraukianti ne tik žvejus, bet ir gamtos mylėtojus.
Šįmet šventę pasitinkame šūkiu: „Ledas bus - bus žūklė, ledo nebus - šventė Ežerų žvejybos muziejaus kieme vis tiek bus“. Džiaugiuosi, kad paprotį švęsti Žiemos žūklės šventę tęsiame. Kitąmet vyks 30-toji šventė“, - kalbėjo I. Kasmet vykstanti žūklės šventė neįsivaizduojama be šachmatų ir šaškių varžybų A.
Įprastai per Užgavėnes žiemą vejame iš kiemo, o šiemet šventės lankytojai tikrame ežerų krašte kviečiami šią žiemą - sužvejoti.
Apsilankę Molėtų krašto amatų centre svečiai galės kartu rišti šventės sodą, išbandyti pynimą iš vytelių, kurti žalvarinius papuošalus, čia vyks ir valgomos mozaikos pristatymas.
„Labai džiaugiamės Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko draugyste su mumis. Mūsų tikslas - visus atvykusius supažindinti su Molėtų krašto gamta ir istorija, tuo, kuo didžiuojamės, žavimės ir kuo mūsų kraštas išsiskiria bei traukia svečius“, - kalbėjo Molėtų krašto muziejaus direktorė.
„Žvejų mėgėjų ir šventės dalyvių ypač laukiamos poledinės žūklės šiemet nebus, kaip ir valčių lenktynių per sniegą.
Šventės programoje numatytos įvairios veiklos:
- 9.30 Šachmatų ir šaškių varžybos A.
- Molėtų kultūros centro „Aukštaitijos armonikieriai“, vad. K.
- Molėtų kultūros centro Suginčių krašto kapela, vad. J.
- Molėtų menų mokyklos Alantos dailės skyriaus mokinių piešinių paroda „Ežerų paslaptys“ A.
- Šaudymo iš lanko pamoka. Veda V.
Kulinarinis paveldas - Rimydžių žuvienė
Paskanauti jų verdamos ežerų žuvies žuvienės atvyksta ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Nors pasikalbėti su jais moteriškės negali („Juk nemokame angliškai!“ - sako pačios), bendrą kalbą nesunkiai randa per muziką.
Turistams Mindūnų žuvienę šios moterys verda tik antrus metus. Tačiau „saviems“ užsakovams sočią žuvies sriubą siūlydavo ir anksčiau. Iš tiesų - daugiau nei 20 metų, t.y. Jų pačių namuose žuvienės kvapas taip pat būdavo dažnas. Nieko keisto, juk Molėtų kraštas - apdovanotas ežerais, kuriuose visada buvo gausu žuvies.
Dabar šiame regione netrūksta įžuvintų tvenkinių. Todėl dabar paskanauti I.Rimydienės ir N.Petrauskienės verdamos žuvies galima Ežerų žvejybos muziejuje, Mindūnuose.
„Ilgai jas kalbinau pradėti individualią veiklą ir kartu sukurti edukacinę programą, kurią galėtų užsisakyti turistai. Galiausiai pavyko“, - neslėpė Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Daiva Kulienė.
Tiesa, užsisakyti reikėtų iš anksto, kadangi norinčių sudalyvauti žuvienės virime ir vėliau ją suvalgyti netrūksta. Pasikviesti virėjas galima ir kitur. Su visa „amunicija“ - puodais, žuvies gabaliukais, daržovėmis, kadagio šakele ir „naminuke“ bei akordeonu - jos gali atvykti į kaimo turizmo sodybas ir net jūsų namų kiemą.
„Amžius ne tas... Tiems, kas įpratę prie pamario krašto sriubos, Mindūnų žuvienė gali nepatikti - nors ir verdama iš ežero žuvies, ji labiau primena daržovių sriubą, yra riebesnė, kadangi pilama ir grietinėlės. Kita vertus, tokia žuvienė - puiki išeitis visiems tiems, kam darosi bloga vos užuodus žuvį. Ragavusieji gali užtikrinti - nežinodamas, kad tai žuvienė, sunkiai pasakysi, kokią sriubą valgai.
Nors I.Rimydienė yra sertifikuota Aukštaitijos kulinarinio paveldo amatininkė, sukurti masėms patrauklų žuvienės receptą patikėjo savo sūnui. Jis - vienas tituluočiausių Lietuvos virtuvės šefų Tomas Rimydis. Būtent jis nusprendė, kad žuvienė turėtų būti soti.
„Mano močiutė gyveno prie Stirnių ežero. Ir aš savo vaikus išauginusi ten - prie ežero, kuris buvo už 100 metrų. Tiesa, močiutė žuvienę virdavo kitaip: kišdavo į pečių ir kai ji išvirdavo ten ir likdavo - bulvės, kitos daržovės sušusdavo. O mūsų receptas kitoks.
„Dabar nemadinga valgyti sriubą. Rimydžių žuvienė verdama iš anksčiau paruošto žuvies nuoviro, vėliau dedamos daržovės, žuvies gabaliukai, pilama grietinėlė. Vienas įdomesnių momentų - į kriaukles įpiltos samanės gėrimas. Pasak virėjų, šis ritualas turi keletą prasmių. Iš kokios žuvies bus verdama sriuba, priklauso nuo dienos.
Kol abi moterys net sušilusios pluša prie burbuliuojančio katilo, turistai paprastai siunčiami į muziejų. Sugrįžti ir sėsti prie stalo juos pakviečia ne tik po visą teritoriją pasklidęs skrandį prižadinantis kvapas, bet ir akordeono garsai ir dviem balsais traukiamas posmas: „Už stalo žemaičiai, už stalo aukštaičiai, už stalo visa Lietuva...“. Dainos bei muzika netyla ir prie stalo.
„Mūsų žuvienę yra ragavę įvairūs žmonės - net ir kunigai iš Afrikos. Iš pradžių bijojom, ar patiks. Bet patiko. Užsisakyti edukacinę programą „Rimydžių žuvienė“ galima muziejuje arba susisiekus tiesiogiai su virėjomis mob.